D. Varnaitė nebevadovauja Kultūros paveldo departamentui

Publikuota: 2018-07-03
Diana Varnaitė, buvusi KPD vadovė. Vidmanto Balkūno („15min“) nuotr.
Diana Varnaitė, buvusi KPD vadovė. Vidmanto Balkūno („15min“) nuotr.

Dešimtmetį Kultūros paveldo departamentui (KPD) vadovavusi Diana Varnaitė, ministrės įsakymu, nebeeina šių pareigų.

Departamento išplatintame pranešime teigiama, kad birželio pabaigoje baigėsi jos kadencija, o kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įstaigai laikinai vadovauti paskyrė Algimantą Degutį, dabartinį KPD direktoriaus pavaduotoją.

Kaip VŽ informavo Kultūros ministerija, artimiausiu metu žadama skelbti konkursą šioms pareigoms eiti.

Ponia Varnaitė departamentui vadovavo nuo 2008-ųjų. KPD direktoriaus kadencija trunka 4-erius metus.

Su ja VŽ antradienio vakarą susisiekti nepavyko.

Sukritikavo ruošiamą pertvarką

VŽ rašė, kad p. Varnaitė sukritikavo Kultūros ministerijos ruošiamą KPD pertvarką.

Ponios Varnaitės teigimu, dabartiniais ministerijos parengtais paveldo reformos metmenimis „einama link sistemos griovimo, o to pasekmė gali būti ir paveldo griovimas“.

„Panašu, kad nugali bolševikinis mąstymas, kad viską sugriausime ir pastatysime iš naujo. Lietuvos savivaldybių asociacijoje nebuvo nė vienos minties, kuri būtų bent jau panaši į pritarimą“, – spaudos konferencijoje sakė p. Varnaitė. 

Anot jos, ministerijos specialistų siūlymai parengti neprofesionaliai, o diskusijose dėl dokumento dalyvaujanti visuomenė bei profesionalios paveldosaugos grupės priverstos „gaišti laiką ir gilintis į dokumentą, kuris niekur neveda ir daugelio pasisakiusių vertinimu griauna esamą sistemą“.

„Didžioji dalis funkcijų, susijusiu su kultūros vertybių registru, jo formavimu, projektų derinimu, siūloma perduoti savivaldybėms, kas yra visiškai neįsivaizduotina. Ir ne tik mes, bet ir pačios savivaldybės aiškiai sako, kad tiek pagal finansinius, tiek pagal žmogiškuosius resursus neįmanoma įgyvendinti“, – BNS tuomet po spaudos konferencijos sakė p. Varnaitė.

Jos nuomone, siūlymai perduoti funkcijas savivaldybėms nelogiški, nes šiuo metu savivaldybės ir taip neranda profesionalių paveldo specialistų, o inicijuoti svarstymai jau dabar skatina kai kuriuos paveldosaugininkus dairytis kitų darbų, organizacijos, dirbančios su KPD, „pradeda abejoti kompetencija, sprendimų priėmimo realumu“.

Ji tikino, kad departamentas dirba efektyviai – sutvarkyta apie 70% kultūros vertybių registro duomenų, taip pat, anot jos, yra „šimtai sutvarkytų paveldo objektų“, nors KPD turi mažus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, o Lietuvos kultūros paveldo sistemą kaip pavyzdį vertina ir Latvija bei Estija.

KPD direktorės pavaduotojas Degutis metmenų atsiradimo priežastimi įvardijo KPD ir Vyriausybės konfliktą dėl įpareigojimo griauti pastatus Kuršių nerijoje, taip pat kritiką dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendinių.

„Pats principas tobulėjimo, paveldo sistemos keitimo pateiktas provokatyviai, sukiršinant šioje srityje dirbančius žmones, kurių yra nedaug, kurie yra daugiau patriotai, nei uždarbio siekėjai. Jie nesupranta ir mes nesuprantame, kaip gali atsirasti tokie drastiški sprendimai, kurių pasekmės bus neigiamos“, – stebėjosi p. Degutis.

KPD siūlo eiti ne revoliuciniu, o evoliuciniu keliu – stiprinti sąmoningumą, bendradarbiauti, „bet ne suskaldyti, nužudyti, atiduoti naujam dariniui, kuris įves nestabilumą valstybėje“.

„Ir jei bus įgyvendinti metmenys, porą metų Lietuvoje sistema neveiks“, – aiškino KPD atstovas.

Ponia Varnaitė sako, kad į KPD alternatyvius pasiūlymus, kaip tobulinti sistemą, ministerijos atstovai nereagavo, bet tiki, kad „sveikas protas turi nugalėti, nes kalbama apie pamatinius valstybės dalykus, įtvirtintus Konstitucijoje“.

Ji pabrėžia, kad Lietuva kartu su kitomis Europos šalimis pritarė XXI a. Kultūros paveldo strategijai, todėl siūloma įtvirtinti europietišką požiūrį, kad kultūros paveldas, kaip nacionalinis piliečių savimonės tvirtinimo resursas, aktualius įvairioms ūkio ir politikos sritims.

„Nuo šito reikia pradėti, kad kultūros paveldas taptų prioritetu ne vienai ar dviems ministerijoms, siauram specialistų ratui, o visiems sektoriams, ar tai būtų Žemės ūkio, ar Švietimo ir mokslo, susisiekimo ministerija, ir kitos, kad jos galėtų panaudoti resursus suvokdamos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo svarbą sutvarkymui ir panaudojimui šiandieninėms reikmėms“, – aiškino p. Varnaitė.

Anot jos, finansavimo šaltinius turėtų numatyti savivaldybė, o ne eiti decentralizavimo keliu ir išdalinti funkcijas savivaldybėms ir taip „nusikratyti atsakomybės“.

„Turi būti ne numetama viskas savivaldai, o turi būti sutarta dėl visų valdžių, visuomenės grupių dalyvavimo tvariame procese tobulinant kultūros paveldo sistemą“, – kalbėjo KPD vadovė.

Kaip pavyzdį ji pateikia KPD parengtą ir su Vilniaus savivaldybe derinamą Vilniaus bendrąjį planą, kuriame bus įtvirtinti pagrindiniai Lietuvos sostinės kultūros paveldo principai.

KPD taip pat siūlo sudaryti Nacionalinę kultūros paveldo komisiją, kurią proporcingai atstovautų valstybės deleguoti paveldo ekspertai, savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos. Savivaldybių atstovų delegavimas būtų rotuojamas, t.y. kiekvienos savivaldybės ekspertai svarstytų būtent tos savivaldybės paveldo klausimus.

„Siūlytumėme įdiegti ir konsultacijų sistemą, kurie leistų pereiti nuo policinių metodų prie konsultavimo kultūros paveldo objektams kelio ir kad konsultacijų metu priimti sprendimai taptų norma visoms procese dalyvaujančioms šalims“, – sakė ji.

KPD, panašiai kaip ir ministerija, norėtų, kad nacionalinės institucijos atsisakytų sprendimų, susijusiu su savivaldos lygmens kultūros vertybėmis, paliekant juos tik savivaldos kompetencijai. Tuo metu Departamento struktūroje siūloma stiprinti vidinę kontrolės autonomiją, t.y. kad KPD padaliniuose sprendimus prižiūrintys specialistai būtų pavaldūs nebe prižiūrimam skyriui, o tiesiogiai departamentui.

Nori decentralizuoti

Vyriausybės balandį patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

KPD šiuo metu derina projektus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, taip pat sudaro kolegialias institucijas, nustatančias, ką ir kaip reikia saugoti.

KPD pagrindu būtų steigiama Valstybinė kultūros paveldo inspekcija, ji nedalyvautų nei kultūros vertybių apskaitos, nei projektų dokumentų derinimo procese, bet talkintų savivaldybėms ir kitiems subjektams siekiant mažinti paveldosaugos pažeidimų riziką.

Inspekcija būtų atsakinga už „arbitražo“ funkcijas, centralizuotą kultūros vertybių būklės ir procesų stebėjimą.

Tuo metu savivaldybėms numatyta suteikti plačius įgaliojimus derinant dokumentus, susijusius su paveldosaugos reikalavimais, jos atliktų ir pirminę kultūros vertybių apskaitą: registruotų objektus Kultūros vertybių registre, nustatytų joms teritorijas ir apsaugos zonas. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos įmonių TOP 1000: statybininkai pelną augino 161,8% Premium

Kasmet „Verslo žinių“ sudaromame Lietuvos įmonių TOP 1000 sąraše atsidūrė 60 bendrovių iš statybos...

Konkurentų galvosūkis: suplanavo dvejus laidojimo namus 100 m atstumu, nežino ką daryti Premium 3

Dvi laidojimo paslaugų bendrovės, turinčios ir verslo santykių, vienu metu sumojo pastatyti laidojimo namus...

Statyba ir NT
2018.07.18
Antrojo ketvirčio kainų augimo čempionai – individualūs namai 1

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos būsto rinkoje išsiskyrė sparčiai didmiesčiuose augusios individualių namų...

Statyba ir NT
2018.07.18
Elektroniniai važtaraščiai padėjo aptikti nelegalias vadovo statybas 1

Šių metų liepos 19–20 d. visoje Lietuvoje rengiamos su statybų sektoriumi susijusių įmonių krovinių patikros...

Finansai
2018.07.18
Ruošia plačiau atverti „Infostatybą“: visi galėtų peržiūrėti statybos projektus 3

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Statybos įstatymo pakeitimo projektui. Jei jam pritars Seimas, statybos...

Statyba ir NT
2018.07.18
Valstybinių miškų urėdija kratosi tarnybinių butų

Valstybinių miškų urėdija (VMU) Turto bankui perdavė 13 gyvenamųjų namų, 11 butų bei Palangoje esančius...

Statyba ir NT
2018.07.18
JAV bankai prisuka pinigų kranelius komerciniam NT finansuoti 6

JAV bankai atsargiau vertina komercinio nekilnojamojo turto (NT) perspektyvas, todėl mažina išduodamų paskolų...

Statyba ir NT
2018.07.18
INHUS Švedijoje įgyvendina ypatingą projektą: pasiruošimas truko metus

Vilniaus gelžbetonio ir metalo konstrukcijų įmonei INHUS patikėta įgyvendinti ypatingos svarbos valstybinį...

Pramonė
2018.07.18
„Workland“ planuoja tolesnę plėtrą Vilniuje, investuos 1,5 mln. Eur

Estijos biurų nuomos paslaugų bendrovė „Workland Group“ šį rudenį atidarys jau antrą savo centrą Vilniuje, o...

Statyba ir NT
2018.07.18
Aukščiausioje Vilniaus vietoje suplanavo 16 išskirtinės architektūros namų kvartalą 17

Sostinės pietryčiuose, Pavilnyje, suprojektuotas unikalios architektūros individualių namų projektas RO16.

Statyba ir NT
2018.07.18
Aktyvi statybos rinka į viršų kelia ir kranininkus: investavo rekordinę sumą Premium

Mažeikiuose įsikūrusi kėlimo įrenginių nuomos UAB „Strėlė logistics“ šiais metais į kranų parką investavo...

Statyba ir NT
2018.07.18
Kaune parduotas verslo centras „Arka“ 8

Kaune A klasės verslo centrą „Arka“ išplėtojusi ir jame įsikūrusi tarptautinė žaliavų prekybos įmonių grupė...

Statyba ir NT
2018.07.17
Į 12 sublokuotų namų projektą investuoja 2,5 mln. Eur 5

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Infrasta“ ir „Infra būstas“ Vilniaus Verkių seniūnijoje plėtoja 12...

Statyba ir NT
2018.07.17
„Nordea“ padalinį senamiestyje keičia bendradarbystės erdvė, restoranas ir parduotuvė 1

Vilniaus senamiestyje, Didžiosios ir Savičiaus gatvių sankirtoje, kuriasi bendradarbystės erdvė „Workland“,...

Statyba ir NT
2018.07.17
Į dar vieną daugiabutį Pilaitėje „Eika“ investuoja 4,8 mln. Eur 10

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybos bendrovės „Eika“ antrinė UAB „Būsto projektai“ Pilaitėje...

Statyba ir NT
2018.07.17
VMI paaiškina Seimo priimtus gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus 14

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie šių metų birželio 28 d. Seimo priimtus Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.17
NT sandorių transformacija: nuo skelbimų laikraštyje iki „blockchain“ Premium

Anksčiau norėdamas įsigyti svajonių namus nuveikti galėdavai ne kažin ką. Nebent tuščiai spoksoti į...

Statyba ir NT
2018.07.17
Į biurų ir prekybos projektą Klaipėdoje investuoja 12 mln. Eur 1

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Viremidos investicijos“ gaivina anksčiau įstrigusį projektą buvusioje...

Statyba ir NT
2018.07.16
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Nauja NT investicijų įmonė – su patyrusia finansų pasaulio plejada valdyboje 2

Startuoja nauja investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo įmonė „Kenova asset management“. Informuotiesiems...

Rinkos
2018.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau