Browderis: „Danske Bank“ buvo rusų pinigų plovykla

Publikuota: 2018-07-25
Atnaujinta 2018-07-25 14:37
Billas Browderis, fondo „Hermitage Capital“ valdytojas. „Youtube“ nuotr.
svg svg
Billas Browderis, fondo „Hermitage Capital“ valdytojas. „Youtube“ nuotr.

Garsus Kremliaus kritikas, buvęs didžiausias Rusijoje užsienio investuotojas, Billas Browderis teigia, kad Estija ir šioje šalyje esantis „Danske Bank“ padalinys atliko vieną kertinių vaidmenų jo teisininko paviešintose pinigų plovimo iš Rusijos schemose, todėl ragina Estijos valdžią pradėti plataus masto pinigų plovimo banke „Danske Bank“ tyrimą.

Ponas Browderis teigia, kad per „Danske Bank“ Estijos padalinį buvo išplauta net ne 7,1 mlrd. Eur, kaip skelbė pinigų plovimą per Estijos „Danske Bank“ pradėjęs viešinti Danijos laikraštis „Berlingske“, o dar daugiau – bent 7,7 mlrd. Eur.

„Man apmaudu, kad Estijos centrinis bankas daugelį metų dangstė Rusijos kriminalinius interesus, nes nenustatė jokių pinigų plovimo požymių ir slėpė faktus apie tai nuo žmonių“, – sako p. Browderis.

Pasak garsaus Kremliaus kritiko, kuris davė interviu Estijos verslo dienraščiui „Aripaev“, „Danske Bank“ Estijos padalinyje buvo bent 21 sąskaita, kuri dalyvavo pinigų plovimo iš Rusijos schemose.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dalis pinigų iš šių sąskaitų esą buvo pervesta į kitas bankų sąskaitas, o iš dalies sąskaitų buvo atsiskaitoma mokant už NT, deimantus, automobilius. Užfiksuota prabangaus NT pirkimo Dubajuje atvejų.

Šiose sąskaitos esą turėjo visiškai aiškius pinigų plovimo bruožus – sandoriai neturėjo jokio loginio pagrindimo, sąskaitas atidariusios įmonės nevykdė jokios realios veiklos, nebuvo aiškūs galutiniai naudos gavėjai, teigia p. Browderis.

Jis atkreipia dėmesį, kad per „Danske Bank“ padalinį Estijoje pinigines operacijas vykdė Vladimiro Putino vaikystės draugas, žymus Rusijoje violončelininkas Sergejus Rolduginas. Anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad per „Danske Bank“ Estijos padalinį galimai buvo plauti ir Rusijos prezidento pusbrolio Igorio Putino ir su FSB susijusių asmenų pinigai.

Kremliaus kritikas teigia, kad dėl pinigų plovimo per Estijos „Danske Bank“ jis pats neseniai kreipėsi tiek į Estijos, tiek į Danijos valdžios institucijas.

Danijos laikraštis „Berlingske“ skelbė, kad pinigų plovimas per Estijos „Danske Bank“ buvo vykdomas 2007-2015 m., o p. Browderis tikina, kad apie įtartinų asmenų veiklą per bankus Estijoje šios šalies institucijas perspėjo dar 2012 m., vėliau esą buvo informuotos ir Danijos institucijos, tačiau veiksmų nebuvo imtasi.

Estijos prokuratūra neseniai paskelbė, kad galimose pinigų plovimo schemose per „Danske Bank“ dalyvavo 6 buvę ar esami vadovai, taip pat 20 kitų banko Estijos padalinio darbuotojų.

Šiuo metu tyrimą dėl galimo pinigų plovimo per Estijos „Danske Bank“ atlieka Estijos teisėsaugos institucijos. Estijoje neseniai skambėjo raginimai atlikti ir parlamentinį tyrimą dėl „Danske Bank“ veiklos.

Parašė knygą

Juoda katė tarp p. Browderio ir Kremliaus perbėgo pirmojo dešimtmečio pradžioje, kai jo fondas „Hermitage Capital“ įsitvirtino šalyje ne vien kaip finansinis investuotojas į Rusijos bendrovių akcijas, tačiau ir aktyvistas investuotojas, kėlęs į viešumą bendrovių vadovybės nesąžiningus veiksmus ir reikalavęs skaidrumo, dalijimosi pelnu su mažumos investuotojais. Buvo paviešinti pinigų plovimo iš valstybinių įmonių, lėšų persivedimo į užsienį faktai. Tai reikšmingai padidino investicijų prieaugį, tačiau ir užtraukė vietinių oligarchų neapykantą. Tokiu būdu p. Browderio investicijų bendrovė galiausiai tapo ir Kremliaus priešu.

Teismuose „Hermitage Capital“ atstovavo teisininkas Sergejus Magnitskis, kuris 2009 m. buvo nužudytas kalėjime Rusijoje, o p. Browderis pabėgo iš šalies.

Po pabėgimo iš šalies p. Browderis atsidėjo pastangoms, kad į vadinamąjį „Magnitskio sąrašą“ įtraukti asmenys, atsakingi už jo advokato nužudymą, sulauktų sankcijų.

Sėkmingų investicijų Rusijos rinkoje, kurią jis atrado vienas iš pirmųjų tarp užsienio investuotojų, istoriją, kovą su Kremliumi, pabėgimą iš Rusijos ir pastangas paversti „Magnitskio sąrašą“ teisės aktu p. Browderis yra aprašęs knygoje „Red Notice“.  

Atsitraukė iš Baltijos šalių

„Danske Bank“ yra įsivėlęs į 2007-2015 m. galimai vykdyto pinigų plovimo per Estiją skandalą – daugiau nei 8 mlrd. USD per banką iš Rusijos, Azerbaidžano ir Moldovos judėjo nuo 2007 iki 2015 m. Banko vadovybė to „nepastebėjo“, nors „Financial Times“ kalbinti JAV pinigų plovimo ekspertai neseniai teigė, kad lėšų judėjimo tam tikrose sąskaitose išrašai „yra kaip iš pinigų plovimo prevencijos valdymo vadovėlių“.

Bankas savo kaltę dėl pinigų plovimo bent dalinai nori išpirkti paaukodamas 230 mln. USD.

Analitikai spekuliavo, kad bankui už ilgametį pinigų plovimo Baltijos šalyse toleravimą gali būti skirta iki 4,7 mlrd. USD dydžio bauda. „Danske Bank“ šiemet balandį paskelbė apie atsitraukimą iš verslo Baltijos šalyse.

Paskelbta, kad Baltijos šalyse „Danske Bank“ nebeteiks paslaugų naujiems vietinio verslo ir privačios bankininkystės klientams, tačiau pasitraukimas iš šios rinkos vyks palaipsniui. Visas bankinis turtas, kuris nesusijęs su Šiaurės šalių klientais, bus perkeltas į neprioritetinio (nepagrindinio) turto padalinį.

Tiesa, Thomas Borgenas, Danijos „Danske Bank“ vadovas, teigė, kad atsitraukimas iš verslo Baltijos šalyse niekaip nesusijęs su galimo pinigų plovimo per Estijos „Danske Bank“ padalinį istorija. Jis taip pat yra teigęs, kad galėtų atsistatydinti, jei tai kaip nors padėtų išspręsti situaciją.

Už „Danske Bank“ padalinių Baltijos šalių finansus yra atsakingas Ramūnas Bičiulaitis. Tiesa, „Danske Bank“ Lietuvos padalinio atstovai pažymi, kad p. Bičiulaitis finansų direktoriaus pareigas Baltijos šalims pradėjo eiti 2016 m., kai buvo suformuota Baltijos šalių vadovų komanda, o 2009-2016 m. dirbo finansų direktoriumi „Danske Bank“ Lietuvos filiale, todėl jokių sąryšių su skandalu neturi.

Lietuvoje įkurtuose „Danske Bank“ paslaugų centruose dirba daugiau nei 2.800 žmonių – bankas yra vienas iš didžiausių šalies darbdavių.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Pasimetusiose biržose padrąsinančios analizės „Apple“ investuotojams Premium

Penktadienį rinkoms nepavyko rasti krypties po brutalaus pirmojo šių metų pusmečio, investuotojams...

Rinkos
2022.07.01
„BaltCap“ Latvijos technologijų bendrovę „Vendon“ parduoda „Azkoyen“ grupei

Didžiausia Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ už neskelbiamą sumą parduoda Latvijos...

Inovacijos
2022.07.01
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Norvegijos BEWI perka Lietuvos termoizoliacinių medžiagų gamintoją „BalPol“

Viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI perka 100% Lietuvos bendrovės...

Pramonė
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01
Kaip pavogti dujų gamyklą: Kremlius taikosi išstumti „Shell“, „Mitsubishi“

Rusijos dujų skystinimo gamykla Sachalino saloje, „Sachalin-2“, bus perleista naujai rusiškai bendrovei.

Rinkos
2022.07.01
Kontrolinį „Glassbee“ akcijų paketą įsigijo „Magnus Investments“

Alytuje veikianti aliuminio bei plastiko langų, durų, fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu užsiimanti...

Pramonė
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 1

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Seimas: nereikės identifikuoti tapatybės keičiančių kripto valiutą iki 700 Eur

Virtualių valiutų operacijų įmonės nuo kitų metų privalės identifikuoti ne visus klientus, ko siekė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Maxima grupei“ piešia daugiau kaip 6% skolinimosi kainą Premium 1

Kapitalo rinką 300 mln. Eur emisijai žvalganti ir milijardines skolinimosi obligacijomis ambicijas turinti...

Rinkos
2022.06.30
Akcijų biržose išsipardavimas nesibaigia, nors yra gerų ženklų dėl infliacijos Premium

Pasaulio akcijų biržų indeksai paplūdę krauju. Infliacijos duomenys kol kas nedžiugina, tačiau leidžia...

Rinkos
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Gazprom“ žlugdo ilgametį savo partnerį „Uniper“ 2

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ svarsto galimybes prašyti Vyriausybės pagalbos, Rusijos „Gazprom“...

Rinkos
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
„Gazprom“ nemokės dividendų, akcija smuko 30%

„Gazprom“ paskelbus, kad įmonė už 2021 m. dividendų nemokės, bendrovės akcija Maskvos akcijų biržoje smuko...

Rinkos
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku