EŽTT atmetė „Orlen Lietuvos“ skundą prieš Lietuvą

Publikuota: 2019-02-01
Vladimiro Ivanovo nuotr.
Vladimiro Ivanovo nuotr.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atmetė naftos koncerno „Orlen Lietuva“ skundą prieš Lietuvą, pranešė Konkurencijos taryba.  

EŽTT sausio 29 dieną pasisakė, kad Lietuvos teismai nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos byloje dėl „Orlen Lietuvos“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

Konkurencijos taryba 2005 metais skyrė „Orlen Lietuvai“ (tuomet – „Mažeikių nafta“) 9,268 mln. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2002-2004 metais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013-ųjų sausį nutarė, kad bauda skirta pagrįstai, tačiau jos dydis per septynerius bylinėjimosi metus ir po papildomo tyrimo buvo sumažintas iki 2,265 mln. Eur.

Anot „Orlen Lietuvos“, LVAT 2008-ųjų gruodį konstatavus, kad Konkurencijos tarybos tyrimas nebuvo išsamus ir įpareigojus atlikti papildomą tyrimą, tuomet galiojusiame Konkurencijos įstatyme įtvirtintas trejų metų senaties terminas, per kurį pažeidimą padariusi įmonė turi būti patraukta atsakomybėn, jau buvo pasibaigęs ir tuometinis įstatymas nesuteikė galimybių tarybai jį pratęsti.

„Orlen Lietuva“ taip pat nurodė, kad kitoje panašioje byloje, kurioje buvo nagrinėjami „Rokiškio sūrio“ ir „Marijampolės pieno konservų“ skundai dėl baudų, LVAT nusprendė, kad įstatyme numatytas trejų metų senaties terminas negali būti pratęstas.

2013 metų sausį LVAT nurodė, kad klausimas dėl senaties termino buvo išspręstas 2010 metų gegužę šio teismo priimta nutartimi. Joje teigiama, kad trejų metų patraukimo atsakomybėn senaties terminas negalėjo būti taikomas, nes šiuo atveju buvo pradėtas ne naujas tyrimas, o pratęstas ankstesnis. LVAT taip pat pažymėjo, kad „Orlen Lietuvos ir Rokiškio sūrio“ bei „Marijampolės pieno konservų“  bylos yra iš esmės skirtingos, todėl sprendimu, priimtu vienoje iš jų, negali būti vadovaujamasi kaip precedentu sprendžiant kitą bylą.

Konkurencijos tarybos teigimu, EŽTT nutarė, kad toks LVAT sprendimo argumentas nebuvo akivaizdžiai neprotingas ar savavališkas ir savaime nepažeidė konvencijos nuostatų, o pakankamai argumentuotas sprendimas nebuvo paremtas akivaizdžiomis faktinėmis ar teisinėmis klaidomis. EŽTT taip pat pažymėjo, kad tai, jog „Orlen Lietuvos“ byloje LVAT priėmė skirtingą sprendimą nei kitame panašiame teisminiame ginče, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos bendrovės teisės.

Konkurencijos taryba 2010 metų gruodį, atlikusi papildomą tyrimą, paskelbė, jog „Orlen Lietuva“ praktiškai ribojo konkurentų ėjimą į Lietuvos rinką ir taip siekė išvengti dyzelino importo iš Rytų, o benzino – iš Vakarų.

Konkurencijos taryba įvertino, kad „Orlen Lietuva“ 2002-2004 metais taikė ekonomiškai nepagrįstą nuolaidų sistemą ir diskriminavo penkias bendroves – „Rekolas“, „Skulas“, „Saurida“, „Hydro Texaco“ ir „Tiltoilas“ – didesnių rinkoje veikiančių įmonių „Lukoil Baltija“, „Lietuva Statoil“ ir „Neste Lietuva“ atžvilgiu.

Ginčydama jai skirtą baudą, „Orlen Lietuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau