Saugaus užutėkio investavimo strategija

Publikuota: 2019-04-21
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.

Kai viskas einasi gerai, nesinori galvoti apie tai, kad visą laiką gerai būti negali. Visi žinome faktą, kad ekonomika neauga tolygiai, ji vystosi augimo ciklais, kurie kartais būna ilgesni, o kartais – trumpesni.

Tačiau net į stabiliausias ir ekonomiškai galingiausias šalis sunkūs laikai anksčiau ar vėliau ateina, tad gal neprošal iš anksto jiems pasiruošti? Tokios investicijos kaip akcijos, obligacijos ar nekilnojamasis turtas sunkmečiu gali ir nepadėti, nes jų kainos bus stipriai kritusios (investuotojų baimės akys tokiose situacijose būna didelės), o parduoti šių investicijų pusvelčiui vien tam, kad gautus pinigus „pravalgytumėte“ ar išleistumėte kitoms būtinosioms reikmėms, tikriausiai nenorėsite. Galų gale tai būtų neprotinga – blogi laikai anksčiau ar vėliau baigiasi, tad kam parduoti gerą daiktą, jo kainai pasiekus žemiausią tašką?

Nors gerais laikais apie tai plačiai nekalbama, vadinamosios krizės investicijos, t. y., tos, kurios neramiais laikais gali būti saugumo užuovėja, egzistuoja ir visi patyrę investuotojai, pergyvenę bent vieną sunkmetį, apie jas žino.

Grynieji

Gal ir keistoka apie juos kalbėti kaip apie saugią investiciją, tačiau patirtis rodo, kad toli gražu ne visi laikosi auksinės taisyklės, kad blogiems laikams reikia būti atsidėjus bent 6 mėnesių savo pajamų dydžio rezervą. Dažniausiai, kai ekonomika kyla ne vienus metus iš eilės, didelė dalis žmonių atsipalaiduoja, nekvaršina sau galvos mintimis apie juodos dienos rezervą ir yra labiau linkę išaugusias pajamas išleisti. Kam veržtis diržus, reikia gyventi šia diena, nes rytojaus gali ir nebūti. Dalis laisvas lėšas galbūt investuoja, tačiau net ir investuodami perspaudžia grynaisiais beveik nieko nepasilikdami. Tad turbūt nereikia įrodinėti, kad dalį santaupų laikyti grynaisiais verta neatsižvelgiant į tai, kad pinigai dėl infliacijos nuvertėja, todėl toks pinigų laikymas nėra visiškai nemokamas. Geriau nedidelę dalį pinigų prarasti dėl jų nuvertėjimo, nei prarasti didelę dalį pernelyg rizikingai prieš krizę juos investavus.

Beje, sakydami grynaisiais, omenyje turime ir banko sąskaitoje turimas lėšas. Joms automatiškai galioja indėlių draudimas. Juk seniai praėjo tie laikai, kai grynaisiais reikdavo kimšti pagalves ar kojines. Tai būtų paprasčiausiai nesaugu.

Auksas

Auksas – krizės karalius. Turėsi aukso – turėsi duonos. Tokių ir panašių posakių tikriausiai ne vienas esame girdėję. Gal ir skamba naivokai, bet juose yra tiesos.

Nuo tada, kai 1971 m. nustojo galioti pasaulinis susitarimas dėl privalomojo pinigų padengimo auksu, daugelis valiutų tėra tik popierėliai, kuriais pasitikima (tiksliau, pasitikima juos išleidusiomis šalimis), o auksas liko auksu. Jo savo portfeliuose turi daugelis didžiausių investuotojų – pradedant centriniais bankais, baigiant investuotojais, kapitalą susikrovusiais iš tokių rizikingų turto klasių kaip akcijos. Galbūt dėl to pramonė sunaudoja tik iki 10% dalies aukso, šiek tiek dar sunaudojama elektronikoje, juvelyrikoje, odontologijoje, o didžioji jo dalis nugula pas investuotojus.

Kadangi auksas suvokiamas kaip saugumo užuovėja net ir neramiausiais laikais, ištikus ekonominiams neramumams, karams ir panašiems kataklizmams, jo kaina visad linkusi kilti. Todėl galite būti tikri, kad neramiais laikais auksas bus paklausi prekė – sunkmečiu ją greičiausiai parduosite brangiau, nei įsigijote.

Pasaulis dar nesugalvojo geresnės už auksą atsvaros sparčiai nuvertėjančioms valiutoms.

Beje, praėjo tie laikai, kai investuoti buvo galima tik į fizinį auksą (investicinio aukso plyteles ar monetas). Dabar jau galima investuoti į gausybę su auksu susietų vertybinių popierių ar fondų. Pavyzdžiui, į aukso sertifikatus – dokumentus, patvirtinančius, kad tam tikroje saugykloje jums priklauso dalis aukso atsargų.

Taip, auksas negeneruos jums jokių palūkanų ir kitų pajamų, galbūt patirsite su jo saugojimu susijusių išlaidų (geras seifas ar jo nuoma banke irgi kainuoja), tačiau dalies investicijų laikymas auksu yra kiekvieno rimtesnio investuotojo „higienos“ reikalas. O ilguoju laikotarpiu (jei neprireiks jo parduoti neramiais laikais) galbūt dar uždirbsite iš jo pabrangimo.

Apsisprendus investuoti į brangiuosius metalus, sąraše yra ne tik auksas – investuoti galima ir į sidabrą, paladį, platiną, retuosius brangiuosius metalus. Tačiau reikia prisiminti, kad jų kainos daug labiau priklausys nuo jų poreikio konkrečioje pramonės srityje, o investuotojų sukuriama paklausa bus antraeilė.

Saugios obligacijos

Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai, kurių leidėjai – vyriausybės, įmonės, finansų institucijos – įsipareigoja nustatytą dieną grąžinti investuotojams nominaliąją obligacijų vertę ir sumokėti palūkanas. Tačiau ne visų obligacijų leidėjų rizika vienoda – tie, kurie vertinami kaip saugesni, už savo skolas gali mokėti kur kas mažiau (arba nemokėti beveik nieko) nei suvokiami kaip rizikingesni.

Kalbėdami apie tas investicijas, kurios bus paklausios per krizę, turime kalbėti tik apie pačių saugiausių leidėjų – vyriausybių – obligacijas ir tik tų šalių, kurios yra ant aukščiausio saugumo laiptelio (turi geriausius reitingus). Tai – tokios šalys kaip Vokietija, Šveicarija, Danija, Norvegija, kurių vyriausybių išleistos obligacijos yra tokios paklausios, kad jų palūkanos net yra tapusios neigiamos. Kitaip tariant, kad ir kaip neadekvačiai tai skambėtų, investuotojai yra pasiryžę primokėti už tai, kad galėtų savo pinigus paskolinti labai gerai vertinamam skolininkui. Nes žino, kad tokių šalių bankrotas yra beveik neįmanomas (nors techniškai ir galimas).

Neramiais laikais tokių šalių kaip Vokietija obligacijos, kaip ir auksas, tik brangs, nes investuotojai sunkmečiu nesugalvos geresnių būdų, kur dėti laisvus pinigus, kaip tik juos investuoti į patikimiausių pasaulio šalių skolą. Automatiškai net ir sunkmečiu tikrai atsiras investuotojų, norinčių pirkti saugios šalies obligacijų, ir palūkanos už paskolinimą jiems bus antraeilis dalykas.

Saugios valiutos

Jau pradžioje užsiminėme apie tokias krizėms „beveik atsparias“ šalis kaip Australija, tad turbūt nenustebinsime, kad tarp saugiausių pasaulio valiutų yra Australijos doleris. Ir ne tik – saugiausiųjų sąraše rikiuojasi taip pat Naujosios Zelandijos, Singapūro doleris, kelios europietiškos valiutos – Šveicarijos frankas, Danijos, Norvegijos krona. Pirmąją saugiausių valiutų sąrašo vietą derėtų skirti JAV doleriui.

Šios valiutos saugiomis laikomos dėl įvairių priežasčių – dėl aukšto šalies išsivystymo lygio ar įtakos pasauliui (JAV, Norvegija, Singapūras), dėl karinio neutraliteto (Šveicarija), dėl didelių geografinių atstumų nuo potencialių karinio konflikto vietų (Australija, Naujoji Zelandija). Ne paskutinėje vietoje saugių valiutų sąraše yra ir euras.

Praėjusi ir ankstesnės krizės parodė, kad neramiais periodais šių šalių valiutos paprastai (bet ne visada) linkusios brangti kitų valiutų atžvilgiu. Nors tai ne visuomet palanku pačioms saugumu garsėjančioms šalims, nes tose šalyse pagaminta produkcija pabrangsta prekių iš kitų šalių atžvilgiu.

Nedidelę dalį savo turto paversti saugiomis vadinamų šalių valiutomis galima, bet, gyvenant euro zonoje, didelės dalies savo turto į tai investuoti nepatariama, nes prisiimama kitos valiutos svyravimų rizika. O ir įsigyti vertybinių popierių kita valiuta, nei gaunate pajamas, dėl aukštesnių komisinių mokesčių kainuos nepalyginti brangiau nei sava valiuta. Be to, nepalankūs kurso susvyravimai gali būti didesni nei saugumo atnešama nauda.

Apibendrinant galima pasakyti, kad garantuotos investicinės užuovėjos nuo sunkesnių ekonominių laikų nėra. Ir ekonomikai kylant, ir ekonomikai smunkant, vertėtų neprarasti blaivaus proto, nenerti į naujas investicijas stačia galva nepasiliekant saugumo rezervo, o atsakingas vartojimas visais laikais bus naudingas ne tik jūsų piniginei, bet ir planetai.

Pasiruošimas krizei

  • Turėti grynųjų pinigų (krizinių investicijų) rezervą
  • Plačiai diversifikuoti santaupas ir investicijas
  • Iš anksto žinoti, kokius finansinius sprendimus priimsite per krizę

Kaip elgtis krizei užklupus

  • Nepanikuoti, vadovautis sveiku protu
  • Kritiškai vertinti naujienas, gąsdinimą
  • Neišparduoti turimų ilgalaikių investicijų, kainai stipriai nukritus
  • Tęsti (pradėti) periodinį investavimą
  • Supirkti atpigusias investicijas (patyrusiems investuotojams)

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Saudo Arabijoje apšaudyti du dideli naftos pramonės objektai 

Po atakos kilę gaisrai suvaldyti, o poveikis naftos rinkoms dar nepasireiškė.

Verslo aplinka
2019.09.14
ECB kerpa ir ekonomikos prognozes 1

Palūkanas už indėlius nukirpęs ir kiekybinį euro zonos ekonomikos skatinimą atnaujinęs Europos centrinis...

Rinkos
2019.09.12
Vokietija tempia euro zonos pramonę žemyn 4

Liepą pramonės gamybos apimtis euro zonoje mažėjo 0,4% per mėnesį ir 2%, palyginti su tuo pačiu mėnesiu...

Rinkos
2019.09.12
Kriptosukčiai „Verslo žinių“ vardu lenda ir į pašto dėžutes 1

Po bandymų vilioti aukas pasitelkiant „Verslo žinių“ portalo dizainą kriptosukčiai ėmėsi taktikos siuntinėti...

Rinkos
2019.09.12
„Saudi Aramco“ IPO žadama surengti „artimiausiu metu“

Saudo Arabijos naftos gavybos milžinės „Saudi Aramco“ viešas akcijų siūlymas (angl. initial public offering,...

Rinkos
2019.09.10
Rusijos aukso rezervai perlipo 100 mlrd. USD 13

Rusijos ilgalaikis statymas už auksą sulig kiekvienu mėnesiu vis labiau turėtų džiuginti aukščiausią šalies...

Rinkos
2019.09.10
Svaras JAV dolerio atžvilgiu – pigiausias nuo 2016 m.

Didžiosios Britanijos svaras sterlingų JAV dolerio atžvilgiu krito iki žemiausio lygio nuo 2016 m.

Rinkos
2019.09.03
Lenkijos bankams – milijardinis galvos skausmas dėl frankais pridalintų paskolų 3

Lenkijos bankai, kuriuos į Lietuvą norėtų privilioti ir aukščiausi Lietuvos valdžios atstovai, šiuo metu turi...

Rinkos
2019.09.02
Argentina eina gilyn į krizę – įvestos valiutos kontrolės priemonės 5

Trečioje didžiausioje Lotynų Amerikos ekonomikoje sekmadienį įvestos valiutos kontrolės priemonės, kuriomis...

Rinkos
2019.09.02
LB bando gesinti investuotojų trauką binariniams opcionams ir CFD 9

Lietuvos bankas (LB), atsižvelgdamas į europines direktyvas ir gindamas vartotojų interesus, šalies...

Rinkos
2019.08.29
Politiniai neramumai smogė svarui 4

Svaras sterlingų svarbiausių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu pastebimai atpigo po pranešimų, kad JK...

Rinkos
2019.08.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau