Seimas daro pertrauką apmokestinant statybas valstybinėje žemėje – nesutariama dėl tarifo
Seimas ketvirtadienį nebalsuos dėl naujų mokesčių, kuriuos mokėtų norintys plėtoti objektus iš valstybės nuomojamuose sklypuose. Klausimas išimtas iš darbotvarkės.
Pagal pirminį Žemės įstatymo pakeitimo projektą, ne aukcione išnuomotų valstybinių sklypų nuomininkai, norėdami užsiimti NT plėtra, turėtų mokėti 5% sklypo vertės mokestį už jo paskirties keitimą, 550% už papildomai užstatomą plotą ir dar 550% už papildomai pastatomą bendrą plotą, priklausomai nuo jų dydžio.
Tiesa, Vyriausybė yra pasiūliusi nustatyti maksimalią tokios rinkliavos ribą. Tam yra pritaręs Seimo Kaimo reikalų komitetas, tačiau dėl to sutarimo Seime dar nėra.
Juozas Baublys, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, teigia, kad klausimas į parlamento posėdį turėtų grįžti lapkričio 23 d.
Norime frakcijoje jį išdiskutuoti, nes yra šiokių tokių nesutarimų, vieni pasisako už 50% maksimalų dydį, kiti už 75%, VŽ teigia J. Baublys.
Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų atstovai sako, kad šis apmokestinimas plėtotojų atžvilgiu bus nesąžiningas ir nuguls ant būsto pirkėjų pečių. Esą taikant maksimalų 100% tarifą, naujas vidutinis 50 kv. m ploto būstas ant valstybinio sklypo galėtų pabrangti 15.000-20.000 Eur.
Jie siūlo, kad bendras dviejų dedamųjų tarifas kartu maksimaliai siektų iki 50% ir būtų taikomas tik naujoms valstybinės žemės nuomos sutartims, taip pat prašo įstatymo priėmimą atidėti 6 mėnesiams iki 2022 m. liepos.
Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras, VŽ yra sakęs, kad naujas mokestis reikalingas, nes valstybė negauna jokios naudos iš savo žemės sklypų, ant kurių vystomi privatūs projektai.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Statyba ir NT
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti