„Swedbank“: tvarių investicijų lyderio vairą laikys Europa

Reklama publikuota: 2021-04-15
Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovė.
svg svg
Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovė.

Nors Europa pagal aplinkos taršą rikiuojasi tik trečioje vietoje po Kinijos ir JAV, būtent Senasis žemynas, panašu, tampa tvarumo vėliavnešiu, įnešančiu tvarumo faktoriaus svarbą ir į finansų rinkas. Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovė, įsitikinusi, kad finansų pasauliui žengiant į kovą su klimato kaita, tvarumas jau 2021 m. turi visas sąlygas įgauti pagreitį ir tapti naujuoju šio pasaulio standartu. Pirmiausia – būtent Europoje.

Apie tvarumą versle kalbama jau ne vienerius metus, o kaip šiandien galėtume įvertinti tvarumo svarbą finansų rinkose?

Praėjusieji 2020-ieji tapo metais, kai tvariai investuojančių fondų jau nebebuvo galima ignoruoti. Nepaisant pandemijos, į juos plaukė kaip niekada dideli investuotojų pinigų srautai. Rinkoje vyrauja nuomonė, kad būtent šiais 2021 metais turėtų įvykti tvariai investuojančių fondų proveržis. Tai rodo, pirmiausia, labai stiprus pokytis politinėse darbotvarkėse. Europos sąjunga (ES) pernai paskelbė aiškią žinią, kad tvarios investicijos sulauks stipraus politinio ir finansinio palaikymo. Daug galimybių tvarioms investicijoms atveria technologijų pažanga ir pasikeitęs visuomenės požiūris.

Šiemet bendrija turėtų patvirtinti 700 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (ang. Recovery and Resilience Facility, RRF), kurio centre yra tvarios investicijos. Neatsilieka ir kiti pasaulio regionai. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Joe Bidenas balandį pristatė savo „Amerikos užimtumo planą“ (ang. American Jobs Plan). Jo dėka per artimiausius 8 metus į stipriausią pasaulio ekonomiką bus įlieta net 2 trilijonai dolerių, skirtų infrastruktūros, mokslo tyrimų ir plėtros bei slaugos paslaugų plėtrai. Dauguma šių investicijų bus tvarios. Tačiau jau dabar aišku, kad šis ambicingas planas kelia daug aistrų tarp respublikonų ir demokratų, tad jo patvirtinimas gali užtrukti.

ES iš tiesų yra nusibrėžusi ambicingų tikslų. Tačiau ir naujasis JAV prezidentas pažadėjo tvarumą iškelti į prioritetus. Kur pirmiausia matote tvarių investicijų proveržį?

Jau rinkimų kampanijos metu, vos J. Bidenas pažadėjo atkurti JAV įsipareigojimus Paryžiaus klimato sutarčiai, tvarios investicijos buvo dar dažniau linksniuojamos finansų rinkos dalyvių. Kai kurie analitikai vertina, kad klimato kaita J. Bideno sprendimuose savo svoriu prilygs koronaviruso pandemijos suvaldymui. Vis tik manoma, kad pirmuoju smuiku dar kelerius metus grieš Europos Sąjunga, nes, kaip prognozuojama, tiek laiko J. Bidenui prireiks atstatyti buvusio prezidento Donaldo Trumpo padarytą žalą klimato susitarimams. Tuo metu Europos Sąjungoje mechanizmai jau užkurti. Jos vadovai dar 2019 m. patvirtino reikalavimus investicijų ir pensijų fondų valdytojams nuo 2021-ųjų skelbti, kaip jų investicijos veikia klimatą ir socialinę aplinką. Taip iš esmės buvo įtvirtinti  tvarių investicijų pamatai.

Kokius dar išskirtumėte konkrečius veiksmus ar projektus, rodančius Europos ambicijas skatinti tvarias investicijas?

Energetikoje ketinama pereiti prie atsinaujinančios elektros gamybos, pirmiausiai jūrinio vėjo ir saulės jėgainių. Numatoma ir masinė renovacija – iki 2030-ųjų ES ketinama renovuoti 35 mln. pastatų. Be to, norima pereiti iš tiesinės (gaminti, vartoti, išmesti) į žiedinę ekonomiką (gaminti, vartoti, perdirbti, vartoti). ES vadovų teigimu, ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos aspektai tapo neatskiriamais, o verslas matomas kaip esminis raktas siekiant tvarios ekonomikos. Augimą Senajame žemyne turėtų paskatinti ir vadinamosios žaliosios obligacijos. Žemynui siekiant atsitiesti po pandemijos skaičiuojama, kad 2021 m. Europos vyriausybės ir privačios bendrovės rinkai pasiūlys apie 500 mln. eurų tvariems projektams įgyvendinti. Skeptikai pastebi, kad ES gali prireikti laiko išjudinti rinką, tačiau net ir jie sutinka, kad finansų pasauliui pasiųstas aiškus signalas – tvarios investicijos sulauks vis daugiau palaikymo.

Visa tai – valstybinio lygio planai. Kokius pokyčius galime numatyti privačiame sektoriuje?

Taip, privačiame sektoriuje taip pat numatomi pokyčiai. Analitikai prognozuoja, kad investicijų valdytojai savo portfelius turėtų įvertinti per tvarumo prizmę, ir tai turėtų lemti didelį finansų perskirstymą. JAV investicijų valdytoja „BlackRock“ skelbia, kad iki 2025 m. tvarias investicijas fondų valdytojai savo portfeliuose ketina padvigubinti. Išvados skelbiamos remiantis neseniai atlikta fondų valdytojų, bendrai valdančių 25 trln. JAV dolerių turto, apklausa visame pasaulyje. Vėlgi, ryškiausi fondų augimai numatomi Europos Sąjungoje. Taip pat būtina prisiminti ir jau galiojantį ES taksonomijos reglamentą, kuriuo skatins tvarias privataus sektoriaus investicijas, padedančias įgyvendinti bendrijos Žaliąjį kursą. Taip Europa tiesiogiai skatina tapti tvaresniais ne tik bendrijos verslus, bet visus į ES vidaus rinką importuojančius pasaulio verslus. Nesvarbu, prekė gaminama Kupiškyje, Leipcige ar Kvala Lampūre – jei ji parduodama Europoje, jos gamybai taikomi vienodi reikalavimai. Kaip savo ese neseniai pastebėjo „Der Spiegel“ vyr. redaktorius Ullrichas Fichtneris, taip Europa diktuoja tempą visam pasauliui, o ES teisės aktai ir reglamentai nustato pasaulinius standartus.  

Kiek tvarumo tendencijos jaučiamos artimiausiose Lietuvos, Baltijos šalių, Skandinavijos finansų rinkose?

Pernai rudenį viena didžiausių Skandinavijos investicijų valdymo bendrovių „Swedbank Robur“ pranešė apie pirmuosius pasaulyje pilnai su Paryžiaus klimato susitarimu derančius investicinius fondus. Galimybę investuoti į juos dabar turi ir Lietuvos gyventojai. Esminiai pokyčiai vyksta ir šalies gyventojų pensijų fonduose. Pavyzdžiui, „Swedbank“ valdomuose II pensijų pakopos fonduose bendra investicijų suma į įmones, kurios savo veikloje vadovaujasi tvarumo principais, šių metų pradžioje pasiekė 700 mln. eurų. Skaičiuojama, kad šiuo metu maždaug 1 iš 3 eurų pensijų fonduose yra investuotas į aukštais tvarumo kriterijais besivadovaujantį verslą. 

Kas skatina investicinių fondų valdytojus jau šiandien rinktis tvarias investicijas?

Įvairių apklausų duomenimis, tai lemia labai įvairios priežastys ar jų deriniai – tiek etiniai, tiek finansiniai. Šalia jau įsitvirtinusios nuomonės, kad reikia kovoti su klimato kaita (ją pripažįsta 90 proc. fondų valdytojų), ryškėja noras ginti žmogaus teises ar socialinę gerovę. Įdomu tai, kad atsakydami į klausimą, kas skatina rinktis tvarius fondus, norą „elgtis teisingai“ gyventojai paminėjo ne ką rečiau nei siekį valdyti portfelio rizikas ar fondų valdybų įpareigojimą įgyvendinti tokią strategiją. Iš kitos pusės, dideles įmones veikti tvariau vis labiau spaudžia ir vartotojai, ypač iš jaunesnių Y ir Z kartų.

Ar tas noras „elgtis teisingai“ dera su noru investuoti atsiperkančiai, su pačių fondų augimu?

Tvarių investicijų bumą tikrai skatina ne tik moraliniai pasirinkimai. Vis daugiau mokslinių ir analitinių publikacijų įvertina, kad fondai, atitinkantys trijų kriterijų derinį – aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdymo praktikos (angl. Environmental, Social, and Corporate Governance, ESG) – aplenkia arba ilguoju laikotarpiu turėtų aplenkti įprastus fondus. Anot analitikų, būtent tie vykstantys „tektoniniai lūžiai“ – politinis ir rinkos reguliuotojų spaudimas, technologijų pažanga ir pasikeitęs visuomenės požiūris – jau leidžia tikėtis tvariai investuojančių fondų augimo.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku