Muziejaus biblioteka atveria unikalių leidinių

Publikuota: 2019-09-27
M. K. Čiurlionio muziejaus biblioteka įkurta 1921 m. Nuotraukoje – šių laikų bibliotekos priestatas. Bibliotekos nuotr.
M. K. Čiurlionio muziejaus biblioteka įkurta 1921 m. Nuotraukoje – šių laikų bibliotekos priestatas. Bibliotekos nuotr.

Kaunas praturtėjo dar viena ypatinga vieša biblioteka – prieš gerą savaitę VDU atidaryta prof. Leonido Donskio biblioteka, o šiai baigiantis Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55) visuomenei atveriama biblioteka ir moderni skaitykla. Iki šiol kaip specializuota mokslinė biblioteka veikusi įstaiga yra sukaupusi per 46.000 leidinių, tarp jų – ir itin retų.

M. K. Čiurlionio muziejaus biblioteka veikia nuo tų pačių metų, kaip ir pats muziejus – 1921-ųjų gruodžio 14 d.

1936 m. pastačius dabartinius rūmus (architektai Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazys Kriščiukaitis), į juos buvo perkelti M. K. Čiurlionio galerijos, Miesto muziejaus eksponatai ir Lietuvos dailės draugijai priklausę liaudies meno rinkiniai.

Į dabartines erdves biblioteka perkelta 2009 m., greta muziejaus pastačius priestatą bibliotekai ir archyvui (architektė G. Janulytė-Bernotienė).

Fonduose – retenybės

Bibliotekos vedėja Violeta Karmalavičienė VŽ pasakojo, kad iš pradžių čia kaupti tik muziejiniam darbui skirti leidiniai. Dabar fonduose saugoma per 46.000 spaudinių meno teorijos, estetikos, liaudies dailės, vaizduojamojo ir taikomojo-dekoratyvinio meno, architektūros, paminklų apsaugos ir restauravimo, dizaino, meninės fotografijos temomis.

Informacinį fondą papildo Lietuvos ir kitų pasaulio šalių parodų bei aukcionų katalogai, meno žurnalai, tęstiniai leidiniai.

Gausus pasaulio muziejų albumų ir vadovų po kultūrines paminklines vietas rinkinys. Sukomplektuota senųjų Lietuvos meno, taip pat itin retų užsienio leidinių (išleistų XVI–XVIII a.) kolekcija. Bibliotekoje saugomas ir žymių Lietuvos bei išeivijos dailininkų palikimas – Petro Rimšos, Jono Šileikos, Petro Kalpoko, Petro Stausko, Aleksandro Mykolo Račkaus ir kt. asmeninis palikimas. Unikalią vertę turi knygos su įžymių XIX–XX a. žmonių autografais, dedikacijomis, knygos nuosavybės ženklais, ypatingu įrišimu.

Bibliotekos pasididžiavimas – Jono Bretkūno „Postilė“ (1591), seniausia bibliotekos knyga inkunabulas, išleista 1484 m., vienuolių rankraštinės knygos, vienintelė Lietuvoje esanti LDK žemėlapių knyga (1770 m.) iš grafų Oginskių dvaro su Plungės bibliotekos priklausomybės antspaudais, taip pat – ilgiausia knyga, siekianti 36 m, padovanota muziejui po Taivano meno parodos, ir kt.

Pasak V. Karmalavičienės, retus spaudinius bus galima vartyti tik vietoje, kitus biblioteka skolins užsiregistravusiems skaitytojams.

M. K. Čiurlionio muziejaus bibliotekoje galios visoje Lietuvoje vienodas skaitytojo bilietas, išduodamas Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje ir filialuose.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau