Mačiulis: eksporto augimas 2020 m. sulėtės nuo buvusių 14% iki 3%

Publikuota: 2018-11-08
Atnaujinta 2018-11-08 16:40
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Atnaujintoje makroekonominėje apžvalgoje „Swedbank“ ekonomistai nuosmukio neprognozuoja, tačiau mano, kad 2019-2020 m. ir euro zonos, ir Lietuvos ekonomikos augimas lėtės. Tačiau tam daugiausiai įtakos turės ne vietiniai, o išoriniai veiksniai – šlubuojančios eksporto rinkos. Kitų tarptautinių bendrovių ekonomistai recesijos laukia 2020 m. ar vėlesniais metais.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtės nuo įspūdingo 13,6% augimo 2017 m., iki 9% šiemet bei 5% iki 3% 2019 ir 2020 m.

Kuklesniam eksporto augimui įtakos turės ne tik blėstanti paklausa eksporto rinkose, bet ir sumažėjęs kaštų konkurencingumas dėl išaugusių vienetinių darbo sąnaudų, nurodoma banko pranešime.

BVP augimas lėtės iki 2%

Vis dažniau pasigirstant įspėjimams apie galimas krizes, „Swedbank“ ekonomistai nuosmukio dar neprognozuoja. Nepaisant išliekančių išorinių rizikos veiksnių, 2019-ieji, tikėtina, bus tik kuklesni, bet ne skurdesni metai.

Pasak „Swedbank“ ekonomistų, šių metų Lietuvos BVP augimas dar turėtų siekti apie 3,5%, tačiau jau kitais metais prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas iki 2,5%. Laukiama, kad 2020 m. ekonominis augimas lėtės iki 2%.

Lietuvos banko vertinimu, šiemet Lietuvos ūkis išaugs 3,4%, 2019 m. – 2,8%.  SEB bankas prognozuoja, kad šiemet šalies BVP didės 3,4%, kitąmet 3%.

Ką prognozuoja eksporto rinkoms

„Swedbank“ sumažino šių metų euro zonos augimo prognozę. Pernai 2,5% siekęs augimas šiemet nesieks 2% bei toliau lėtės 2019 ir 2020 metais. Ekonomikos augimo lėtėjimas taip pat prognozuojamas ir kitose svarbiose Lietuvos eksporto rinkose – Skandinavijos šalyse, JAV ir Rusijoje.

„Vėstant Vokietijos ekonomikai, išsikvepiant Ispanijai ir Prancūzijai, neįsibėgėjant struktūrinėms reformoms ir Italijos vyriausybei neatsakingai valdant valstybės finansus, optimizmo židinių ir augimo potencialo euro zonoje lieka vis mažiau“, ? pranešime cituojamas Nerijus Mačiulis., „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus yra tik nuosaikus augimo lėtėjimas, o ne stagnacija ar nuosmukis. Tuo pačiu metu rizikų ir neapibrėžtumų sąrašas išlieka ilgas ir tai kol kas neblogas pasaulines tendencijas gali pakreipti priešinga kryptimi.

VŽ skelbė, kad šių metų trečia ketvirtį Lietuvos ketvirtinis BVP, lyginant su antru ketvirčiu, smuko (-0,4%) pirmąkart nuo 2009 m.

nuotrauka::1 right

„Vienas iš pagrindinių pasaulio ekonomiką temdančių veiksnių yra protekcionizmo debesys. Kol kas didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos, ir blogėjantys ekonominiai santykiai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų negali nepaliesti likusio pasaulio. Kinijos ekonomikos augimui jau nukritus į žemiausią lygį šį dešimtmetį, prognozuojame, kad jis toliau lėtės ir 2020 metais nebesieks 6%“, ? tęsia p. Mačiulis.

Algų augimo pikas pasiektas

Banko ekonomistai taip pat mano, kad atlyginimų augimo pikas, šiemet sieksiantis 9,7%  jau yra praeityje, o 2019 ir 2020 m. jis sulėtės iki, atitinkamai, 7,0% ir 4,0%.

Infliacija kitais metais turėtų išlikti tokia pati kaip ir šiemet – 2,7%, o tai reiškia, kad didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Dėl šių priežasčių namų ūkių vartojimas ir ES paramos palaikomos investicijos artimiausius dvejus metus bus pagrindiniai augimo veiksniai.

Anot p. Mačiulio,  atlyginimų augimas šalyje ir toliau mažins atotrūkį nuo ES vidurkio, o nedarbo lygis, grynoji emigracija bei pajamų nelygybė mažės.

„Tikėtina, kad ateinantys metai bus kuklesni, bet tikrai ne skurdesni. Augimas Lietuvoje sulėtės, bet stagnacijai ar nuosmukiui kol kas prielaidų nematyti“, ? reziumuoja p. Mačiulis.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="1435153f-d2e7-4a0f-a55e-92c3de7a7826" prefix="3KD" format="interactive" title="BVP prognozė 2008-2020"]

Panardinti gali ir brangę skolos

Bendras pasaulio skolų lygis per dešimtmetį taip pat nesumažėjo, ir net išaugo.

Prekybos ir vystymosi ataskaitoje, kurią parengė Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD; Trade and Development Report 2018), nurodoma, kad valstybių ir privataus sektoriaus bendroji skola nuo 2008 m. krizės išaugo 50%, iki 250 trln. USD ir yra triskart didesnė nei pasaulinės ekonomikos dydis. Ypač išaugo privataus sektoriaus skolinimasis, tačiau tos lėšos nėra produktyviai investuojamos, o tai programuoja bėdas ateityje.

Nors gyventojai skolinosi mažiau, finansinį svertą labai didino besivystančių šalių, ypač Kinijos, įmonės.

„Swedbank“ ekonomistai teigia, kad pats skolų lygis nebūtinai yra problema, bet augančios palūkanų normos gali apnuoginti mokumo problemas, kurios nebuvo matomos pigių pinigų ir spartaus augimo laikotarpiu.

Be to, ne viena didelė besivystanti ekonomika – Turkija, Argentina, Brazilija, Pietų Afrika – turi nesubalansuotus finansus arba jų ekonomikos jau rodo perkaitimo ženklus, todėl išlieka labiau pažeidžiamos.

Palyginti Lietuvos viešieji ir bendrovių finansai yra kur kas tvaresni šiandien nei prieš 2008 m  krizę, verslo įsiskolinimo lygis, yra taip pat mažesnis, šiemet palyginti su pernai sumažėjo ir bankrotų skaičius.

Komentuodamas Baltijos šalių situaciją, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pastebi, kad didėjančios pasaulinės įtampos kontekste Baltijos šalių ekonomikos atrodo pavydėtinai subalansuotos ir santykinai atsparios išoriniams šokams.

„Subalansuoti valstybių finansai bei užsienio prekyba, nuo pajamų neatitrūkęs paskolų portfelio augimas, žema infliacija ir kiti rodikliai rodo, kad šis ekonomikos ciklas yra tvarus, o mūsų pažeidžiamumas – mažesnis. Vis tik nereikėtų pamiršti, kad tuo pačiu metu Baltijos šalys yra mažos ir labai atviros ekonomikos, todėl joms pasaulinių audrų išvengti yra sudėtingiau“, ? perspėja p. Mačiulis.

Recesijos tikisi 2020-2021 m.

Savo ruožtu du trečdaliai JAV privataus sektoriaus ekonomistų tikisi, kad kita recesija prasidės dar iki 2020 m. pabaigos, daugelis jų nurodo, kad didžiausią riziką ekonominei plėtrai kelia vykdoma prekybos politika.

Tai skelbiama spalio pradžioje išplatintoje JAV nacionalinės verslo ekonomikos asociacijos (NABE, the National Association of Business Economics) prognozių apžvalgoje, kurioje apibendrintos 51 ekonomisto makroekonominės prognozės. Apie 10% respondentų prognozuoja, kad ekonominis aktyvumas pradės mažėti dar 2019 m., 56% to tikisi 2020 m., likę 33% mano, kad tai įvyks 2021 m. ar vėliau.

FOTOGALERIJA Swedbank prognozė (9 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kinija: mumis pasitikėjusios šalys nepateks į skolos spąstus 6

Kinija užtikrina, kad jokia šalis, finansų srityje nusprendusi bendradarbiauti su Kinija, dėl tokio savo...

Rinkos
2018.11.18
Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du! 8

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų...

Finansai
2018.11.17
Užsienyje gyvenantys asmenys į Lietuvą pernai pervedė 1,1 mlrd. Eur 11

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 m. siekė 1,109 mlrd. Eur, tuo tarpu Lietuvos gyventojų...

Finansai
2018.11.16
Seime stringa Vyriausybės siūlymas didinti individualios veiklos apmokestinimą

Savarankiškai ir individualiai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ ir toliau turėtų mokėti tik nuo dalies...

Finansai
2018.11.16
Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas 37

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį...

Finansai
2018.11.16
Tyrimas: lietuviai šešėlį toleruoja, tačiau nori geresnių paslaugų iš valstybės 13

Apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir pajamų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis...

Finansai
2018.11.15
Audito komitetas nepritarė 2019 m. biudžetui 9

Seimo Audito komitetas nepritarė 2019 m. valstybės biudžetui, o Biudžeto ir finansų komitetas palaimino...

Finansai
2018.11.15
„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 6

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

Kaip ir kam bus taikomas NPD 2019 m. 3

Nuo 2019 m. pasikeitus minimaliai mėnesinei algai (MMA) keičiasi ir neapmokestinamieji pajamų dydžiai (NPD),...

Finansai
2018.11.15
Po nauju rūbu – sena idee fixe 10

Valdantieji garsiai nebekalba apie ketinimą steigti valstybinį banką, tačiau kita jų iniciatyva nedaug nutolo...

Finansai
2018.11.15
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atmetė savivaldybių siūlymus dėl GPM 1

Seimo biudžeto ir finansų komitetas atmetė savivaldybių siūlymus dėl gyventojų pajamų mokesčio...

Finansai
2018.11.14
Vokietijos ekonomika susitraukė – pirmą kartą nuo 2015 m. 8

Didžiausia euro zonos ekonomika trečiąjį ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, susitraukė 0,2%.

Rinkos
2018.11.14
G. Nausėda: Lietuvos bankas galėjo riboti paskolų dalybas 20

Buvęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda prieš dešimtmetį vykusias paskolų būstui dalybas...

Finansai
2018.11.14
V. Šapoka: per dideli rezervai neleistų dalintis gerove su žmonėmis 9

Finansų ministerija (FM) pažymi, kad Valstybės biudžetas sudarytas laikantis taisyklių, o jos atliktas...

Finansai
2018.11.14
Liko dvi dienos, o žemės mokestį sumokėjo tik kas antras 7

Likus dviem dienoms iki žemės mokėjimo termino pabaigos už žemę dar neatsiskaitė apie pusė gyventojų ir...

Finansai
2018.11.14
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
2018.11.14
VMI ruošia gėdos stulpą: rizika reputacijai ir pajamoms Premium 28

Privatiems poreikiams naudojami automobiliai, abejonių sukėlusios sąskaitos už valdymo paslaugas, netinkamai...

Finansai
2018.11.14
Vietoj valstybinio banko formuoja kontroliuojamų skolintojų tinklą Premium 2

Valdančiųjų valstiečių po Seimo rinkimų puoselėta valstybinio banko idėja nemirė, tik ji, regis, įgauna kitas...

Finansai
2018.11.14
„Valstiečių“ lyderiai siūlo mažinti PVM laikraščiams ir žurnalams 8

Daugumą Seime turinčių „valstiečių“ lyderiai Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis siūlo nuo...

Finansai
2018.11.13
A. Veryga užsimojo didinti akcizus alkoholiui 6

Nuo 2019 metų pavasario turėtų didėti degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų kainos, nes valdžia užsimojo 10%...

Finansai
2018.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau