Draudimo rinka junta ekonomikos imuniteto pokyčius

Publikuota: 2019-03-19
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
„BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas

Pernai šalies draudimo sektorius pajuto dar 2017 metais įvykusių įmonių bankrotų padarinius. Nors praėjusiais metais laikėsi mažesnis naujų bankrotų skaičius, tačiau išmokas pagal bankrutavusių įmonių garantijų, laidavimo ir įsipareigojimų polisus mokėję draudikai pažymi, kad statistiškai praėję metai buvo išskirtiniai. Stebint bendrą padėtį ryškėja ir kitos draudimo sektoriaus tendencijos – aštrėjanti tarpusavio konkurencija bei stichinę sausrą pernai atlaikiusių žemdirbių pasirinkimas tyliai atsisakyti savo turto draudimo.

Pareiga padengti bankrutavusių įmonių įsipareigojimus pernai draudikams kainavo ir šimtatūkstantines, ir net milijonines sumas. Faktas: pirmiausiai palietę bendrovėse dirbusius žmones bei verslo partnerius, bankrotų padariniai sklinda ir po vis tolesnius ekonomikos sluoksnius. Po ekonomikos krizės 2008-aisiais, būtent 2017 metais Lietuvoje buvo inicijuotas didžiausias bankroto procedūrų skaičius – beveik 3.000.

Sostinės verslo rinka ir toliau lieka konkurencingiausia. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba pernai lapkritį Vilniaus apskrityje fiksavo 1741 vykdomą bankroto procedūrą ir tai sudarė 44% nemokumo atvejų Lietuvoje. Vien Vilniuje nemokios buvo net 1.573 įmonės. Tuo tarpu verslo turto ir privalomojo vežėjų draudimo srityse jau, regis, galima „paliesti“ augimo lubas. Čia konkurencija aštrėja ir bene vienintelis likęs realus kelias augti – atsikovoti rinkos dalį iš konkurentų. Verslo turto draudimo rinkoje praūžė kainų karas, tačiau net joms ėmus kristi, šis rinkos segmentas organiškai neauga. Draudikai čia bando didinti savo rinkos dalį aktyviai tarpusavyje konkuruodami dėl kiekvieno esamo kliento. Transporto segmentas labai plėtėsi dėl privalomo draudimo vežėjų srityje, tačiau ir čia plėtra jau vyksta tik varžantis dėl kiekvienos sutarties.

Tuo tarpu nuo klimato sąlygų ir nenuspėjamų gamtos reiškinių itin priklausomi žemdirbiai toliau žaidžia su „ugnimi“. Statistika rodo, kad jei šis segmentas ir buvo suaktyvėjęs dėl bankų, lizingo įmonių ar Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimų drausti turtą, projektus, tai sąmoningas noras draustis taip ir nesusiformavo.

2018 metais nemaža dalis žemdirbių pasirinko nepratęsti draudimo polisų, jei nebeliko trečiųjų šalių, dažniausiai – finansinių institucijų – reikalavimo draustis. Jau dabar galima numatyti, kad tai gresia rimtais nuostoliais ateityje. Lietuvoje žemės ūkio išdraustumo lygis ir taip yra žemas, jį dar nusmukdė pastaraisiais metais afrikinio kiaulių maro atakuoti ir veiklą nutraukę kiaulininkystės ūkiai. Visi šie faktoriai kelia susirūpinimą itin svarbiu Lietuvos ekonomikos sektoriumi.

Matome, kad vienas po kito ūkininkai dega, nukenčia pastatai, gyvuliai, technika – patiriami dideli nuostoliai. Iškalbingesni 2018 metais nutikę atvejai patvirtina ir liaudies išmintį, jog bėda po vieną nevaikšto. Viena žemės ūkio įmonė pernai patyrė net tris draudiminius įvykius: nepastebėjus kliūties kelyje apgadintas įmonės ekskavatorius, o iš dviejų traktorių pavogtos palydovinės vairavimo antenos sistemos kartu su valdymo monitoriais. Dar vienas atvejis – atbuline eiga važiuodamas kombainas atsirėmė į kelio šlaitą ir sukėlė nemažą žalą įmonei.

Praėjusiais metais turėjome porą milijoninių žalų, kurios tik dar kartą patvirtina, jog asmeninių ar įmonės finansų joms atlyginti niekaip neužtenka.

Užsienyje vairuotojas, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, suko į kairę, nepraleido tramvajaus ir įvažiavo į jį. Eismo įvykio metu buvo sužeisti tramvajaus keleiviai ir apgadintos abi transporto priemonės. Kita didžiulė žala, lydima skaudžios netekties, įvyko krovinių draudimo segmente: per vilkiko avariją žuvo žmogus. Įsipareigojimų muitinei draudime taip pat turėjome didelę žalą, kuri kilo dėl įmonės skolos už pažeistą muitinės kodeksą. Daugiaženkles sumas kartais sukelia ir netyčiniai, rodos, menki nutikimai, kaip pavyzdžiui, darbuotojo užkliudytas kabelis, kuris stabdo didelės įmonės cecho darbą.

Įspūdingo dydžio žalas pernai patyrusios įmonės gali patvirtinti, kad tokioms situacijoms pasiruošti ir jų numatyti tiesiog neįmanoma. Pridėjus makroekonomines sąlygas, klimato kaitos keliamus iššūkius, kuriuos patiriame vis radikalesnius, norisi atkreipti dėmesį į finansinės rizikos mažinimo svarbą ir patarti nepasikliauti vien savo sėkme. Kaip rodo draudikų patirtis – ji yra mažiausiai stabilus dalykas.

Komentaro autorius - Gintaras Markevičius, „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas, valdybos narys

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau