Tegul susimoka naudos ieškotojai

Stodama į ES Lietuva įsipareigojo leisti užsieniečiams pirkti žemę, tačiau per kelis etapus išsikovojo 10 metų draudimo laikotarpį. Pasak parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, „per tą dešimtį šalyje suklestėjo žemių supirkėjai, tokie kaip AB „Agrowill“ ar AB Agrokoncernas, kurie tapo vienais stambiausių žemvaldžių visoje Europos Sąjungoje“. Pasibaigus ramaus užutėkio laikotarpiui, 2014 m. šalyje prasidėjo tikra isterija – pseudopatriotai piešė niūriausius užsieniečių „invazijos“ vaizdus, šaukėsi referendumo ir pan. Juos išgirdo ir tuometis Seimas – gerokai paplušėjęs priėmė naują įstatymą, kuriame buvo sudėlioti saugikliai, atkirtę „lietuviškus arimus“ nuo užsieniečių. Įstatymo nuostatos bylojo, kad dirbamos žemės negali įsigyti bet kas, jei neturi 3 metų ūkininkavimo patirties, nekrimto su žemės ūkiu susijusių mokslų, jei 50% pajamų negauna iš žemės ūkio veiklos ir ekonominio gyvybingumo ir kt. Specialistai tada perspėjo: tramdydami spekuliantus ir atgrasydami užsieniečius, įstatymo rengėjai užprogramavo mažėjančią žemės paklausą ir mažesnes kainas. Visa tai buvo itin naudinga didiesiems žemvaldžiams, kurie pasinaudojo rėkaujančiais pseudopatriotais ir marginalais. O nukentėjo visi žemės savininkai, kurie laisvosios rinkos sąlygomis už parduodamą žemę būtų gavę daugiau.

EK, kaip ir buvo perspėjusi, 2015 m. kovo 26 d. pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą – kad įstatyme numatyti kvalifikaciniai reikalavimai žemės pirkėjui prieštarauja laisvo kapitalo judėjimui ir įsisteigimo laisvės principams pagal sutarties dėl ES veikimo 49 ir 63 str. Nesulaukusi Lietuvos veiksmų, EK turi teisę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris gali Lietuvai skirti vienkartines, periodines arba abi baudas. Minimali vienkartinė bauda Lietuvai šiuo metu yra 644.000 Eur. Galutinė baudų suma galėtų perkopti ne vieną milijoną eurų.

Ir štai, naujasis valstiečių-žaliųjų valdomas Seimas toliau tempia gumą. Ramūnas Karbauskis, šios sąjungos vedlys, 2013 m. buvo vienas referendumo iniciatorių. „Referendumas tik įrodytų tautos valios viršenybę prieš įstatymus ir nutarimus. Nuogąstaujantiems dėl Stojimo į ES sutarties galime atsakyti, kad vargu ar Europos Komisija norėtų eiti prieš tautos valią“, — tikino tuomet p. Karbauskis ir gąsdino, kad leidimas pirkti žemę užsieniečiams sužlugdytų smulkiuosius ūkininkus. Kas yra sutartis, įsipareigojimas, šalies reputacija, investicinė aplinka, p. Karbauskiui, matyt, – terra incognita. Juolab kai rūpi anaiptol ne smulkieji ūkininkai. Kam naudinga vilkinti laiką? Kodėl pasirinkta laukimo taktika? Galbūt stambieji koncernai dar ne visas žemes supirko pigiai ir be užsieniečių konkurencijos? EK atstovybė Lietuvoje vakar VŽ atsakė, kad yra informuota apie Vyriausybės patvirtintą įstatymo projektą. Kol kas „šiame pažeidimo procedūros nagrinėjimo etape piniginės baudos klausimas nėra svarstomas. Tačiau jei nacionalinės teisės reikalavimai nebus suderinti su ES teise, EK gali kreiptis ES Teisingumo Teismą“. Naivu manyti, kad EK kantrybė bus beribė, jei valdantieji Lietuvoje ir toliau ignoruos tarptautinius susitarimus, ES teisę ir pan. O kas mokės milijonines baudas, kai trenks žaibas?

VŽ mano, kad tam jau turėtų ruoštis Vilius Šapoka, finansų ministras, – rizika auga, tad tegul jis numato biudžete atitinkamą sumą baudai sumokėti. Ir tokia pat suma sumažinti Seimui skirtas lėšas. Jei parlamentarai mano, kad galima nesilaikyti šalies prisiimtų įsipareigojimų, tegul Seimas ir susiveržia diržus.