Miškų reforma nenaudinga, ūkyje gausu neišnaudotų galimybių

Publikuota: 2017-05-06
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas

Portale „Verslo žinios“ pasirodžiusi publikacija „Urėdijų reforma: be emocijų, tik skaičiai“ (2017-04-10) tarsi apibendrino diskusijas apie siūlomą valstybinių miškų ūkio pertvarką. Buvo pateikta ir daug skaičių. Tačiau skaičiai – nebūtinai patikimas rodiklis: jais galima manipuliuoti, pateikiant vienu ar kitu kampu. Esu įsitikinęs, kad siūloma miškų reforma yra vienareikšmiškai nenaudinga, o mūsų šalies miško ūkyje gausu neišnaudotų galimybių.

Lietuva priklauso šalims, kuriose miškų plotai sparčiausiai didėja. Per pastaruosius 25 metus Lietuvos miškų plotai padidėjo apie 235.000 ha, t.y. 12,1%. Vidutinis medynų tūris šiuo metu siekia 251 m³/ha: pagal šį rodiklį mūsų miškai užima dešimtą vietą Europoje ir keturioliktą – pasaulyje. Lietuva priskiriama toms valstybėms, kuriose miškai kertami labai saikingai: šalyje kasmet kertama mažiau nei 1,5% medienos išteklių, vadinasi – beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Panašiai ūkininkauja Olandija, Lenkija, Vengrija, Vokietija, Austrija, ar Ispanija. Peršasi mintis, kad su gimtuoju miškų ūkiu tvarkomės sėkmingai.

Valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reikėtų vertinti pagal du rodiklius – bendrąsias pajamas bei grąžą valstybei. Pastarąjį rodiklį sudaro visi sumokėti mokesčiai, sukurtos darbo vietos, investicijos į miškų infrastruktūrą, naudojimą visuomenės reikmėms ir kt. Miškų urėdijos vykdo kompleksinę miško ūkio veiklą ir dirba pelningai. Per pastarąjį dešimtmetį urėdijų sumokėti mokesčiai padvigubėjo: miškų urėdijų pajamos siekė 158 mln. Eur per metus, sumokėti mokesčiai – 66 mln. Eur per metus.

Dar vienas diskusijų objektas – dirbančiųjų skaičius. Miškų urėdijose išvis yra 4.000 darbo vietų, o vidutinis darbo užmokestis siekia 755 Eur per mėnesį (specialistų – 909 Eur/mėn., darbininkų – 606 Eur/mėn). Tačiau įvairūs vertinimai atsiranda tuomet, kai ekspertai lygina skirtingas darbuotojų grupes, nenurodydami jų vykdomų funkcijų. Objektyvesnė informacija gaunama lyginant bendrą visų miškininkystėje dirbančių darbuotojų skaičių. Štai Slovakijoje, Danijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje 1.000 ha miško tenka 7–10 miškininkai, Latvijoje, Čekijos Respublikoje, Olandijoje, Austrijoje, Kroatijoje – 5–6, Lietuvoje, Šveicarijoje, Airijoje, Vokietijoje – 4 darbuotojai.

Tokia patirtis byloja, kad Lietuvos miško ūkyje dirbančiųjų skaičius neatrodo perteklinis. Praktika rodo, kad sumažinus darbuotojų kiekį verslo įmonėse, veiklos efektyvumas dažniausiai taip pat sumažėja. Kur kas mažesnis miškininkystės sektoriuje dirbančiųjų skaičius yra tik ekstensyvios miškininkystės šalyse (Rusija, Argentina, Brazilija, Afrikos valstybės) arba valstybėse, kuriose miškų išteklių struktūra yra labai paprasta (Norvegija, Švedija, Suomija).

Kodėl kitose šalyse įsteigtos centralizuotos valstybinio miško ūkio valdymo įmonės? Vakarų Europos šalyse valstybiniame miško ūkyje gaunamos pajamos yra mažesnės už išlaidas, todėl valstybės dotacijas miško ūkiui lengviau skirstyti per vieną įmonę. Skandinavijos šalyse (ypač jų Šiaurėje) regionai yra išvystyti menkai, o Latvija, centralizuodama valstybinio miško ūkio valdymą, padarė klaidą. Deklaruojamas reformos tikslas – valstybinio miško ūkio veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas.

Tą ketinama pasiekti centralizuojant miško ūkio valdymą ir sumažinant specialistų skaičių. Mano nuomone, Vyriausybės idėja steigti vieną miškų įmonę, reorganizuojant 42 miškų urėdijas, naudos neduotų.

Dėl monopolistinės įstaigos įkūrimo kils grėsmės: motyvacijos, atsakomybės ir ekonominio efektyvumo paieškų sumažėjimas žemutinėse miško ūkio grandyse, sumažės bendrosios pajamos bei grąža valstybei, susilpnės miškininkystės darbų kontrolė, pablogės miškų išteklių būklė. Be to, konkurencija miškininkystės rinkoje silpnės, padidės šešėlinė ekonomika, blogės apvaliosios medienos gaminių ir kitos produkcijos apskaita, regionuose veikiančios smulkesnės įmonės, teikiančios miško darbų paslaugas miškų urėdijoms gali net bankrutuoti, tikėtini ir mažų bei vidutinių medienos apdirbimo įmonių bankrotai.

Trys pagrindiniai miškininkystės tikslai turėtų būti šie: miško išteklių (ateities miškų) vertės didinimas, grąžos valstybei didinimas, racionalus užaugintų miškų naudojimas didinant pajamas. Tuo tarpu nuolat linksniuojamas veiklos „skaidrinimas“ turi prasidėti nuo urėdų ir kitų miškininkystės sektoriaus vadovų skyrimo organizavimo: miškų urėdijoms reikia suformuluoti aiškius veiklos uždavinius ir nustatyti jų vykdymo vertinimo bei vadovų atestavimo tvarką.

Kas penkerius metus turėtų būti atliekamas kiekvienos miškų urėdijos veiklos atestavimas, įvertinant miško išteklių vertės puoselėjimą (pagal medynų vertės lygio pokytį), grąžą valstybei (pagal socialinėms reikmėms investuotų lėšų pokytį per 5 metus) ir miško išteklių naudojimo racionalumą (pagal bendrųjų pajamų pokytį per penkerius metus).

Tuo atveju, kai urėdijos veiklos vertinimas pagal minėtus atestavimo kriterijus bylotų apie pozityvią urėdijos veiklą, darbo sutartis su jų vadovu būtų tęsiama dar 5 metų kadencijai, o priešingu atveju – darbo sutartis su urėdu nutraukiama ir skelbiamas konkursas šioms pareigoms užimti. Kadencijų skaičius, esant teigiamiems veiklos atestavimo rezultatams, turėtų būti neribojamas, tačiau ribojamas maksimalus vadovo amžius. Tokiu būdu didėtų urėdijų vadovų bei specialistų motyvacija ir atsakomybė gerinti miškininkystės veiklos efektyvumą, gerėtų valstybinio miško ūkio sektoriaus veiklos skaidrumas, būtų mažiau galimybių suinteresuotoms grupėms savanaudiškai daryti įtaką urėdijų vadovų skyrimui.

Komentaro autorius – Dr. Albinas Tebėra, buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
„Baltic Mill“ grupė per pusmetį uždirbo 43.000 Eur pelno 2

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį uždirbo 43.000...

Pramonė
2019.03.22
„INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 323.000 Eur dividendų

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 0,10 Eur...

Pramonė
2019.03.22
Parama „kaimo startuoliams“ – ir staklėms, ir paspirtukams, ir cukraus vatos aparatams pirkti Premium 3

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pasiūlius pačią paprasčiausią iki šiol paramą verslo pradžiai kaime,...

Pramonė
2019.03.19
Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje Verslo tribūna 6

·         Didžiausias pranašumas ūkininkams – itin didelis Revysol® efektyvumas.

Pramonė
2019.03.19
„Agtech“: investuotojai nusitaikė į žemės ūkio startuolius Premium

Modernių kompiuterinių technologijų pritaikymas žemės ūkyje per paskutinius kelerius metus tampa vis...

Pramonė
2019.03.18
Mėsinę Suvalkijoje išsaugoję brolis ir sesuo kuria firmines parduotuves Premium

Veiklą pradėjus nuo kelionių į potencialių partnerių parduotuves, tiesioginio pardavimo neverta atsisakyti ir...

Gazelė
2019.03.17
3 milijonai tonų plastiko 5

Kompanija „Coca-Cola“ pripažino, kad per metus sunaudoja 3 milijonus tonų plastiko pakuotės.

Pramonė
2019.03.15
„Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln. eurų nuostolių

Didžiausia Lietuvoje kiaulių augintoja Danijos kapitalo bendrovė „Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln.

Pramonė
2019.03.15
AKM ir kiaulių supirkimo kainos neleido „Idavang“ dirbti pelningai

Po dvejų pelningų metų kiaulių augintoja „Idavang“ praneša patyrusi nuostolių. 2018 m. „Idavang“ pardavimo...

Pramonė
2019.03.15
Lietuvoje yra erdvės ekologiškai produkcijai 2

Pernai Lietuvoje veikė 286 sertifikuotos įmonės, užsiimančios ekologiškų produktų perdirbimu, prekyba bei...

Pramonė
2019.03.15
„Stumbras“ dalį gamybos perkels iš Kauno į Alytų

Gamyklas „Stumbras“, „Alita“, „Anykščių vynas“ ir „Gubernija“ valdančios bendrovės „MV Group Production“...

Pramonė
2019.03.14
EP patvirtino taisykles, turinčias pažaboti nesąžiningą prekybininkų elgesį 2

Europos Parlamentas (EP) didele balsų dauguma patvirtino teisės aktą, kuris padės apsaugoti ūkininkus ir...

Pramonė
2019.03.14
Grybų karas: visi vienodi – kiekvienas originalus Premium 1

Dėl šokoladinių grybukų dizaino užvirę teisiniai ginčai tarp Vokietijos ir Lietuvos bendrovių parodė, kad...

Pramonė
2019.03.13
Kova dėl 23 mln. Eur – perdirbėjai pasijuto diskriminuojami Premium 1

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) norėtų, kad 23 mln. Eur ES parama, skirta žemės ūkio produkcijos perdirbėjams,...

Pramonė
2019.03.13
Pirkėjų sveikesnių gėrimų paieškos skatina gamintojų išradingumą

Ekologiškų ir natūralių produktų Lietuva eksportuoja daugiausia, palyginti su Latvija ir Estija. Vis...

Gazelė
2019.03.09
Vieni perdirbėjai skaičiavo nuostolius, kiti rado būdų didinti pelną Premium

Nors visi pieno perdirbėjai sutinka, kad praėję metai nebuvo patys lengviausi, bendrovių rezultatai...

Pramonė
2019.03.07
ES teismo generalinis advokatas: Lietuvos pieno kainų reguliavimas prieštarauja ES teisei 1

Lietuvoje įtvirtinta žaliavinio pieno supirkimo tvarka, draudžianti mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės...

Pramonė
2019.03.07
„Delikatesas“ investuoja į paukštieną – galės konkuruoti su lenkais Premium

Nors šalies paukštininkai kalba apie tai, kad konkuruoti su pigesne lenkiška paukštiena darosi vis sunkiau,...

Pramonė
2019.03.06
40 mln. Eur investuojanti „Fazer“ iš avižų luobelių gamins saldiklį 7

„Fazer“ ruošiasi žengti į saldiklių rinką. Bendrovė pranešė investuojanti 40 mln. Eur į ksilitolio, dar...

Pramonė
2019.03.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau