Urėdijų reforma toliau stumdoma nuo Seimo einošiaus pas keipošių

Seimo valdybai gegužės 12 d. nusprendus neberengti pakartotinio viešo konkurso Miškų įstatymo pataisų ekspertizei atlikti, sprendimą Seimo etikos ir procedūrų komisijai dar praėjusią savaitę apskundė Seimo narys Linas Balsys, vėliau teismais pagrasino „tvarkiečiai“, o šiandien į bendrą chorą jau įsijungė ir visa Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, kuri taip pat kreipėsi į šią komisiją, kad pastaroji įvertintų Seimo valdybos sprendimą.

Tokios ekspertizės reikalavo urėdijų reformai oponuojantys 44 Seimo nariai.

Pasirodo, dabar kol nėra Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, Miškų įstatymo pataisos negali būti svarstomos pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete, sprendimus priimti delsia ir pagalbiniai – Kaimo reikalų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.

„Ten Etikos ir procedūrų komisijos darbotvarkė užkimšta kitais klausimas, Tikėtina, kad sprendimas bus po dviejų savaičių“, – sakė Kęstutis Mažeika, Aplinkos apsaugos komiteto (AKK) pirmininkas, „valstiečių-žaliųjų“ frakcijos narys.

Politikas teikiamus įvairiausius skundus dėl urėdijų reformos STT ar Seimo komisijoms laiko politikavimu ir viliasi, kad Seimo valdyba nebus pripažinta kaip nors „viršijusi įgaliojimus“.

Pasak p. Mažeikos, AKK toliau tęs įstatymo svarstymus be įstatymo pataisų ekspertizės ir, kaip planuota, išklausys miškininkų su mokslininkais ir Aplinkos ministerijos pateiktus argumentus „už“ ir „prieš“ reformą, pateiks savo sprendimą Seimo nariams.

Jis tvirtino toliau manąs, kad Seimas dėl Miško įstatymo pataisų apsispręs vėliausiai birželį – iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

Supykdė 100 Eur

„Verslo žinios“ jau rašė, kad dar ankstesnis Seimo valdybos pavedimas balandį Seimo kanceliarijai atlikti viešą pirkimą ekspertams pasamdyti neįvyko negavus nei vieno pasiūlymo.

Sprendimą skirti vos 100 Eur ekspertizei jau tada kritikavo opozicijos atstovai, jie teigė, kad patys valdantieji taip nori „sužlugdyti šitą reformą“.

Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas, kuris ir pirmininkauja parlamento valdybų posėdžiams, kategoriškai neigia tokius kaltinimus. Jis tikino, kad toks buvo Seimo valdybos sprendimas ir kad Seimo praktikoje yra buvę atvejų, kada ir „už 1 centą“ buvo suteiktos įstatymų vertinimo paslaugos. Seimo vadovas mano, kad ekspertizės nereikia ir klausimas neturi būti vilkinamas.

Gi Seimo narys Vytautas Kamblevičius grasina, kad jei laiku nebus pakoreguotas neteisėtas Seimo valdybos sprendimas, tai Seimo valdybos sprendimas „atsidurs teisme“.

Ekspertai turėjo atlikti analizę, koks valstybinių miškų valdymo modelis dažniausiai taikomas kitose Europos valstybėse, atlikti valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos analizę, nustatyti ekonominį pagrįstumą, įvertinti siūlomos vienos valstybinės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ statusą, funkcijas, poveikį korupcijos lygiui, kiek ši reforma pareikalaus išlaidų iš valstybės biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui.

Dėl ko laužomos ietys

Vyriausybė siekia depolitizuoti urėdijų valdymą ir priversti milijardinį turtą valdančias valstybės įmones teikti didesnę naudą mokesčių mokėtojams. Palyginamoji analizė rodo, kad valstybinių miškų įmonės dirba ne taip efektyviai, kaip aplinkinėse valstybėse.

Gi oponentai teigia, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais, teigiant, kad viena įmonė kuriama stambiųjų medienos pramonininkų užsakymu, taip siekiant sukurti valstybinį monopolį, su kuriuo stambiesiems medienos pirkėjams susitarti bus lengviau dėl kainos nei su 42 urėdais.

Urėdijų pertvarkai aktyviai priešinasi ne tik dabartiniai urėdai, miškininkų profsąjungos, bet ir socialdemokratai, valstiečių-žaliųjų dominuojamos valdančiosios koalicijos partneriai, dalis pačių valstiečių-žaliųjų ir liberalų.

Tuo tarpu paramą Vyriausybei dėl šaliai svarbių pertvarkų deklaruoja konservatoriai, kurių balsai lėmė, kad Seimas š. m. kovo 16 d. po pateikimo, nepaisant „tvarkiečių“ demaršo siekiant nukelti balsavimą, nusprendė svarstyti Vyriausybės siūlomas Miškų įstatymo pataisa, kurias įteisinus būtų konsoliduotos 42 urėdijos į vieną valstybės įmonę su 25 filialais.

Politinę valią imtis valstybės valdomų įmonių pertvarkų mobilizuoja šiuo metu vykstančios Lietuvos derybos dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje nuo 2018 m. EBPO atstovai tiesiai šviesiai įvardija, kad Lietuvos narystė organizacijoje be urėdijų reformos negalima.

Urėdijos labiausiai politizuotos VĮ

Politologai perspėja, kad pertvarkos oponentų tikslas – vilkinti reformos svarstymus, kad ši kuo toliau būtų nutempta į kadencijos pabaigą, nes, artėjant 2019 m. savivaldybių, o 2020 m. Seimo rinkimams, parlamentarai jau bus mažiau linkę priimti valingus, valstybės reformoms būtinus sprendimus.

Pastaraisiais metais žurnale „Politologija“ paskelbti keli tyrimai parodė, kad politizacijos lygis (partijoms lojalių asmenų skyrimas į vadovų postus) urėdijose yra didžiausias ir siekia beveik 56%, kai Lietuvos valstybinių įmonių politizavimo vidurkis sudaro 35,8%.

Naujausia urėdijų vadovų politinės priklausomybės analizė, kurią publikavo „Delfi“, parodė, kad 20 iš 42 urėdų yra susiję su politinėmis partijomis, daugiausia – 7 ir 6 – atitinkamai susiję su socialdemokratais ir liberalais (Liberalų ir centro sąjunga (5) ir nuo jos vėliau atskilusiu Liberalų sąjūdžiu (1).

Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2018 m. įvedamos 5 metų kadencijos valstybės valdomų įmonių, tame tarpe miškų urėdijų, vadovams.

infogr.am::kaip_europoje_valdomi_miskai