Kova dėl vietos po medžiu

Publikuota: 2017-02-08
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Kaip ir reikėjo tikėtis, ryžtingesnis reformatorių žingsnis į miškų ūkį tuoj pat sulaukė Miškų urėdų valdybos ir atskirų urėdijų vadovų pasipriešinimo – Seimo nariai atakuojami raginimais nepritarti Aplinkos ministerijos siūlomai valstybinių miškų pertvarkai. Kaip ir anksčiau, po visu tuo šurmuliu slypi ne kas kita, kaip urėdų siekis išsaugoti esamą status quo.

Vieną mėginimą pertvarkyti valstybinių miškų ūkio valdymą urėdai sugebėjo užgniaužti – 2015 m. pavasarį Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė pateikė Seimui Miškų įstatymo pataisas siekdama konsoliduoti miškų urėdijų veiklą. Parlamentarai tuomet buvo vieningi kaip reta: 103 balsais, nepaisydami nei prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, nei sveiko proto, ne tik atmetė Vyriausybės projektą, bet dar ir įstatymu įmūrijo konkretų 42 urėdijų skaičių. Ekspertai tada tik pagūžčiojo pečiais: nieko kito ir negalima buvo tikėtis, juk vieša paslaptis, kad miškininkystė Lietuvoje – labiausiai politizuota valstybės valdomų įmonių sritis, o urėdai – aktyvūs politinių partijų dalyviai ir jų rėmėjai, darantys įtaką vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams.

Naujoji valdžia ryžosi antram mėginimui. Juolab kad vykstant deryboms dėl Lietuvos narystės EBPO spaudžia laikas. Atrodo, kad ir Vyriausybė, ir Seimas šįsyk gali rasti bendrą kalbą: pertvarkos plane numatyta dabar veikiančias 42 urėdijas sujungti į vieną juridinį asmenį – VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri turėtų 25 skyrius ir centralizuotą medienos prekybos sistemą, numatoma atskirti gamybą nuo pardavimo. „Netrukus turėsime žemėlapį, kuriame bus matyti, kurios urėdijos jungiamos, kurių nelieka, o pagrindinė grandis išliks girininkija. Šita vieta stiprinama ir pagal ministerijos skaičiavimus girininkams turėtų iki pusantro karto augti atlyginimai“, – šiandien VŽ puslapiuose pasakoja Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Pasak jo, pagrindinis tikslas – sumažinti biurokratinį aparatą; šiandien veikia 5 ar 6 skirtingos buhalterinės sistemos, dirba 500–600 buhalterių ir administratorių. Įgyvendinus planuojamas permainas yra vilčių, kad pagaliau atsiras lėšų eilinių miškininkų atlyginimams kilstelėti.

Miškininkų atstovai nepaliaujamai atakuoja valstiečių-žaliųjų atstovus Seime – jų pasirašytame laiške graudenama, kad „pagal visus rodiklius 42 šalies urėdijos dirba efektyviau, nei pavyzdžiu rodoma viena įmonė Latvijoje“. Žiūrime, kaip yra. AB „Latvijas valsts meži“ vadovas Robertas Stripniekas aiškina, kad centralizuotas valstybės miškų ūkio valdymas pirmiausia leidžia efektyviau panaudoti turimus finansinius išteklius, teikti tikslesnes ūkinės veiklos ataskaitas, aiškiau apibrėžti tikslus ir vykdyti veiklos priežiūrą. Vienas darbuotojas valstybinėje miškų valdymo įmonėje generuoja nuo maždaug 200.000 Eur Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje iki 763.000 Eur Švedijoje. Lietuvoje vienam urėdijos darbuotojui tenka tik 40.000 Eur. Lietuvos mokesčių mokėtojai gauna ir mažesnę naudą iš turto. Mažas urėdijų veiklos efektyvumas lemia, kad Lietuvoje yra ir mažesni miškininkų atlyginimai. Aplinkos ministerijos duomenimis, vidutinis ikimokestinis miškininko specialisto atlyginimas Lietuvoje siekia 900 Eur, Latvijoje 1.900 Eur, Suomijoje – 3.900 Eur, Švedijoje – 4.600 Eur. Atrodo, kad nei šių skaičių, nei tikrų valdymo efektyvinimo argumentų reformos priešininkai neviešina, o vadybos klausimus sąmoningai skandina pseudodiskusijose kita tema – „kaip gerai auginami Lietuvos miškai“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kad ir kaip mėginama gudrauti, interesų ausys kyšo labai aiškiai: urėdai visomis išgalėmis siekia, kad urėdijos nevirstų vienos įmonės skyriais, o liktų savarankiškos įmonės su savo buhalterijomis. Kad galėtų ir toliau pirkti brangią, Lietuvos miškams netinkančią techniką (su grįžtančiu procentėliu?), „draugauti“ su politinėmis partijomis, bombarduoti valdžią „miškininkų bendruomenės“ laiškais ir pan. Kurgi ne, juk loterijoje išlošia ne visi – daliai urėdų tektų palikti metų metais naudotus klondaikus, o kurie „laimingieji“ patektų į 25 filialus, nežinia...

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Syfud“ savininkas apie 100 mln. Eur investiciją Liepojoje ir negarbingą konkurenciją Premium 3

Lietuviško kapitalo žuvies gaminių gamybos studija „Port Lite“ investuoti Latvijoje, pasak jos įkūrėjo,...

Pramonė
2022.08.17
Kaip sugalvoti idėją verslui: dažniausiai ji tūno pašonėje Premium

Verslas mėgsta tikslius apskaičiavimus, tačiau pradedantieji, nors ir dėliojasi būsimos veiklos planą, nėra...

Gazelė
2022.08.15
Oderyje dėl numanomos cheminės taršos „visur“ matomos nugaišusios žuvys

Per Lenkiją ir Vokietiją tekančios Oderio upės, kurią lenkai vadina Odra, pakrantes nuklojus tūkstančiams...

Verslo aplinka
2022.08.13
Pieno gamintojams rugsėjį skirs 12,3 mln. Eur

Pieno gamintojams Lietuvoje bus skiriama pereinamojo laikotarpio nacionalinė 12,3 mln. Eur parama, kurią...

Pramonė
2022.08.12
„Biovela Group“ apyvarta pernai augo 16% iki 172 mln. Eur

Mėsos perdirbimo įmonių grupės „Biovela Group“ konsoliduota apyvarta pernai augo 15,8% ir siekė 171,9 mln.

Pramonė
2022.08.10
Pirkėjas iš Libano atsisakė pirmojo Ukrainos grūdų krovinio 11

Libane įsikūręs pirkėjas atmetė pirmąją per Juodąją jūrą atplaukusią grūdų siuntą iš Ukrainos. Pasak Ukrainos...

Logistika
2022.08.10
„Agrokoncerno“ grupei iki 311 mln. Eur padidintas apyvartinio kapitalo finansavimo limitas

Trys Lietuvos bankai „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB iki 311 mln. Eur padidino apyvartinio kapitalo finansavimo...

Pramonė
2022.08.09
Grūdų supirkimo kainos liepos pabaigoje mažėjo

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 25–31 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 316,8 Eur už...

Prekyba
2022.08.08
ES ir PAR ginčijasi dėl importo taisyklių: Bendrijos uostuose įstrigę šimtai konteinerių su apelsinais

Europos uostuose yra įstrigę milijonai dėžių su apelsinais, o vaisiai genda, kol Pietų Afrikos Respublika...

Verslo aplinka
2022.08.08
Pirmos ukrainietiškų grūdų siuntos pristatymas į Libaną atidėtas 2

Pirmoji ukrainietiškų grūdų siunta iš Odesos pagal svarbų susitarimą dėl Maskvos jūrinės blokados Juodojoje...

Verslo aplinka
2022.08.07
Sankcijos dėl karo Lietuvos grybų perdirbėjus verčia pasukti galvą

Grybų perdirbėjų veiklą Lietuvoje šiemet sutrikdė ne tik infliacija, bet ir pašliję santykiai su Rusija ir...

Pramonė
2022.08.07
Turkija: iš Ukrainos uostų išplaukė 4 pakrauti laivai

Pagal liepos 22 d. Turkijoje pasirašytą susitarimą dėl grūdų eksporto koridoriaus iš Odesos ir Černomorsko...

Pramonė
2022.08.07
Grūdininkai: javapjūtė šiemet vėluoja, nuomonė dėl derliaus kokybės išsiskiria

Grūdų augintojai sako, kad javapjūtė šiemet labai sudėtinga, kai kuriuose regionuose vėluoja dešimt dienų, o...

Pramonė
2022.08.05
„Kotletukai“ šunims išgelbėjo verslą, nesvarbu, kad jie brangesni už mėsą Premium

Šalutinė veikla gali tapti ne tik pagrindinė, bet ir vienintelė, rodo UAB „Rogių šunys“ pavyzdys. Gaminti...

Gazelė
2022.08.04
Europoje – sausra, nerimaujama dėl įtakos derliui

Didžiąją dalį Europos apėmus trečiai nuo birželio karščių bangai didėja nuogąstavimai, kad klimato kaitos...

Pramonė
2022.08.04
Jurbarko ir Šakių rajonuose – afrikinio kiaulių maro protrūkiai

Jurbarko ir Šakių rajonuose nustatyti nauji afrikinio kiaulių maro protrūkiai dviejuose nedideliuose kiaulių...

Pramonė
2022.08.02
„Agrorodeo“ gavo 26 mln. Eur paskolą

Vienai didžiausių grūdų eksportuotojų Baltijos šalyse „Agrorodeo“ SEB bankas ir „Swedbank“ suteikė 26 mln.

Pramonė
2022.08.02
„Rokiškio pieno gamybos“ Ukmergės filiale apie atleidimą įspėta 110 darbuotojų

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ valdoma įmonė „Rokiškio pieno gamyba“...

Pramonė
2022.08.01
Iš Odesos išplaukė pirmas laivas su Ukrainos eksportuojamais kukurūzais 6

Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmadienį iš Ukrainos pietinio uosto išplaukė pirmasis laivas,...

Verslo aplinka
2022.08.01
Sugriuvo dalis Beiruto uosto grūdų talpyklos

Dalis didžiulės Beiruto uosto grūdų talpyklos, smarkiai nukentėjusios per 2020 metais driokstelėjusį...

Pramonė
2022.07.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku