Mačiulis: eksporto augimas 2020 m. sulėtės nuo buvusių 14% iki 3%

Publikuota: 2018-11-08
Atnaujinta 2018-11-08 16:40
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Atnaujintoje makroekonominėje apžvalgoje „Swedbank“ ekonomistai nuosmukio neprognozuoja, tačiau mano, kad 2019-2020 m. ir euro zonos, ir Lietuvos ekonomikos augimas lėtės. Tačiau tam daugiausiai įtakos turės ne vietiniai, o išoriniai veiksniai – šlubuojančios eksporto rinkos. Kitų tarptautinių bendrovių ekonomistai recesijos laukia 2020 m. ar vėlesniais metais.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtės nuo įspūdingo 13,6% augimo 2017 m., iki 9% šiemet bei 5% iki 3% 2019 ir 2020 m.

Kuklesniam eksporto augimui įtakos turės ne tik blėstanti paklausa eksporto rinkose, bet ir sumažėjęs kaštų konkurencingumas dėl išaugusių vienetinių darbo sąnaudų, nurodoma banko pranešime.

BVP augimas lėtės iki 2%

Vis dažniau pasigirstant įspėjimams apie galimas krizes, „Swedbank“ ekonomistai nuosmukio dar neprognozuoja. Nepaisant išliekančių išorinių rizikos veiksnių, 2019-ieji, tikėtina, bus tik kuklesni, bet ne skurdesni metai.

Pasak „Swedbank“ ekonomistų, šių metų Lietuvos BVP augimas dar turėtų siekti apie 3,5%, tačiau jau kitais metais prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas iki 2,5%. Laukiama, kad 2020 m. ekonominis augimas lėtės iki 2%.

Lietuvos banko vertinimu, šiemet Lietuvos ūkis išaugs 3,4%, 2019 m. – 2,8%.  SEB bankas prognozuoja, kad šiemet šalies BVP didės 3,4%, kitąmet 3%.

Ką prognozuoja eksporto rinkoms

„Swedbank“ sumažino šių metų euro zonos augimo prognozę. Pernai 2,5% siekęs augimas šiemet nesieks 2% bei toliau lėtės 2019 ir 2020 metais. Ekonomikos augimo lėtėjimas taip pat prognozuojamas ir kitose svarbiose Lietuvos eksporto rinkose – Skandinavijos šalyse, JAV ir Rusijoje.

„Vėstant Vokietijos ekonomikai, išsikvepiant Ispanijai ir Prancūzijai, neįsibėgėjant struktūrinėms reformoms ir Italijos vyriausybei neatsakingai valdant valstybės finansus, optimizmo židinių ir augimo potencialo euro zonoje lieka vis mažiau“, ? pranešime cituojamas Nerijus Mačiulis., „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus yra tik nuosaikus augimo lėtėjimas, o ne stagnacija ar nuosmukis. Tuo pačiu metu rizikų ir neapibrėžtumų sąrašas išlieka ilgas ir tai kol kas neblogas pasaulines tendencijas gali pakreipti priešinga kryptimi.

VŽ skelbė, kad šių metų trečia ketvirtį Lietuvos ketvirtinis BVP, lyginant su antru ketvirčiu, smuko (-0,4%) pirmąkart nuo 2009 m.

nuotrauka::1 right

„Vienas iš pagrindinių pasaulio ekonomiką temdančių veiksnių yra protekcionizmo debesys. Kol kas didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos, ir blogėjantys ekonominiai santykiai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų negali nepaliesti likusio pasaulio. Kinijos ekonomikos augimui jau nukritus į žemiausią lygį šį dešimtmetį, prognozuojame, kad jis toliau lėtės ir 2020 metais nebesieks 6%“, ? tęsia p. Mačiulis.

Algų augimo pikas pasiektas

Banko ekonomistai taip pat mano, kad atlyginimų augimo pikas, šiemet sieksiantis 9,7%  jau yra praeityje, o 2019 ir 2020 m. jis sulėtės iki, atitinkamai, 7,0% ir 4,0%.

Infliacija kitais metais turėtų išlikti tokia pati kaip ir šiemet – 2,7%, o tai reiškia, kad didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Dėl šių priežasčių namų ūkių vartojimas ir ES paramos palaikomos investicijos artimiausius dvejus metus bus pagrindiniai augimo veiksniai.

Anot p. Mačiulio,  atlyginimų augimas šalyje ir toliau mažins atotrūkį nuo ES vidurkio, o nedarbo lygis, grynoji emigracija bei pajamų nelygybė mažės.

„Tikėtina, kad ateinantys metai bus kuklesni, bet tikrai ne skurdesni. Augimas Lietuvoje sulėtės, bet stagnacijai ar nuosmukiui kol kas prielaidų nematyti“, ? reziumuoja p. Mačiulis.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="1435153f-d2e7-4a0f-a55e-92c3de7a7826" prefix="3KD" format="interactive" title="BVP prognozė 2008-2020"]

Panardinti gali ir brangę skolos

Bendras pasaulio skolų lygis per dešimtmetį taip pat nesumažėjo, ir net išaugo.

Prekybos ir vystymosi ataskaitoje, kurią parengė Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD; Trade and Development Report 2018), nurodoma, kad valstybių ir privataus sektoriaus bendroji skola nuo 2008 m. krizės išaugo 50%, iki 250 trln. USD ir yra triskart didesnė nei pasaulinės ekonomikos dydis. Ypač išaugo privataus sektoriaus skolinimasis, tačiau tos lėšos nėra produktyviai investuojamos, o tai programuoja bėdas ateityje.

Nors gyventojai skolinosi mažiau, finansinį svertą labai didino besivystančių šalių, ypač Kinijos, įmonės.

„Swedbank“ ekonomistai teigia, kad pats skolų lygis nebūtinai yra problema, bet augančios palūkanų normos gali apnuoginti mokumo problemas, kurios nebuvo matomos pigių pinigų ir spartaus augimo laikotarpiu.

Be to, ne viena didelė besivystanti ekonomika – Turkija, Argentina, Brazilija, Pietų Afrika – turi nesubalansuotus finansus arba jų ekonomikos jau rodo perkaitimo ženklus, todėl išlieka labiau pažeidžiamos.

Palyginti Lietuvos viešieji ir bendrovių finansai yra kur kas tvaresni šiandien nei prieš 2008 m  krizę, verslo įsiskolinimo lygis, yra taip pat mažesnis, šiemet palyginti su pernai sumažėjo ir bankrotų skaičius.

Komentuodamas Baltijos šalių situaciją, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pastebi, kad didėjančios pasaulinės įtampos kontekste Baltijos šalių ekonomikos atrodo pavydėtinai subalansuotos ir santykinai atsparios išoriniams šokams.

„Subalansuoti valstybių finansai bei užsienio prekyba, nuo pajamų neatitrūkęs paskolų portfelio augimas, žema infliacija ir kiti rodikliai rodo, kad šis ekonomikos ciklas yra tvarus, o mūsų pažeidžiamumas – mažesnis. Vis tik nereikėtų pamiršti, kad tuo pačiu metu Baltijos šalys yra mažos ir labai atviros ekonomikos, todėl joms pasaulinių audrų išvengti yra sudėtingiau“, ? perspėja p. Mačiulis.

Recesijos tikisi 2020-2021 m.

Savo ruožtu du trečdaliai JAV privataus sektoriaus ekonomistų tikisi, kad kita recesija prasidės dar iki 2020 m. pabaigos, daugelis jų nurodo, kad didžiausią riziką ekonominei plėtrai kelia vykdoma prekybos politika.

Tai skelbiama spalio pradžioje išplatintoje JAV nacionalinės verslo ekonomikos asociacijos (NABE, the National Association of Business Economics) prognozių apžvalgoje, kurioje apibendrintos 51 ekonomisto makroekonominės prognozės. Apie 10% respondentų prognozuoja, kad ekonominis aktyvumas pradės mažėti dar 2019 m., 56% to tikisi 2020 m., likę 33% mano, kad tai įvyks 2021 m. ar vėliau.

FOTOGALERIJA Swedbank prognozė (9 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“ 37

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių technologijų startuolio „Revolut“, neseniai gavusio lietuvišką banko...

Rinkos
08:09
Pensijų valdymo mokesčiai: 1 proc. punktas gali nukirpti ir 20% turto Premium

Per ilgą kaupimo laiką vienu procentiniu punktu mažesni turto valdymo mokesčiai pensijų fonde gali padidinti...

Finansai
11:42
Vokiečių skolų milžinė „EOS Group“ žvalgosi įsigijimų Lietuvoje

Vokietijos kompleksinių finansinių paslaugų teikėja „EOS Group“ atėjo į Lietuvą.

Rinkos
11:16
Bankininkai eina dirbti į „fintech“: pasaulinė ir lietuviška tendencija Premium 6

Tam, kad pakeistum finansų pasaulį ir kartu užsidirbtum pinigų, nebebūtina sėdėti žvilgančiame stikliniame...

Rinkos
08:58
2018-ųjų biudžeto pajamų planas įvykdytas su nedideliu kaupu 2

2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų kiek daugiau nei prognozuota, skelbia Finansų ministerija.

Verslo aplinka
2019.01.21
Finansų ministras: taršius automobilius anksčiau ar vėliau teks apmokestinti Premium 45

Pernykštis biudžetas įvykdytas, viešieji finansai ir vėl pertekliniai, šešėlis mažėja, mokestinių reformų...

Verslo aplinka
2019.01.21
Kostiumas už įmonės pinigus – tik kai jis būtinas pajamoms uždirbti Premium 5

Lietuvoje įmonė gali puošti savo interjerą ar nupirkti darbuotojui mobilųjį telefoną, jeigu jam jo reikia...

Finansai
2019.01.21
Statistika: kiek pelno mokesčio sumoka įmonės Lietuvoje ir užsienyje Premium 1

Mokesčiai, kuriuos moka įmonės, išlieka pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis, ypač besivystančiose šalyse,...

Finansai
2019.01.21
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Deloitte“ ir Ūkio bankas susitarė dėl kompensacijos už netinkamą auditą 14

Bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas ir UAB „Deloitte Lietuva“ pasiekė susitarimą ginče dėl Ūkio banko...

Finansai
2019.01.17
Verslo liudijimus galima įsigyti e.būdu

Pernai gyventojų skaičius, kurie įsigijo verslo liudijimus internetu, išaugo 8%. Mokesčių administratorius...

Finansai
2019.01.17
VMI atsako į klausimus dėl mokesčių amnestijos 6

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.01.17
EP siūlo PVM lengvatas prekėms, kurias dažniau perka moterys 13

Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ir mokesčių pasiūlė taikyti PVM lengvatas moterų...

Finansai
2019.01.17
Sumenko antros ir trečios pakopos pensijų fondų vienetų vertė 12

Antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė pernai vidutiniškai sumenko 3,9%. Trečios pakopos pensijų fondų...

Finansai
2019.01.16
Vyriausybė pritarė naujai priemonei skolintis valstybės vardu

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įteisinti dar vieną galimybę skolintis valstybės vardu – pasirašant...

Finansai
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Prieš rinkimus Seimas dalinti paramą leido ir paliegusioms VVĮ 1

Antradienį Seime pritarta Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma, kad kuo kuklesnį pelną...

Finansai
2019.01.16
Palyginimas: per 14 metų „Sodra“ pralenkė pensijų fondus visu ratu Premium 33

Vidutinė antros pakopos pensijų fondų grąža pastaruosius 14 metų buvo perpus mažesnė nei vidutinis „Sodros“...

Finansai
2019.01.16
Išaugo einamosios sąskaitos perteklius

2018 m. lapkritį Lietuvos einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas – 246 mln. Eur, tai geriausias...

Finansai
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau