D. Varnaitė nebevadovauja Kultūros paveldo departamentui

Publikuota: 2018-07-03
Diana Varnaitė, buvusi KPD vadovė. Vidmanto Balkūno („15min“) nuotr.
Diana Varnaitė, buvusi KPD vadovė. Vidmanto Balkūno („15min“) nuotr.

Dešimtmetį Kultūros paveldo departamentui (KPD) vadovavusi Diana Varnaitė, ministrės įsakymu, nebeeina šių pareigų.

Departamento išplatintame pranešime teigiama, kad birželio pabaigoje baigėsi jos kadencija, o kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įstaigai laikinai vadovauti paskyrė Algimantą Degutį, dabartinį KPD direktoriaus pavaduotoją.

Kaip VŽ informavo Kultūros ministerija, artimiausiu metu žadama skelbti konkursą šioms pareigoms eiti.

Ponia Varnaitė departamentui vadovavo nuo 2008-ųjų. KPD direktoriaus kadencija trunka 4-erius metus.

Su ja VŽ antradienio vakarą susisiekti nepavyko.

Sukritikavo ruošiamą pertvarką

VŽ rašė, kad p. Varnaitė sukritikavo Kultūros ministerijos ruošiamą KPD pertvarką.

Ponios Varnaitės teigimu, dabartiniais ministerijos parengtais paveldo reformos metmenimis „einama link sistemos griovimo, o to pasekmė gali būti ir paveldo griovimas“.

„Panašu, kad nugali bolševikinis mąstymas, kad viską sugriausime ir pastatysime iš naujo. Lietuvos savivaldybių asociacijoje nebuvo nė vienos minties, kuri būtų bent jau panaši į pritarimą“, – spaudos konferencijoje sakė p. Varnaitė. 

Anot jos, ministerijos specialistų siūlymai parengti neprofesionaliai, o diskusijose dėl dokumento dalyvaujanti visuomenė bei profesionalios paveldosaugos grupės priverstos „gaišti laiką ir gilintis į dokumentą, kuris niekur neveda ir daugelio pasisakiusių vertinimu griauna esamą sistemą“.

„Didžioji dalis funkcijų, susijusiu su kultūros vertybių registru, jo formavimu, projektų derinimu, siūloma perduoti savivaldybėms, kas yra visiškai neįsivaizduotina. Ir ne tik mes, bet ir pačios savivaldybės aiškiai sako, kad tiek pagal finansinius, tiek pagal žmogiškuosius resursus neįmanoma įgyvendinti“, – BNS tuomet po spaudos konferencijos sakė p. Varnaitė.

Jos nuomone, siūlymai perduoti funkcijas savivaldybėms nelogiški, nes šiuo metu savivaldybės ir taip neranda profesionalių paveldo specialistų, o inicijuoti svarstymai jau dabar skatina kai kuriuos paveldosaugininkus dairytis kitų darbų, organizacijos, dirbančios su KPD, „pradeda abejoti kompetencija, sprendimų priėmimo realumu“.

Ji tikino, kad departamentas dirba efektyviai – sutvarkyta apie 70% kultūros vertybių registro duomenų, taip pat, anot jos, yra „šimtai sutvarkytų paveldo objektų“, nors KPD turi mažus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, o Lietuvos kultūros paveldo sistemą kaip pavyzdį vertina ir Latvija bei Estija.

KPD direktorės pavaduotojas Degutis metmenų atsiradimo priežastimi įvardijo KPD ir Vyriausybės konfliktą dėl įpareigojimo griauti pastatus Kuršių nerijoje, taip pat kritiką dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendinių.

„Pats principas tobulėjimo, paveldo sistemos keitimo pateiktas provokatyviai, sukiršinant šioje srityje dirbančius žmones, kurių yra nedaug, kurie yra daugiau patriotai, nei uždarbio siekėjai. Jie nesupranta ir mes nesuprantame, kaip gali atsirasti tokie drastiški sprendimai, kurių pasekmės bus neigiamos“, – stebėjosi p. Degutis.

KPD siūlo eiti ne revoliuciniu, o evoliuciniu keliu – stiprinti sąmoningumą, bendradarbiauti, „bet ne suskaldyti, nužudyti, atiduoti naujam dariniui, kuris įves nestabilumą valstybėje“.

„Ir jei bus įgyvendinti metmenys, porą metų Lietuvoje sistema neveiks“, – aiškino KPD atstovas.

Ponia Varnaitė sako, kad į KPD alternatyvius pasiūlymus, kaip tobulinti sistemą, ministerijos atstovai nereagavo, bet tiki, kad „sveikas protas turi nugalėti, nes kalbama apie pamatinius valstybės dalykus, įtvirtintus Konstitucijoje“.

Ji pabrėžia, kad Lietuva kartu su kitomis Europos šalimis pritarė XXI a. Kultūros paveldo strategijai, todėl siūloma įtvirtinti europietišką požiūrį, kad kultūros paveldas, kaip nacionalinis piliečių savimonės tvirtinimo resursas, aktualius įvairioms ūkio ir politikos sritims.

„Nuo šito reikia pradėti, kad kultūros paveldas taptų prioritetu ne vienai ar dviems ministerijoms, siauram specialistų ratui, o visiems sektoriams, ar tai būtų Žemės ūkio, ar Švietimo ir mokslo, susisiekimo ministerija, ir kitos, kad jos galėtų panaudoti resursus suvokdamos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo svarbą sutvarkymui ir panaudojimui šiandieninėms reikmėms“, – aiškino p. Varnaitė.

Anot jos, finansavimo šaltinius turėtų numatyti savivaldybė, o ne eiti decentralizavimo keliu ir išdalinti funkcijas savivaldybėms ir taip „nusikratyti atsakomybės“.

„Turi būti ne numetama viskas savivaldai, o turi būti sutarta dėl visų valdžių, visuomenės grupių dalyvavimo tvariame procese tobulinant kultūros paveldo sistemą“, – kalbėjo KPD vadovė.

Kaip pavyzdį ji pateikia KPD parengtą ir su Vilniaus savivaldybe derinamą Vilniaus bendrąjį planą, kuriame bus įtvirtinti pagrindiniai Lietuvos sostinės kultūros paveldo principai.

KPD taip pat siūlo sudaryti Nacionalinę kultūros paveldo komisiją, kurią proporcingai atstovautų valstybės deleguoti paveldo ekspertai, savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos. Savivaldybių atstovų delegavimas būtų rotuojamas, t.y. kiekvienos savivaldybės ekspertai svarstytų būtent tos savivaldybės paveldo klausimus.

„Siūlytumėme įdiegti ir konsultacijų sistemą, kurie leistų pereiti nuo policinių metodų prie konsultavimo kultūros paveldo objektams kelio ir kad konsultacijų metu priimti sprendimai taptų norma visoms procese dalyvaujančioms šalims“, – sakė ji.

KPD, panašiai kaip ir ministerija, norėtų, kad nacionalinės institucijos atsisakytų sprendimų, susijusiu su savivaldos lygmens kultūros vertybėmis, paliekant juos tik savivaldos kompetencijai. Tuo metu Departamento struktūroje siūloma stiprinti vidinę kontrolės autonomiją, t.y. kad KPD padaliniuose sprendimus prižiūrintys specialistai būtų pavaldūs nebe prižiūrimam skyriui, o tiesiogiai departamentui.

Nori decentralizuoti

Vyriausybės balandį patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

KPD šiuo metu derina projektus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, taip pat sudaro kolegialias institucijas, nustatančias, ką ir kaip reikia saugoti.

KPD pagrindu būtų steigiama Valstybinė kultūros paveldo inspekcija, ji nedalyvautų nei kultūros vertybių apskaitos, nei projektų dokumentų derinimo procese, bet talkintų savivaldybėms ir kitiems subjektams siekiant mažinti paveldosaugos pažeidimų riziką.

Inspekcija būtų atsakinga už „arbitražo“ funkcijas, centralizuotą kultūros vertybių būklės ir procesų stebėjimą.

Tuo metu savivaldybėms numatyta suteikti plačius įgaliojimus derinant dokumentus, susijusius su paveldosaugos reikalavimais, jos atliktų ir pirminę kultūros vertybių apskaitą: registruotų objektus Kultūros vertybių registre, nustatytų joms teritorijas ir apsaugos zonas. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
A. Avulis: butų rinkos naujokai kai ką padaro visai neblogai 7

Į Vilniaus naujų būstų rinką atėję naujokai per kelerius metus įsigijo patirties ir jų siūlomo produkto...

Statyba ir NT
2019.02.16
Kokią žinią siunčia paskutinis sprendimas „Misionierių sodų“ istorijoje 8

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.15
Vilniaus oro uoste planuoja rekonstruoti riedėjimo taką 3

VĮ Lietuvos oro uostai ruošiasi rekonstruoti pagrindinių šalies oro vartų riedėjimo taką B.

Statyba ir NT
2019.02.15
„Dzūkijos mediena“ naujos savo buveinės statybas žada baigti rudenį

Geidžiamiausiu Alytaus metų darbdaviu  pripažinta bendrovė „Dzūkijos mediena“ pradėjo naujų savo patalpų...

Statyba ir NT
2019.02.15
„Rontgen“ atidarė antrinę NT paskolų rinką 9

Lietuvos investicijų į NT sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ atidarė antrinę investicijų į NT...

Rinkos
2019.02.15
G. Surplys: ŽŪM Kaune patalpų nuomos konkursas bus skelbiamas vasarį 4

Vyriausybei jau pritarus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimui į Kauną, Giedrius Surplys, ministras...

Statyba ir NT
2019.02.15
Pernai Lietuvoje baigta statyti 10,9% daugiau butų 3

Praėjusiais metais, palyginti su 2017 m., Lietuvoje statybos leidimų kiekis augo 4,1%, o baigtų statyti butų...

Statyba ir NT
2019.02.15
„Merko“ investicinė idėja materializavosi: +6,5% Premium 3

Investicinė idėja prieš rezultatus užsipirkti statybininkės „Merko Ehitus“ akcijų pasiteisino – po rodiklių...

Rinkos
2019.02.14
LVAT: specialusis planas, leidęs statyti „Misionierių sodus“, teisėtas 7

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.14
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
128 mln. Eur sandoris: „Eastnine“ perka 3 verslo centrus Vilniuje 7

Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ iš verslininko Nerijaus Numavičiaus netiesiogiai kontroliuojamos...

Statyba ir NT
2019.02.14
„Merko“ 2018-ųjų apyvartą išaugino maždaug trečdaliu

Tiek Estijos statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros kompanijos „Merko Ehitus“ įmonių grupė, tiek jos...

Statyba ir NT
2019.02.14
Suteikė galimybę NŽT teisme ginti viešąjį interesą

Seimas Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) suteikė teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Statyba ir NT
2019.02.14
Vilniaus Naujamiestyje planuojamas dar vienas verslo centras Premium 8

Vilniaus Kauno g. planuojama išplėtoti 6.700 kv. m bendro ploto verslo centrą, investuotojas netrukus pradės...

Statyba ir NT
2019.02.14
Statybos darbų apimtis 2018 m. augo 13,7%  1

Pernai statybos darbų apimtis Lietuvoje augo daugiau nei dešimtadaliu, o didžiausią dalį sudarė inžineriniai...

Statyba ir NT
2019.02.14
„Cramo“: įrangos nuomos tendencijos Europoje palankios 1

Vienos didžiausių Europoje statybinės įrangos bei modulinių patalpų nuomos įmonių grupės „Cramo“ pardavimai...

Pramonė
2019.02.14
Vyriausybė dėl dalyvavimo statant nacionalinį stadioną pasisakys kitą savaitę 1

Finansų ministerija vertina riziką dėl europinių lėšų įsisavinimo sostinėje statant nacionalinį stadioną ir...

Statyba ir NT
2019.02.14
A. Avulis: prieš 5 metus Vilniuje tokios psichozės nebuvo Premium 30

Arvydas Avulis, vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Hanner“ valdybos...

Statyba ir NT
2019.02.14
Sostinės gyventojams atnaujintas šilumos tiekimas, nutrūkęs pažeidus trasą

Vilniaus šilumos tinklai ketvirtadienio rytą atstatė šilumos tiekimą 25 sostinės pastatams – jis buvo...

Pramonė
2019.02.13
„Autokausta“ atsisakė 20.000 Eur pretenzijos Kelių direkcijai 

Kauno statybų ir kelių tiesimo bendrovė „Autokausta“ atsisakė 20.000 Eur vertės pretenzijos Lietuvos...

Logistika
2019.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau