Ar technologijų kompanijų įsigijimas pasklis ir Baltijos šalyse?

Publikuota: 2018-07-14
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
„KPMG Baltics“ konsultacijų skyriaus direktorius

Įmonių įsigijimo ir susijungimo sandoriai (Mergers and Acquisitions – M&A) praėjusiais metais ir šių metų pirmąjį ketvirtį išliko vienu iš globalios ekonomikos augimo katalizatorių. Lyginant su 2016 m., kuomet dominavo „megasandoriai“, bendra sandorių vertė 2017 m. šiek tiek mažėjo ir siekė 3,5 trln. USD, tačiau jų skaičius augo (kasmet įvyksta apie 40.000 tokių sandorių). Viena iš ryškiausių ekspertų įvardintų tendencijų M&A srityje tapo dažnėjantis skirtingų sektorių kompanijų jungimasis, o daugiausiai dėmesio sulaukė technologijų įmonės.

Akivaizdu, kad siekdamos išlikti ir pritraukti vartotojų dėmesį, įmonės siekia išskirtinumo. Tai atsispindi ir jų M&A strategijose: KPMG kasmet atliekamas tyrimas „M&A Predictor“ atskleidė, kad smarkiai didėja tarpsektorinių susijungimų ir įsigijimų skaičius, o ypač – technologijų srities sandorių. Nenuostabu, kad praėjusiais metais jų daugiausia užfiksuota JAV.

KPMG tyrimas taip pat parodė, jog šios tendencijos 2018 m. turėtų gerokai stiprėti: technologijų sektoriuje įmonių pajėgumas finansuoti M&A išaugęs net 145%, o apetitas susijungimų sandoriams - apie 10%. Tarpsektorinių ir technologijų srities susijungimų ir įsigijimų sandorių lydere ir toliau turėtų išlikti JAV. Tarptautinėje arenoje konkuruojantys amerikietiški prekės ženklai susijungė dar labiau pakurstydami technologijų sektoriaus augimą. Kaip rodo kasmetinis KPMG tyrimas, tarpsektoriniai sandoriai augina atskirų prekės ženklų pranašumą, padidina teritorinės plėtros galimybes, o inovacijos platina paslaugų spektrą. Industriniai kompanijų pokyčiai pritraukia naują auditoriją ir kartu padeda užtikrinti senų klientų lojalumą.

Esamų vartotojų pasitikėjimas sandorius įvykdžiusiais prekės ženklais, pozityvus požiūris į atsinaujinusius produktus ar paslaugas įmones dar labiau skatina jungtis su kitais sektoriais. Prognozuojama, jog tokio pobūdžio apsijungimų turėtų tik daugėti, mat, sekdamos JAV pavyzdžiu, Europos įmonės ieško naujų susijungimų ir įsigijimų galimybių. Daugelis tradicinių įmonių ieško naujovių technologijų srityje, nors kol kas M&A sandorių rinka iš esmės vis dar pozicijas stiprina susijungimais tame pačiame sektoriuje. Bendrai šiuo metu Europos susijungimų ir įsigijimų skalė yra ženkliai mažesnė nei JAV.

JAV dominavimą susijungimų ir įsigijimų sandorių srityje 2017 m. užtvirtino „Ford“ 800 milijonų Eur sandoris su technologijų sferos įmone „Argo“, kuriančia dirbtinio intelekto įrenginius. Šis M&A sandoris leido „Ford“ sukurti autonominius automobilius, iš esmės pakeitė prekės ženklo pozicionavimą pasaulinėje rinkoje bei paspartino inovacijų kūrimą. Tuo pat metu autonominius automobilius kūrė „Toyota“ bei „GM“, taigi jų konkurencinėje kovoje atsirado dar vienas žinomas prekės ženklas.

„Argo“ kuriamas dirbtinis intelektas, tikimasi, patobulins „Ford“ produktų kokybę. Sandoryje dalyvavusių įmonių kuriami automobiliai geba rinkti informaciją, kur ir kada keliauja transporto priemonės keleivis, suprasti aplinką, kurioje jis važiuoja ir priimti tikslius automobilio valdymo sprendimus. Šis susijungimas ir įsigijimas praplėtė „Ford“ auditoriją tarptautinėje erdvėje ir patraukė investuotojų dėmesį.

Kitas pavyzdys – techninės įrangos gamintojo „Cisco“ sprendimas 2017-ųjų sausį už 3,1 mlrd. Eur įsigyti programinės įrangos stebėjimo kompaniją „AppDynamics“. Finansų specialistų teigimu, susijungimo ir įsigijimo sandorį „Cisco“ nusprendė įvykdyti dėl dar didesnių įrangos platinimo galimybių ir lyderio pozicijos įtvirtinimo. Pastaraisiais metais techninės įrangos gamintojai patyrė sunkumų stengdamiesi išlaikyti savo klientus. Problemų atsirado tuomet, kai technologijų sektoriaus lyderiai „Microsoft“ ir „Amazon“ į rinką išleido informacijos debesų sistemas. Klientų poreikis buityje naudotis technine bei atminties įranga sumažėjo, tad „Cisco“ sandoris galimai leis prekės ženklui užtikrinti stabilų esamų klientų skaičių ir leido pamažu jį auginti.

JAV ir Europoje ši tendencija aiški. Tačiau ar matome panašių sandorių Baltijos šalyse? Gegužės pabaigoje buvo paskelbta apie estų mobiliosios pavežėjimo paslaugas teikiančios platformos „Taxify“ ir vokiečių automobilių gamintojo „Daimler“ sandorį. Jo metu „Daimler“ ir kiti investuotojai užbaigė investicijų etapą, per kurį investavo 175 mln. USD. Nors įsigytas mažumos akcijų paketas, iš „Daimler“ atstovų komentarų galima daryti neabejotiną išvadą, kad bendrovė nenori atsilikti nuo besikeičiančių vartotojų poreikių ir diversifikuoja savo investicijas.

Tiek pasaulinė, tiek Baltijos šalių M&A rinka turėtų išlikti aktyvi šiais metais. Privataus kapitalo fondai yra pritraukę ir kol kas neįdarbinę didelių sumų (remiantis vienais šaltiniais apie 1 trln. Eur, kitais – netgi virš 1,5 trln. Eur, o strateginiai investuotojai labiau nei bet kada ieško savo vietos po saule. KPMG „M&A Predictor“ skaičiavimu, šiais metais įmonių apetitas sandoriams yra išaugęs 5%, tuo tarpu pajėgumas padidėjęs net 17%.

Kas gali „kišti pagalius į ratus“? Specialistai akcentuoja du dalykus: pirma, stipriai išaugus verslų kainoms, pastebima tendencija, kad sandoriai nepasiekia finišo tiesiosios. Esamų verslų savininkai dažnai užima gana agresyvias derybines pozicijas, neretai keičia taisykles derybų eigoje. Antra, vis labiau juntama priežiūros institucijų įtaka sandoriams; matome, kad ilgiau užtrunka formalumų tvarkymas (nuo sandorio pasirašymo iki užbaigimo), taip pat yra ne vienas sandoris, kuris subliuško gavęs neigiamą priežiūros institucijų verdiktą.

Komentaro autorius – Darius Klimašauskas, UAB „KPMG Baltics“ konsultacijų skyriaus direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Dar yra laiko slėptis ofšoruose

Lietuva, daugeliu atvejų šuoliuodama prieš ES traukinį, dažnokai suskumba savo įstatymų bazėje įtvirtinti...

Finansai
05:50
Darosi koktu 17

Tarp „Brexit“ ir lietuviško Seimo yra kur kas daugiau panašumų, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Vienas...

Verslo aplinka
2019.10.21
Kodėl darbuotojai netampa įmonės ambasadoriais? Mįslė – ne pasitenkinime 4

Kaip padaryti, kad socialiniuose tinkluose darbuotojai aktyviau komunikuotų apie organizaciją? Tokį klausimą...

Rinkodara
2019.10.20
Pro šalį plaukiantys milijardai 30

Valstybės kontrolė itin aiškiai parodė Vyriausybei šaltinius, kur nuteka tarsi beglobiai valstybės pinigai –...

Verslo aplinka
2019.10.18
Duomenų analitika: nuo ko pradėti ir kaip sau padėti personalo sprendimuose

Pasaulis fragmentiškėja, todėl tenka segmentuoti informaciją ir sprendimus vis mažesnėms auditorijoms, kad...

Vadyba
2019.10.17
Proga pasibalnoti baltą žirgą 14

Kol valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis desperatiškai tebeieško būdų, kaip iš Seimo pirmininko kėdės išrauti...

Verslo aplinka
2019.10.17
Kalbos apie Astravo AE startą yra gerokai perdėtos 22

Baltarusijos atominė elektrinė (AE) – taip oficialiai vadinasi mums Astravo AE vardu geriau žinoma...

Pramonė
2019.10.16
Ar gerovės valstybė – Sizifo darbas? 14

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pažymės pirmąjį savo prezidentinės veiklos šimtadienį. Pagal nerašytą...

Verslo aplinka
2019.10.16
Per metus į ūkininkų kišenes įkrenta apie 2 mlrd. Eur 67

Paraginta prezidento, Finansų ministerija spalio pradžioje parengė Akcizų įstatymo pataisas. Jeigu jos...

Finansai
2019.10.15
Aklas kopijavimas gali užnerti kilpą 3

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „Teisė ir teisingumas“ laimėjus daugumą parlamento...

Verslo aplinka
2019.10.15
Indulgencija dirbti neefektyviai 6

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir toliau stokoja ambicijų – tai atspindi ir pelningumo, ir nuosavo kapitalo...

Verslo aplinka
2019.10.14
Lenkija: J. Kaczyńskis atėjo ilgam Premium 2

Spalio 13 d. lenkai rinks naują Seimą. Visos apklausos rodo, kad pakartotinai balsuos už dabartinę valdžią.

Verslo klasė
2019.10.12
Kaip Lietuva nesurinko 500 mln. Eur PVM 51

Lietuva ėmėsi naujų pajamų šaltinių į šalies biudžetus paieškos. Jau po pirmosios jų peržiūros daugelio akys...

Verslo aplinka
2019.10.11
Naujųjų darbo santykių išbandymas 10

Ekonomikai tebeaugant, o verslui vis labiau stokojant darbo jėgos, derybinės galios tebėra darbuotojų pusėje...

Verslo aplinka
2019.10.10
Valdžios siekis – gyventi šia diena 17

Šalies biudžetas gyventojus ir verslą dažniausiai sudomina tuomet, kai kartu su juo įtvirtinami ir nauji...

Verslo aplinka
2019.10.09
Tik devynis kartus pamatavus 6

Bankams vis stipriau veržiant diržus ant paskolų portfelių, imamasi dažniau dairytis alternatyvaus...

Verslo aplinka
2019.10.08
Artėja nauja investicijų į energetiką banga 8

Keletą pastarųjų metų šalies energetikos sektoriuje buvo jaučiamas tam tikras investicijų štilis, tačiau jį...

Pramonė
2019.10.07
Globaliame pasaulyje nuošalės nėra 1

Prekybos karų zona netrukus gali išsiplėsti – JAV, nenutildžiusios prekybinių kovų pabūklų santykiuose su...

Verslo aplinka
2019.10.07
Kol valdžia sėdi ant dviejų kėdžių, verslas laukia už durų 6

Šios kadencijos valdžia nusipelno pagyrimų už darbus, sėjant valstybinių įmonių valdymo gerosios praktikos...

Verslo aplinka
2019.10.06
Gerovės valstybė: utopija ar šviesus rytojus? 17

Prezidento Gitano Nausėdos į gyvenimą paleistą skambią, nors ir nenaują, gerovės valstybės idėją pasigavo ir...

Verslo aplinka
2019.10.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau