EŽTT atmetė „Orlen Lietuvos“ skundą prieš Lietuvą

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atmetė naftos koncerno Orlen Lietuva skundą prieš Lietuvą, pranešė Konkurencijos taryba.
EŽTT sausio 29 dieną pasisakė, kad Lietuvos teismai nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos byloje dėl Orlen Lietuvos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
Konkurencijos taryba 2005 metais skyrė Orlen Lietuvai (tuomet Mažeikių nafta) 9,268 mln. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2002-2004 metais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013-ųjų sausį nutarė, kad bauda skirta pagrįstai, tačiau jos dydis per septynerius bylinėjimosi metus ir po papildomo tyrimo buvo sumažintas iki 2,265 mln. Eur.
Anot Orlen Lietuvos, LVAT 2008-ųjų gruodį konstatavus, kad Konkurencijos tarybos tyrimas nebuvo išsamus ir įpareigojus atlikti papildomą tyrimą, tuomet galiojusiame Konkurencijos įstatyme įtvirtintas trejų metų senaties terminas, per kurį pažeidimą padariusi įmonė turi būti patraukta atsakomybėn, jau buvo pasibaigęs ir tuometinis įstatymas nesuteikė galimybių tarybai jį pratęsti.
Orlen Lietuva taip pat nurodė, kad kitoje panašioje byloje, kurioje buvo nagrinėjami Rokiškio sūrio ir Marijampolės pieno konservų skundai dėl baudų, LVAT nusprendė, kad įstatyme numatytas trejų metų senaties terminas negali būti pratęstas.
2013 metų sausį LVAT nurodė, kad klausimas dėl senaties termino buvo išspręstas 2010 metų gegužę šio teismo priimta nutartimi. Joje teigiama, kad trejų metų patraukimo atsakomybėn senaties terminas negalėjo būti taikomas, nes šiuo atveju buvo pradėtas ne naujas tyrimas, o pratęstas ankstesnis. LVAT taip pat pažymėjo, kad Orlen Lietuvos ir Rokiškio sūrio bei Marijampolės pieno konservų bylos yra iš esmės skirtingos, todėl sprendimu, priimtu vienoje iš jų, negali būti vadovaujamasi kaip precedentu sprendžiant kitą bylą.
Konkurencijos tarybos teigimu, EŽTT nutarė, kad toks LVAT sprendimo argumentas nebuvo akivaizdžiai neprotingas ar savavališkas ir savaime nepažeidė konvencijos nuostatų, o pakankamai argumentuotas sprendimas nebuvo paremtas akivaizdžiomis faktinėmis ar teisinėmis klaidomis. EŽTT taip pat pažymėjo, kad tai, jog Orlen Lietuvos byloje LVAT priėmė skirtingą sprendimą nei kitame panašiame teisminiame ginče, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos bendrovės teisės.
Konkurencijos taryba 2010 metų gruodį, atlikusi papildomą tyrimą, paskelbė, jog Orlen Lietuva praktiškai ribojo konkurentų ėjimą į Lietuvos rinką ir taip siekė išvengti dyzelino importo iš Rytų, o benzino iš Vakarų.
Konkurencijos taryba įvertino, kad Orlen Lietuva 2002-2004 metais taikė ekonomiškai nepagrįstą nuolaidų sistemą ir diskriminavo penkias bendroves Rekolas, Skulas, Saurida, Hydro Texaco ir Tiltoilas didesnių rinkoje veikiančių įmonių Lukoil Baltija, Lietuva Statoil ir Neste Lietuva atžvilgiu.
Ginčydama jai skirtą baudą, Orlen Lietuva kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti