Brangus siaurų interesų malonumas

Kad sulauksime tokio EK žingsnio, galima buvo tikėtis jau 2014-aisiais, – tą pavasarį Seimas, paplušėjęs apie keturias valandas, priėmė naują Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Jis turėjo užbaigti 10 metų galiojusį draudimą užsieniečiams įsigyti žemės Lietuvoje, tačiau jame sudėlioti saugikliai „lietuviškus arimus“ nuo užsieniečių apsaugojo it Didžioji kinų siena. Pagal naująjį įstatymą dirbamos žemės negali įsigyti bet kas, net Lietuvos piliečiai, jei neturi 3 m. ūkininkavimo patirties, nekrimto su žemės ūkiu susijusių mokslų, jei 50% pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos ir ekonominio gyvybingumo ir kt.

Specialistai tada tikino, kad tramdydami spekuliantus ir atgrasydami užsieniečius įstatymo rengėjai užprogramavo mažėjančią žemės paklausą, kartu – ir mažesnes kainas. Visa tai naudinga tiems, kurie pakurstė marginalus kovoti prieš žemės pardavimą užsieniečiams: mat galima ramiai ir pigiai supirkinėti žemes. O maksimali 500 ha riba – ne riba, nes gudruoliai sumąsto būdų, kaip bet kokius draudimus apeiti. Pseudopatriotai, didžiųjų žemvaldžių pakurstyti, tuomet rengė akcijas reikalaudami „neišparduoti Lietuvos žemelės“, stropiai rinko parašus dėl referendumo ir t. t. Net saugiklių prifarširuotas įstatymas jiems nebuvo argumentas.

Ne argumentai tokiems marginalams buvo ir tai, kad stojimo į ES įsipareigojimų nevykdymas gali neigiamai atsiliepti šalies reputacijai, investicinei aplinkai ir svarbiausia – nevykdant įsipareigojimų pagal ES teisę, EK gali pradėti pažeidimo procedūrą. VŽ dėl to perspėjo ne kartą.

Laukti teko neilgai: 2015 m. kovo 26 d. EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą – kad įstatyme numatyti kvalifikaciniai reikalavimai žemės pirkėjui prieštarauja laisvo kapitalo judėjimui ir įsisteigimo laisvės principams pagal Sutarties dėl ES veikimo 49 ir 63 straipsnius. Lietuvos argumentai, t. y. atsikalbinėjimas, Komisijos netenkino ir 2016 m. gegužės 26 d. EK pateikė pagrįstą nuomonę, kurioje įvardijo pažeidimus, kad Lietuva nepanaikinusi nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.

Situacija aštrėja – nesulaukusi pritarimo įstatymo pakeitimo projektui, EK turi teisę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris gali Lietuvai skirti vienkartines, periodines arba abi baudas. Minimali vienkartinė bauda Lietuvai šiuo metu yra 644.000 Eur. Kokia būtų galutinė baudų suma, geriau nė nežinoti, – aišku, kad skaičius perkoptų ne vieną milijoną eurų.

Labai norėtųsi gauti konkretų atsakymą – kas mokėtų šias baudas? Ar už atsakingų institucijų, įstatymo leidėjų nekompetenciją (ir suinteresuotumą) ir vėl mokėtų visi mokesčių mokėtojai? Gal bent ši Vyriausybė ir šis Seimas pradės atsakingiau žiūrėti, kokius teisinius aktus jie kuria ir už kuriuos spaudo mygtukus?

P. S. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. dėl leidimo įsigyti ūkio paskirties žemę kreipėsi tik 2 užsieniečiai, nesantys Lietuvos piliečių sutuoktiniai.