Ryškėja takoskyra: dalis kandidatų į prezidentus siektų didesnio užsienio politikos savarankiškumo

Publikuota: 2019-04-16
Atnaujinta 2019-04-16 09:08
Kandidatai į Lietuvos Respublikos Prezidentus. J. Kalinsko („15min.lt“) nuotr.
Kandidatai į Lietuvos Respublikos Prezidentus. J. Kalinsko („15min.lt“) nuotr.

Pirmadienio vakarą vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimų debatuose devyni kandidatai diskutavo apie Lietuvos užsienio politiką.

Jau nuo atsakymo į pirmąjį klausimą: „kokį svarbiausią užsienio politikos tikslą kelsite ir kaip sieksite jo įgyvendinimo“, ryškėjo takoskyra tarp kandidatų, kurie Lietuvos ateitį labiau sieja su vakarietiškas vertybes puoselėjančiomis organizacijomis, kurių nare Lietuva yra – Europos Sąjunga ir NATO ir tų, kurie labiau akcentuoja dvišalius santykius bei didesnį šalies užsienio politikos savarankiškumą.

Gitanas Nausėda, pirmasis pradėjęs diskusiją, akcentavo esąs „vakarietiškas politikas“, pirmenybę teikiantis žmogaus teisėms ir vakarietiškoms vertybėms.

Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad pagrindinis Lietuvos užsienio politikos tikslas turėtų būti „saugus pasaulis Lietuvoje ir aplink Lietuvą“. Kandidatė mano, kad šio tikslo derėtų siekti per „Vakarų taisyklėmis paremto pasaulio dominavimą, mūsų vertybines koalicijas“ su tas pačias vertybes puoselėjančiais ir tų pačių tikslų siekiančiais partneriais.

Kertiniai stulpai

Vytenis Andriukaitis taip pat pabrėžė, kad trys kertiniai Lietuvos užsienio politikos stulpai yra Europos Sąjunga, NATO ir Jungtinės Tautos. „Lietuvos žmonės laukia, kad užsienio politika tarnautų žmonių gerovei, užtikrintų taiką, padėtų išvengti konfliktų“, — kalbėjo p. Andriukaitis.

Saulius Skvernelis ragino nekeisti egzistuojančio ES modelio, tačiau jį tobulinti ir šalinti veikiančiojo modelio trūkumus.

„Turime pasirinkti strateginius partnerius ir tą daryti ne žodžiais o konkrečiais veiksmais“, — kalbėjo p. Skvernelis, konkrečiai paminėjęs strateginę partnerystę su JAV, Vokietija ir Lenkija. Jis taip pat akcentavo, kad Lietuva turi stiprinti Rytų partnerystę ir išlikti šios krypties lydere.

Arvydas Juozaitis pabrėžė, kad yra strateginiai Lietuvos atramos blokai – JAV ir ES, ir yra strateginiai priešininkai Rytuose.

„Turime išlaikyti supratimą, kad yra užsienio politika ir yra geopolitika. Geopolitikos žaidėjais mes galime būti tiek, kiek būsime aktyvūs užsienio politikoje“, — kalbėjo p. Juozaitis, akcentavęs santykių su Lenkija, Latvija ir Baltarusija reikšmę.

Kiti kandidatai pabrėžė, kad užsienio politika turi prasidėti nuo Lietuvos žmonių gerovės kėlimo.

Pažėrė kritikos valdžiai

„Negalime to pasiekti, jeigu neužtikrinsime valstybės saugumo“, — kalbėjo Valentinas Mazuronis. Ir ragino įvairiais formatais ieškoti kuo daugiau draugų ir sąjungininkų ir kuo mažiau priešų  „ypač kai juos bandome įsigyti tuščiais lozungais arba pareiškimais, kas vyksta Lietuvoje šiandien“. ES ir NATO, pasak kandidato yra didelės vertybės, tačiau Lietuvos interesų „niekas niekur negins, jeigu to nedarysime patys.“

Dar griežtesnis šiandien vykdomos politikos atžvilgiu buvo Naglis Puteikis, pareiškęs, kad iki šiol Lietuvą valdžiusių politikų pagrindinis užsienio politikos prioritetas buvo pataikauti toms institucijoms, kurios jų manymu yra svarbios, kurios įsikūrusios Briuselyje. Pavyzdys – uždaryta atominė elektrinė. „Jeigu mes būtume gynę savo AE, būtume suteikę savo žmonėms daugiau gerovės ir tai turėtų būti pagrindinė mūsų užsienio politikos kryptis – žmonių gerovė“, — kalbėjo p. Puteikis. Jis kaltino Lietuvos valdžią pataikaujant užsienio kompanijoms: „pavyzdžiui SEB pernai išvežė 400 mln. eurų dividendų pavidalu, todėl mūsų užsienio politika atstovauja ne žmonių, bet tarptautinių korporacijų interesams ir pataikauja užsieniečiams“.

Kritikos dabartiniams užsienio politikos formuotojams negailėjo ir Valdemaras Tomaševskis. Anot jo, savarankiškos užsienio politikos Lietuva jau nebeturi. Lietuva praranda suverenitetą taip pat ir ekonomine prasme, kalbėjo kandidatas, užsiminęs, kad Lietuvos žmonės nukentėjo dėl to, kad Lietuva atsisakė savo valiutos.

„Bet ir kitose srityse mes prarandam savo suverenitetą – dažnai žaidžiam ne savo žaidimus, dažnai pykstamės su kaimynais. Pagrindinis tikslas turėtų būti užtikrinti mūsų saugumą ir gerovę. Be gerų santykių su kaimynais mes to nepasieksime“, — kalbėjo p. Tomaševskis.

Pirmąjį pasisakymų ratą užbaigęs Mindaugas Puidokas sakė pasigendąs vertybinės užsienio politikos, tokios, kuri gintų valstybės interesus ir Lietuvos piliečius. Pavyzdžiu jis paminėjo Lenkiją, anot kandidato Norvegijoje ryžtingai ginančią savo piliečių interesus, kai yra „atimamas vaikas iš šeimos“.

Kandidatas žadėjo, kad dvišaliuose santykiuose ieškotų sąjungininkų, be kurių Lietuva viena nieko negali padaryti ir pačioje ES. „Matome, kad Vakarai nori augti mūsų sąskaitą, tą pasakė Lenkijos premjeras vizito Lietuvoje metu. Jeigu Lietuva nori būti tvirta europiniame kontekste, turi ieškoti draugų. Šiuo metu dvišaliai santykiai labai silpni ir laikomės ant daugiašalės politikos“, — kalbėjo p Puidokas.

Pirmieji visų kandidatų vieši politiniai debatai surengti per nacionalinį transliuotoją – LRT.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau