Kiek hektarų miškų tenka vienam urėdijos specialistui Lietuvoje?

Publikuota: 2017-03-04
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Vainagių girininkijos girininkas

„Verslo žiniose“ (2017-02-08) pasirodė kandus straipsnis „Urėdams neramu – iš po kojų slysta kunigaikštystės“. Toliau visos citatos iš šio Daliaus Simėno rašinio: „Remiantis lyginamaisiais ūkiniais rodikliais matyti, kad daugeliu atvejų kaimyninių šalių valstybinės miško organizacijos veikia efektyviau nei 42 urėdijos. Latvijoje vienas specialistas miške tvarko penkiskart daugiau komercinio miško ploto (950 ha) nei Lietuvoje (190 ha). Estijoje – 790 ha, o Suomijoje ir Švedijoje – atitinkamai 2520 ir 3670 ha.“ Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad straipsnio autorius kalba ne apie bendrą darbuotojų skaičių, bet apie specialistus. Tačiau skaičius 190 gautas 0,77 mln. ha padalinus iš 4.013 darbuotojų.

2016-01-01 statistika skelbia, jog Lietuvoje valstybinės reikšmės miškų plotas apaugęs mišku 0,9977871 (bendras 0,10662307) mln. ha. 0,77 mln. ha – tai komerciniai (IV ir III grupės) miškai. Bet mes, Lietuvos miškininkai, tvarkome ir saugome visus miškus. Tik juose, priklausomai nuo miško grupės, skiriasi ūkininkavimo rėžimas.

Su tiesa kur kas labiau prasilenkia pateikta specialistų statistika. Aiškumo ir tikslumo dėlei toliau apsistosiu ties sava Šiaulių urėdija (valdančia 27. 000 ha miškų) ir suskaičiuosiu šį miškų plotą tvarkančius specialistus. Sudėtinga yra tai, kad visos 42 urėdijos taip pat yra ir gamybinės (pelno siekiančios) įmonės, užsiimančios medienos ruoša, sodmenų išauginimu, miškų atsodinimu ir įveisimu, kelių priežiūra ir tiesimu, sausinamojo tinklo palaikymu ir plėtra... Anksčiau urėdijos turėjo savo lentpjūves, vykdė statybas, meistravo (turėjo stalių cechus), net šluotas ir vantas rišdavo.

Šiuo metu Šiaulių miškų urėdijoje dirba 83 žmonės. Tai ne tik „specialistai, tvarkantys komercinius miškų plotus“, bet ir kirtimo bei traukimo mechanizmų operatoriai, miško ir medelyno darbininkai, vairuotojai, vienas šaltkalvis, galiausiai dvi valytojos – iš viso 36 žmonės. Kiti 47 – tarnautojai, tarp jų – 4 buhalteriai. Miškais tiesiogiai užsiima 21 žmogus: 7 girininkai, 7 pavaduotojai ir 7 eiguliai. Faktiškai 14 pavaduotojų, nes eiguvų nėra. 7 meistrai priima ir išlaiduoja medienos produkciją: rąstus, fanerą, popiermedžius, malkas, vienas jų vadovauja jaunuolynų ugdytojų brigadai. Dar 1 žmogus koordinuoja visą medienos pardavimo procesą. 4 darbuotojai užima specifines pozicijas: 2 tvarko medelyną, 1 prižiūri medžioklės plotus ir 1 yra mechanikas. 10 žmonių sudaro administraciją.

Visada iškyla dilema, kiek specialistų priskirti gamybai, o kiek miškininkystei (anksčiau sakydavo ūkiskaitai ir biudžetui). Be abejo, miškininkystės sektoriui reikia atiduoti visus g-jų darbuotojus, manau, pusė administracijos ir pusė buhalterių. Kadangi „Latvijas valsts meži“ irgi augina sodmenis, pridėkime medelyno specialistus. Taigi, iš viso 21+5+2+2 = 30. Šiaulių urėdijos valstybinės reikšmės miškų plotą padalinę iš 30 gauname 900 ha. O pamoka tokia: norėdami palyginti, kaip skirtingos šalys tvarkosi savo miškuose, turime žinoti ne tik kiek žmonių ten dirba, bet ir tai, ką jie dirba.

Aiškiai matyti, kad straipsnio (tikriausiai užsakyto) autoriui miškininkystės sritis yra „Terra incognita“. Užtat arogancija liejasi per kraštus. Ar teisinga tvarkingas valstybines įmones, veikiančias pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymus, visų tarnybų tikrintas ir pertikrintas, vadinti „kunigaikštystėmis“? Yra senas žemaitiškas posakis: „ kuo pats kvep, tuo ir kitą tep“. Iš kitos pusės, kada galima tikėtis daugiau demokratijos, ar kai yra 42 „kunigaikštystės“, ar kai bus viena „karalystė“?

Medienos apskaita iki kirtimo ir po kirtimo daugumoje urėdijų jau seniai atskirta. Bet straipsnyje rašoma: „Įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ turėtų 25 skyrius ir centralizuotą medienos prekybos sistemą, numatoma atskirti gamybą nuo pardavimo.“ Gamybą su pardavimu nei sujungsi, nei atskirsi. Ką tuo reformatoriai nori pasakyti? Kad vienas darbuotojas medieną priims, o kitas parduos? Iki šiol abu minėtus darbus atlikdavo vienas meistras.

Šiuo metu vyksta derybos dėl Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Susidaro įspūdis, kad Lietuvos priėmimui didžiausia kliūtis yra 42 miškų urėdijos. „EBPO rekomendacijų įgyvendinimo dokumente juodu ant balto įrašyta, kad 42 miškų urėdijos iki 2018 m. pradžios turi būti reorganizuotos į vieną efektyviai veikiančią valstybės valdomą įmonę, kaip yra daugelyje aplinkinių šalių.“

Bet jeigu tikime evoliucija, turime tikėti ir įvairovės pranašumais. Kad po Aplinkos ministerijos perversmo didžiausią Lietuvos turtą valdys patys protingiausi, patys sąžiningiausi ir patys geriausiai išmanantys miškininkystę, manau, iliuzija. Miškų valdymo centralizavimas sudarys prielaidas medienos gamybos ir pardavimo monopolizavimui. O kur monopolis, ten apie skaidrumą negali būti nė kalbos. Jeigu kada nors „prisidirbs“ kelios urėdijos, tai bus nepalyginamai mažesnis nuostolis, negu ateityje sužinojus, kad šiandien valdžios viršūnių per prievartą kuriamą įmonę kažkas tyliai „prichvatizavo“.

Paklausiu metafora: kodėl, norint restauruoti bažnyčios bokštą, reikia griauti visą pastatą?

Komentaro autorius – Stasys Gliaudys, Vainagių g-jos girininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES žemės ūkio produkcijos vertė pernai augo 6,2%, Lietuvos – 10,8% 1

Naujausiais Eurostato duomenimis, bendroji Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio produkcijos vertė praėjusiais...

Agroverslas
2018.11.16
Permainos „Kaišiadorių agrofirmoje“: keičiasi vadovai ir valdyba 7

„Kaišiadorių agrofirma“ turi naujus vadovus – direktoriaus pareigas palikus Kastyčiui Vasiliauskui, esminių...

Agroverslas
2018.11.16
Verslininkė pardavė kepyklą ir pasuko į kavinių verslą: pajuto antrą kvėpavimą Premium 3

„Jei užpernai nebūčiau nusprendusi uždaryti kepyklos, verslo tikriausiai nebeturėčiau. Nors ir koks sunkus...

Agroverslas
2018.11.16
Rusiški grikiai kiršina augintojus ir perdirbėjus Premium 5

Lietuvos grūdų augintojai sunerimo dėl grikių importo iš Rusijos – šiemet išaugęs tris kartus, jis, ūkininkų...

Agroverslas
2018.11.16
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium 8

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
2018.11.16
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 7

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
ES maisto pramonė: auga ne tik sektoriaus svarba, bet ir spaudimas jam Premium

Europos maisto ir gėrimų pramonė tampa didžiausia ES gamybos pramone – čia jau dirba daugiau kaip 4,57 mln.

Agroverslas
2018.11.15
Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos įmones

Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos įmones – jei šalis atitiks reikalavimus, jos galės...

Agroverslas
2018.11.15
Kinijos atstovai baigė Lietuvos grūdininkų patikras 3

Kinijos liaudies Respublikos Muitinės generalinės administracijos (GACC) atstovai baigė 10 dienų vizitą...

Agroverslas
2018.11.15
Liofilizavimą panevėžiečiai taikys plačiau: maistas tabletėse, kaip rodoma filmuose Premium 2

Jaunos įmonės, pristačiusios naują rinkoje idėją, užtrunka, kol su ja supažindina vartotojus, bet kai kurios...

Agroverslas
2018.11.15
Pieno supirkimo kaina toliau didėja 1

Spalio mėnesį vidutinė natūralaus pieno kaina toliau kilo – ji siekė 307,3 Eur už t ir buvo 3,56% didesnė nei...

Agroverslas
2018.11.15
„Kėdainiu konservų fabrikas“ į naują gamybos  padalinį investavo 1,5 mln. Eur 3

„Kėdainių konservų fabrikas“ baigė įrengti naują majonezų ir padažų gamybos padalinį, kuris padidins...

Agroverslas
2018.11.14
„Dotnuva Baltic“ 2% augino pajamas ir pelną

„Dotnuva Baltic“ 2017-2018 finansiniais  metais pajamas ir ikimokestinį pelną didino po 2%. Augimą lėmė geri...

Agroverslas
2018.11.14
Liko dvi dienos, o žemės mokestį sumokėjo tik kas antras 7

Likus dviem dienoms iki žemės mokėjimo termino pabaigos už žemę dar neatsiskaitė apie pusė gyventojų ir...

Finansai
2018.11.14
Lietuvoje toliau mažėja gyvulių bandų skaičius 6

Lietuvoje ir toliau mažėja gyvulių bandų skaičius. ŽŪIKVC (Ūkinių gyvūnų registro) duomenimis, spalio 1 d.

Agroverslas
2018.11.12
Ūkininkų kooperacijai – 788.000 Eur 2

Siekiantys bendradarbiauti ir taip didinti savo konkurencingumą bei produkcijos pridėtinę vertę ūkininkai...

Agroverslas
2018.11.12
„ADAMA Northern Europe“ skatina agronomijos specialistų rengimą Lietuvoje Rėmėjo turinys 2

Viena didžiausių augalų apsaugos produktus gaminančių ir parduodančių bendrovių UAB „ADAMA Northern Europe“...

Agroverslas
2018.11.12
Prekybos centrus iškeitė į firmines parduotuves – sprendimas pasiteisino Premium 1

Daugelis smulkių gamintojų tiki, kad jei jų produkcija atsidurtų prekybos tinklų lentynose, atsirastų antras...

Agroverslas
2018.11.12
Olandai pradėjo gaminti degtinę iš tulpių 3

Sąrašas dalykų, iš kurių galima gaminti degtinę – ilgas. Ir dabar jis tapo dar ilgesnis, nes viena kompanija...

Agroverslas
2018.11.10
Baimės dėl „Brexit“ – UK sandėliai nebesutalpina maisto atsargų 4

Šaldytų produktų sandėliavimo paslaugas teikianti bendrovė „Wild Water“ sako nebeišgalinti patenkinti visų...

Agroverslas
2018.11.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau