Ką ir kodėl žiūrėti šių metų „Scanoramoje“

Publikuota: 2019-11-07
Kadras iš filmo „Vogti arklius“ (rež. Hansas Peteris Molandas).
svg svg
Kadras iš filmo „Vogti arklius“ (rež. Hansas Peteris Molandas).
Kino kritikė

Kino festivaliai iš elitinės institucijos į paralelinį kino teatrams filmų sklaidos kanalą mutavo jau prieš porą dešimtmečių, kai ant kulnų jiems pradėjo lipti skaitmeninių kamerų galimybės ir su tuo susijusi filmų gausa, naratyvų ir ištarmių supaprastėjimas. Tai festivalių rengėjai pripažįsta garsiai, be snobiško ilgesio būti išdidūs ir nesuprasti. Niekas nebenori būti paraštėse.

Todėl pusiausvyra tarp žiūroviško kino, tradicinio naratyvo ir eksperimentinių, hibridinių, „kitokių“ pasakojimų yra nuolatinė festivalių, ypač didžiųjų, siekiamybė. „Scanoramos“ komanda ją įgyvendina ypač aistringai ir net deklaratyviai: pradeda festivalį spalvingu „Svaiguliu“ (rež. Mansas Marlindas ir Bjornas Steinas) ir pabaigs jį savaip radikaliu autoriniu kinu – Manto Kvedaravičiaus „Partenonu“.

Ką ir kodėl žiūrėti šių metų „Scanoramoje“? Į tradicinį klausimą – keli pasiūlymai skirtingų skonių žiūrovams.

Idealus „Scanoramai“?

Ieškant idealaus, „Scanora­mos“ šiaurietiškos kultūros tapatybės tradicijas akcentuojančio, vertybines nuostatas įvaizdinančio kūrinio, tokia, ko gero, galėtų būti Hanso Peterio Molando drama „Vogti arklius“. Epinį-moralistinį pasakojimą ir švarų estetinį minimalizmą derinantis kūrinys skirtas skandinaviško kino (ir jo stereotipų) gerbėjams. Filme sklandžiai ir jausmingai dera firminiai šiaurietiški ingredientai – praeities šešėliai, moralinės kančios, visų kaltės visiems motyvai, didžiosios istorijos atgarsiai šeimos likime, šeiminės paslaptys ir paauglystės traumos. Pagrindinis herojus, kurį vaidina garsusis Stellanas Skarsgardas, prisimena vasarą, kai buvo priverstas suaugti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šio visomis prasmėmis kokybiško filmo gerą trečdalį titrų sudaro lietuviškos pavardės – jis buvo filmuojamas Lietuvoje, pasinaudojus mokesčių lengvata, perkant mūsų kino industrijos specialistų paslaugas. „Vogti arklius“ premjera įvyks šį šeštadienį, filmą žiūrovams pristatys ir kūrybines dirbtuves profesionalams ves filmo režisierius H. P. Molandas.

Ne tik rafinuotiems kinomanams

Šiaurietiško kino ir kultūrinių skirtumų temos gerbėjams – beveik kulinarinis režisieriaus Mikos Kaurismaki filmas „Meistras Čengas“. Be stereotipų apie suomius, jų maistą ir provincialus, filme yra ir gana patrauklus, sentimentalokas, bet labai žmogiškas siužetas.

Iš Kinijos į Suomijos provinciją ieškodamas seno bičiulio atkeliauja našlys virtuvės šefas su mažamečiu sūnumi. Rafinuotiems kinomanams per paprasta, bet užtat „Scanoramos“ rengėjų akcentą, kad festivalinis kinas yra skirtas „normaliems žmonėms“, patvirtina su kaupu. Nešiurkštus, su nemaža ironijos doze, giliais jausmų ir karčių praeičių „ežerais“ – visa tai žiūrovui, kuris mėgsta ramų, ilsinantį kiną.

Man labiausiai patiko lyg savaime suprantama mintis, kad Suomija yra geriausia vieta gyventi, ji labai arti rojaus. Taip, geras kinų restoranas po filmo būtų papildomas bonusas savaitgalio vakarui.

Bet prisipažinsiu, kad labiau už kulinarinius filmus festivaliuose ieškau istorinio epo su detektyvine intriga. Nedažnai pavyksta rasti. O šių metų programoje yra režisieriaus Floriano Henckelio von Donnersmarcko trijų valandų „Kūrinys be autoriaus“, turintis visus reikalingus prasmingo žiūroviško kino bruožus – intrigą, istorinį pasakojimą, jausmų istoriją, įdomias šalutines linijas.

Dviejų šeimų istorija nuo ketvirtojo iki septintojo dešimtmečių įtraukia ne tik nacizmo temą, bet ir kalbėjimą apie menininko vaidmenį visuomenėje – vieno pagrindinių personažų prototipas – garsus, šiandien garbingo amžiaus dailininkas Gerhardas Richteris.

F. H. von Donners­mar­ckas įsiminė iš 2006 m. „Oskaru“ apdovanoto „Kitų gyvenimo“, vėliau jis buvo trumpam ir nelabai sėkmingai migravęs į komercinį kiną – „Turistą“ su Angelina Jolie ir Johnny Deppu.

Pasmerkti populiarumui

Du filmai, kurių personažės – jaunos moterys, atrodo, pelnytai pasmerkti tapti „Scanoramos“ žiūrimiausiais. Režisierės Teonos Stugar-Mitevskos filmas „Dievas yra, jos vardas Petrunja“ pasakoja apie jauną moterį, pasikėsinusią į vyrų ritualus mažame Makedonijos miestelyje. Smalsumą kursto ir tai, kad filmą įkvėpė tikrovė. Berlyno kino festivalyje juosta apdovanota Ekumeninės žiuri prizu.

Filmo „Ankštumas“ sėkmė ir geriausio Aleksandro So­kurovo mokinio vardas, fil­mo premjera Kanų festivalio programoje „Ypatingas žvilgs­nis“ ir du apdovanojimai Kantemiro Balaganovo „Ilg­šę“ paverčia laukiamu festivalio įvykiu.

Raudonos ir žalios spalvos filmo centre – karo veidas, atskleidžiamas per moterų likimų ir moteriškos meilės prizmę, kasdienybės tragedijas. Veiksmas vyksta pokario Leningrade, iškart po blokados, ligoninėje, kurioje slauge dirba traumuota Ija.

Sukurti filmą K. Balaganovą paskatino nobelistės Svet­lanos Aleksijevič bene garsiausia Vakaruose knyga „Ka­ro veidas nemoteriškas“.

K. Balaganovas sako, kad noras tyrinėti karo dualizmą buvo jo pagrindinis tikslas, ir būtent jaunimas jo filmą priima ypač entuziastingai. To nepasakysi apie kai kuriuos profesionalus, kritikuojančius „Ilgšę“ už perdėtą efektingumą, literatūriškus dialogus, pritemptą prie laikmečio naratyvą. Bet kuo prieštaringesni vertinimai, tuo įdomiau.

Originalus malonumas

Manau, kad vienas originaliausių „Scanoramos“ filmų yra Bertrand’o Bonello „Zombi vaikas“. Režisierius sujungia kelis skirtingų etinių, filosofinių, estetinių patirčių ir prigimčių įkvėptus pasakojimus. Vienas jų yra realaus žmogaus stulbinamos gyvenimo istorijos rekonstrukcija-variacija. Clairviuso Narcisse’o istoriją žiniasklaida pasakojo kaip tikrų tikriausią – septintąjį dešimtmetį dėl vudu ritualų jis buvo miręs, atgaivintas, paverstas zombiu ir vergu.

Antras pasakojimas sukasi apie šio istorinio personažo anūkę, kuri bando pritapti prie bendramokslių, o kraujas šaukia... Yra ir dar vienas pasakojimas – apie aistrų gniuždomą paauglę. Veiksmas vyksta merginų pensione, kuriame jos atakuojamos (zombinamos?) sofistikuotais istoriniais, socialiniais ir kitokiais pasakojimais. Filmas yra tiesiog malonumas aktualijų ir interpretacijų, kino magijos, mistikos, žanrų modifikacijų mėgėjams.

Masalas – senas formatas

Programa „Galvok, ką nori“ fiksuoja mūsų dienų madą filmuoti naudojant 35 mm ar mėgėjams skirtą 16 mm juostą. Nors tokių sugrįžimų prie senų formatų prasmė ne visada akivaizdi, viena tikrai aišku – juostos materialumas (su juo susiję technologiniai procesai ir kaštai) priverčia autorius būti lakoniškus ir labai disciplinuotus. Šia prasme įdomus 16 mm juostoje Jono Meko išgarsinta kamera „Bolex“ sukurtas Marko Jenkinso „Masalas“, kuriame nuoseklų pasakojimą permušančios siurrealistiškos detalės, faktūros, stambių planų gausa atgaivina gana trivialų socialinį siužetą apie du brolius, kurių santykius ir tradicinį žvejų gyvenimo būdą grasina pakeisti nauji laikai. Nepervertinant išskirtinumo: subraižytas vaizdas siužetui suteikia universalumo, savotiško sakmiškumo.

Vaizdai lyg minčių griuvėsiai

„Scanoramoje“ įvyks formos požiūriu bene eksperimentiškiausio lietuviško (pagal rėmimą, gamybos „adresą“) filmo „Partenonas“ premjera. Kultūros antropologas, garsių dokumentinių filmų „Bar­zakh“, „Mariupolis“ auto­rius M. Kvedaravičius de­­biutuoja vaidybiniu „Par­te­­nonu“, kuriame vaizdai – lyg minčių griuvėsiai. Frag­­mentiškame pasakojime, filmuotame Stambule, Atė­nuo­se, Odesoje, Šiaurės Ugan­doje, autorius lyg įvaizdi­na šiandienos aktualijų sąšaukas su praeitimi, klausia, kas apskritai šiandien yra tragedija, kaip atrodo meilės ir mirties ekstazė. Užginčyti M. Kve­daravičiaus filosofinio kino ambicijas beprasmiška, kaip ir „Sca­noramos“ siekį uždarant festivalį šiuo filmu parodyti ištikimybę nevienprasmiškiems filmams, grynojo kino sąvokos persvarstymams.

Festivalio programoje – apie šimtas filmų, tarp kurių prasmingos retrospektyvos, kelių lietuviškų filmų premjeros, akcijos, kūrybinės dirbtuvės. Ją rasite čia.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Laisvalaikis“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Kultūringo Kauno kalendorius: liepa

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ klausytojus nuosekliai skandina nuo ketvirtadienio iki sekmadienio...

Laisvalaikis
2022.07.02
Prestižinis „Concours Mondiale de Bruxelles“ skelbia nugalėtojus Premium

Prestižinis „Concours Mondial de Bruxelles“ (CMB) paskelbė 2022 m. raudonojo ir baltojo vyno sesijos...

Laisvalaikis
2022.07.02
Bolševikai visada norėjo valdyti pasaulį Premium

Didžiausią branduolinį arsenalą turinčios šalies ir didžiausios Europos valstybės karas primena dabartinio...

Laisvalaikis
2022.07.02
Emociškai išsekęs vadovas – kiek tai kainuoja įmonėms Premium

Vadovaujančios grandies specialistų tyrimas, atliktas lyderiaujančios personalo technologinių sprendimų...

Vadyba
2022.07.01
Karą dėl barščių laimėjo Ukraina

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) penktadienį patvirtino barščius saugomu...

Laisvalaikis
2022.07.01
Savo nacionalinius apdovanojimus turės ir architektai

Liepos 1-ąją Kaune pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai 2023 (NAA). Pirmieji jų laureatai bus...

Laisvalaikis
2022.07.01
VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Gausiausi renginiai, ko gero, ir šį savaitgalį vyks vandenų pakrantėse, sodybose, užmiesčiuose, kurortuose.

Laisvalaikis
2022.07.01
V. Landsbergis: išmokime gyventi be Rusijos Premium

Vytautas Landsbergis, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, VŽ podkaste apgailestauja, kad mes...

Laisvalaikis
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
„Zaha Hadid“ darbas Vilniaus architektūros ekspertų iškart neįtikino Premium 6

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Hanner“ pasitelkus pasaulyje gerai žinomą architektų biurą „Zaha...

Statyba ir NT
2022.07.01
Privatūs lėktuvai: godumo simbolis ar nauda verslui Premium

Ekspertai teigia, kad privatūs lėktuvai leidžia greitai įvertinti konkretaus asmens vidinius instinktus...

Vadyba
2022.06.30
LKT tyrimas: garsiai apie tai, apie ką nutylima – kiek gauna Lietuvos meno kūrėjai Premium

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) duomenimis, Lietuvoje skaičiuojama per 10.000 kūrėjų. Jų atlygis už kūrybą...

Laisvalaikis
2022.06.30
Vasarą darbas kitoks: „Spiečiai“ kviečia pakeisti aplinką darbostogoms

Vasarą 13 savivaldybių įsikūrę bendradarbystės centrai „Spiečiai“ atveria erdves planuojantiems darbostogas...

Gazelė
2022.06.30
Ką daryti, kai būni pirmas ir tebesi vienintelis: plėstis su franšizės partneriais Premium

Pasiūlius naujieną, kuri per kelerius metus ne tik įsitvirtina, atlaiko iššūkius, bet ir tebėra pirma ir...

Gazelė
2022.06.30
„Audros“ festivalis Kaune: ką pamatyti ir išgirsti

Birželio 29–liepos 3 d. Europos kultūros sostinėje – Kaune vyksta tarptautinis šiuolaikinės muzikos ir meno...

Laisvalaikis
2022.06.29
Į ką investuoja Z karta: nuo metaverslo iki vyno Premium

Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis Z kartos žmonių, užuot investavę į tradicinius investicinius...

Laisvalaikis
2022.06.29
Kultūros ir kūrybinėms industrijoms – beveik 15 mln. Eur

Netrukus Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių pasieks beveik 15 mln. Eur, skirtų...

Laisvalaikis
2022.06.29
Pilkos biuro juokelių, komplimentų ir replikų zonos: gali padėti vienas puslapis Premium

Savaime suprantamų taisyklių, kaip bendrauti komandoje, nėra – taip sutartinai sako organizacijų, kurios turi...

Vadyba
2022.06.29
A. Avulis pasisamdė garsų biurą „Zaha Hadid Architects“ Premium 14

Šiemet sostinėje patvirtinta išimtis dėl privalomų architektūros konkursų atvėrė kelią nekilnojamojo turto...

Statyba ir NT
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku