Seimas svarsto, ar riboti baltarusišką biokurą šilumos gamyboje

Seimas antradienį priėmė svarstyti Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė „valstiečių“ frakcija, paprašiusi pertraukos. Dabar siūloma pataisas priimti skubos tvarka.

Pristatydamas pataisas Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Kęstutis Bacvinka teigė, kad naujas reguliavimas turėtų sumažinti importuojamo biokuro naudojimą šilumos gamyboje, taip padidinant vietinio kuro deginimą. Taip pat, kad kuo plačiau būtų naudojami vietiniai atsinaujinantys energetikos ištekliai, o „šilumos kaina nepriklausytų nuo trečiųjų šalių politinių sprendimų“.

„Nesiekiama riboti biokuro importo į Lietuvos teritoriją, nes jis gali būti naudojamas ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, kaip žaliava plokščių gamyboje“, – teigė K. Bacvinka. 

Jei pataisos bus priimtos, šilumos gamintojai iš trečiųjų šalių per metus negalės įsigyti daugiau nei 20% biokuro. Jei gamintojai pažeis tvarką, baudos sieks nuo iki 10% jų metinių pajamų iki 20.000 Eur, o jei tiekėjai slėps kuro kilmę, jie galės būti vieneriems metams pašalinti iš biržos ir negalės sudaryti sutarčių su šilumos gamintojais.

K. Bacvinka pabrėžė, kad dėl biokuro prekybos griežtinimo šilumos kainos neaugs. 

„Ženklaus pasikeitimo kainoje tikrai neturėtų įvykti, nes biokuro kaina šilumos kainoje tesudaro viso labo 12 proc. Taigi, tai neturi turėti įtakos“, – žadėjo K. Bacvinka. 

Ekonomikos komitete dirbantis Jurgis Razma  abejojo, ar toks siūlomas reguliavimas „teisiškai tinkamas“: „Jeigu iš Baltarusijos biokuras patenka nekokybiškas, žiūrėti per kokybės reikalavimus, per muitus, ką mes galime padaryti, kad jo iš viso jo nebūtų tada.“  

Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas tikino, kad pataisas inicijuoja vietiniai biokuro gamintojai, nes pradėjus veikti Kauno ir Vilniaus kogeneracinėms jėgainėms, biokuro paklausa mažėja. 

„Šilumos ūkio rinkoje dabar susiklostė tokia situacija, kad biokuro gamintojai patiria labai didelę konkurenciją, ypač pradėjus veikti Kauno atliekų deginimo jėgainei, todėl biokuro vartojimas mažėja. Natūralu, kad atsidarius dar ir Vilniaus jėgainei biokuro vartojimas dar sumažės. Ar (...) ne biokuro gamintojai suinteresuoti mažinti konkurenciją ir dirbtinai riboti importą į Lietuvos rinką?“ – svarstė jis. 

Energetikos viceministras Egidijus Purlys yra sakęs, kad nauja tvarka nustatytų importuoto ir vietinio biokuro santykį ir neskatintų vietos gamintojų didinti produkcijos kainų.  

E. Purlio teigimu, šiemet biokuro žaliava iš Baltarusijos sieks 20% rinkos. 

K. Bacvinka teigė, kad dabar iš Baltarusijos įvežama 60% ar net daugiau viso biokuro. Anot jo, Lietuvoje per metus pagaminama apie 17 mln. kub. metrų medienos, o apie 6 mln. kub. metrų supūdoma.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ yra įspėjusi, kad stabdyti biokuro gamybą žada apie 20 šalies įmonių. Pasak asociacijos direktorės Vilmos Gaubytės, Lietuvos gamintojai negali konkuruoti su kur kas pigesne baltarusiška žaliava.

Didžiausias biokuro tiekėjas, šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, užima 15,5%. rinkos ir nesiekia Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. numatytos 20% rinkos ribos. 3/4 rinkos dalinasi ne mažiau kaip 15 įmonių – 17 įmonių užima 75% rinkos. 

Siekiama, kad Iki 2030 metų į Lietuvą importuojamas biokuro kiekis sudarytų ne daugiau kaip 20%.