Mačiulis: eksporto augimas 2020 m. sulėtės nuo buvusių 14% iki 3%

„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtės nuo įspūdingo 13,6% augimo 2017 m., iki 9% šiemet bei 5% iki 3% 2019 ir 2020 m.

Kuklesniam eksporto augimui įtakos turės ne tik blėstanti paklausa eksporto rinkose, bet ir sumažėjęs kaštų konkurencingumas dėl išaugusių vienetinių darbo sąnaudų, nurodoma banko pranešime.

BVP augimas lėtės iki 2%

Vis dažniau pasigirstant įspėjimams apie galimas krizes, „Swedbank“ ekonomistai nuosmukio dar neprognozuoja. Nepaisant išliekančių išorinių rizikos veiksnių, 2019-ieji, tikėtina, bus tik kuklesni, bet ne skurdesni metai.

Pasak „Swedbank“ ekonomistų, šių metų Lietuvos BVP augimas dar turėtų siekti apie 3,5%, tačiau jau kitais metais prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas iki 2,5%. Laukiama, kad 2020 m. ekonominis augimas lėtės iki 2%.

Lietuvos banko vertinimu, šiemet Lietuvos ūkis išaugs 3,4%, 2019 m. – 2,8%.  SEB bankas prognozuoja, kad šiemet šalies BVP didės 3,4%, kitąmet 3%.

Ką prognozuoja eksporto rinkoms

„Swedbank“ sumažino šių metų euro zonos augimo prognozę. Pernai 2,5% siekęs augimas šiemet nesieks 2% bei toliau lėtės 2019 ir 2020 metais. Ekonomikos augimo lėtėjimas taip pat prognozuojamas ir kitose svarbiose Lietuvos eksporto rinkose – Skandinavijos šalyse, JAV ir Rusijoje.

„Vėstant Vokietijos ekonomikai, išsikvepiant Ispanijai ir Prancūzijai, neįsibėgėjant struktūrinėms reformoms ir Italijos vyriausybei neatsakingai valdant valstybės finansus, optimizmo židinių ir augimo potencialo euro zonoje lieka vis mažiau“, ? pranešime cituojamas Nerijus Mačiulis., „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus yra tik nuosaikus augimo lėtėjimas, o ne stagnacija ar nuosmukis. Tuo pačiu metu rizikų ir neapibrėžtumų sąrašas išlieka ilgas ir tai kol kas neblogas pasaulines tendencijas gali pakreipti priešinga kryptimi.

VŽ skelbė, kad šių metų trečia ketvirtį Lietuvos ketvirtinis BVP, lyginant su antru ketvirčiu, smuko (-0,4%) pirmąkart nuo 2009 m.

nuotrauka::1 right

„Vienas iš pagrindinių pasaulio ekonomiką temdančių veiksnių yra protekcionizmo debesys. Kol kas didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos, ir blogėjantys ekonominiai santykiai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų negali nepaliesti likusio pasaulio. Kinijos ekonomikos augimui jau nukritus į žemiausią lygį šį dešimtmetį, prognozuojame, kad jis toliau lėtės ir 2020 metais nebesieks 6%“, ? tęsia p. Mačiulis.

Algų augimo pikas pasiektas

Banko ekonomistai taip pat mano, kad atlyginimų augimo pikas, šiemet sieksiantis 9,7%  jau yra praeityje, o 2019 ir 2020 m. jis sulėtės iki, atitinkamai, 7,0% ir 4,0%.

Infliacija kitais metais turėtų išlikti tokia pati kaip ir šiemet – 2,7%, o tai reiškia, kad didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Dėl šių priežasčių namų ūkių vartojimas ir ES paramos palaikomos investicijos artimiausius dvejus metus bus pagrindiniai augimo veiksniai.

Anot p. Mačiulio,  atlyginimų augimas šalyje ir toliau mažins atotrūkį nuo ES vidurkio, o nedarbo lygis, grynoji emigracija bei pajamų nelygybė mažės.

„Tikėtina, kad ateinantys metai bus kuklesni, bet tikrai ne skurdesni. Augimas Lietuvoje sulėtės, bet stagnacijai ar nuosmukiui kol kas prielaidų nematyti“, ? reziumuoja p. Mačiulis.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="1435153f-d2e7-4a0f-a55e-92c3de7a7826" prefix="3KD" format="interactive" title="BVP prognozė 2008-2020"]

Panardinti gali ir brangę skolos

Bendras pasaulio skolų lygis per dešimtmetį taip pat nesumažėjo, ir net išaugo.

Prekybos ir vystymosi ataskaitoje, kurią parengė Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD; Trade and Development Report 2018), nurodoma, kad valstybių ir privataus sektoriaus bendroji skola nuo 2008 m. krizės išaugo 50%, iki 250 trln. USD ir yra triskart didesnė nei pasaulinės ekonomikos dydis. Ypač išaugo privataus sektoriaus skolinimasis, tačiau tos lėšos nėra produktyviai investuojamos, o tai programuoja bėdas ateityje.

Nors gyventojai skolinosi mažiau, finansinį svertą labai didino besivystančių šalių, ypač Kinijos, įmonės.

„Swedbank“ ekonomistai teigia, kad pats skolų lygis nebūtinai yra problema, bet augančios palūkanų normos gali apnuoginti mokumo problemas, kurios nebuvo matomos pigių pinigų ir spartaus augimo laikotarpiu.

Be to, ne viena didelė besivystanti ekonomika – Turkija, Argentina, Brazilija, Pietų Afrika – turi nesubalansuotus finansus arba jų ekonomikos jau rodo perkaitimo ženklus, todėl išlieka labiau pažeidžiamos.

Palyginti Lietuvos viešieji ir bendrovių finansai yra kur kas tvaresni šiandien nei prieš 2008 m  krizę, verslo įsiskolinimo lygis, yra taip pat mažesnis, šiemet palyginti su pernai sumažėjo ir bankrotų skaičius.

Komentuodamas Baltijos šalių situaciją, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pastebi, kad didėjančios pasaulinės įtampos kontekste Baltijos šalių ekonomikos atrodo pavydėtinai subalansuotos ir santykinai atsparios išoriniams šokams.

„Subalansuoti valstybių finansai bei užsienio prekyba, nuo pajamų neatitrūkęs paskolų portfelio augimas, žema infliacija ir kiti rodikliai rodo, kad šis ekonomikos ciklas yra tvarus, o mūsų pažeidžiamumas – mažesnis. Vis tik nereikėtų pamiršti, kad tuo pačiu metu Baltijos šalys yra mažos ir labai atviros ekonomikos, todėl joms pasaulinių audrų išvengti yra sudėtingiau“, ? perspėja p. Mačiulis.

Recesijos tikisi 2020-2021 m.

Savo ruožtu du trečdaliai JAV privataus sektoriaus ekonomistų tikisi, kad kita recesija prasidės dar iki 2020 m. pabaigos, daugelis jų nurodo, kad didžiausią riziką ekonominei plėtrai kelia vykdoma prekybos politika.

Tai skelbiama spalio pradžioje išplatintoje JAV nacionalinės verslo ekonomikos asociacijos (NABE, the National Association of Business Economics) prognozių apžvalgoje, kurioje apibendrintos 51 ekonomisto makroekonominės prognozės. Apie 10% respondentų prognozuoja, kad ekonominis aktyvumas pradės mažėti dar 2019 m., 56% to tikisi 2020 m., likę 33% mano, kad tai įvyks 2021 m. ar vėliau.

FOTOGALERIJA Swedbank prognozė (9 nuotr.)