Pavojingi žaidimai su Europos Komisija

Toks vilkinimas jau virto ne tik veiklos imitacija, o tikra parodija: „valstiečiai“, aiškindami, kad nori taip sudėlioti įstatymą, idant jo „nevetuotų Prezidentė“, iš tikrųjų teikia pasiūlymus, kaip atkurti saugiklius, atgrasančius užsieniečius nuo žemės pirkimo Lietuvoje, – nes Vyriausybės parengtas projektas numato būtent saugiklių mažinimą. To reikalauja Europos Komisija (EK), dar 2015 m. kovo 26 d. pradėjusi prieš Lietuvą teisės pažeidimo procedūrą dėl minėto įstatymo nuostatų prieštaravimo laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Kad sulauksime tokio EK sprendimo, buvo aišku dar 2014 m. – tą pavasarį Seimas priėmė įstatymą, pažeidusį Lietuvos įsipareigojimus ES. Tada Seimas priėmė neva naują įstatymą, kuriuo turėjo būti baigtas 10 m. galiojęs draudimas užsieniečiams įsigyti žemės Lietuvoje, tačiau pasistengė į jį prikaišioti tokių saugiklių, kad viskas liko po senovei.

Dvejus metus įstatymų kūryba ir leidyba užsiimantys politikai Komisijos perspėjimams buvo kurti. Nes tikrąją politiką vykdė stambieji žemvaldžiai: per 10 metų draudimo laikotarpį, pasak parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, „šalyje suklestėjo žemių supirkėjai, tokie kaip AB „Agrowill“ ar AB Agrokoncernas, kurie tapo vienais stambiausių žemvaldžių visoje Europos Sąjungoje“ (VŽ, 2017 05 16). Tačiau, matyt, apetitai iki galo pasotinti dar nebuvo, tad pasibaigus draudimo laikotarpiui stambieji ūkininkai, pasitelkę patikliausius piliečius, piešė Armagedono vertus paveikslus apie užsieniečių invaziją į „lietuviškus arimus“. Nesant konkurencijos, atitinkamai sumažėjo ir dirbamos žemės kainos – tad stambieji ūkininkai, marginalų ir politikų padedami, gerai apsipirko. Ir dar nori.

Cui prodest (kam naudinga)? – klausia Romos teisė. Tiems, kam reikia, kad saugikliai kuo ilgiau galiotų. Ir tiems, kurie kuria sąlygas tos naudos ieškotojams. Vyriausybė dar metų pradžioje paprašė Seimo skubos tvarka priimti patobulintą įstatymą. Artėja lapkričio vidurys – kiek kartų ir iki kada parlamentarai jį „tobulins“, matyt, priklausys nuo to, kaip spės savo reikalus sutvarkyti suinteresuotieji. Klausimas – kiek ilgai dar bus galima mėginti EK kantrybę? Europos Teisingumo Teismas gali Lietuvai skirti vienkartinę, periodines arba abi baudas. Minimali vienkartinė kol kas yra 677.000 Eur (ji gali didėti), galutinė – galima tik spėti. Sudėjus jas su keliasdešimties milijonų eurų jau siekiančia bauda „už bėgius“ ir nenorą kalbėtis su EK – biudžetas, t. y. mokesčių mokėtojų kišenės, patuštės iš esmės.

Ką sugalvojo Seimo gudročiai? Tęsti pavojingus žaidimus su EK. „Ai, šiek tiek pataisome, tada EK vėl metus svarsto ir pasako, kad, na, dar nepakankamai pataisėte. Tuomet toliau tęsiama pažeidimo procedūra. Jiems to tik ir reikia. Ir toliau ribojama konkurencija, pigiai superkama žemė“, – kolegų parlamentarų „žygius“ komentuoja p. Gentvilas. Liberalo nuomone, daugelis dokumente išvardytų saugiklių yra žalingi – pasak jo, nelogiškiausi ir antikonstituciniai yra tie, kurie siejami su išsilavinimu. „Ir visas kitas komplektas. Pavyzdžiui, kad būtum veiklą deklaravęs tiek ir tiek metų. Naujas dalyvis rinkoje negali nusipirkti žemės“, – aiškina jis.

VŽ nuomone, toks akivaizdus saujelės naudos ieškotojų interesų gynimas – nenaujiena Seimo darbe, tačiau pernelyg jau įžūlus ir gali brangiai atsieiti mokesčių mokėtojams: prisidengdami įstatymo „tobulinimu“, parlamentarai rizikuoja pridaryti piliečiams naujų finansinių nuostolių, o Lietuvai – dar ir reputaciją sutepti.