D. Varnaitė nebevadovauja Kultūros paveldo departamentui

Publikuota: 2018-07-03
Diana Varnaitė, buvusi KPD vadovė. Vidmanto Balkūno („15min“) nuotr.
Diana Varnaitė, buvusi KPD vadovė. Vidmanto Balkūno („15min“) nuotr.

Dešimtmetį Kultūros paveldo departamentui (KPD) vadovavusi Diana Varnaitė, ministrės įsakymu, nebeeina šių pareigų.

Departamento išplatintame pranešime teigiama, kad birželio pabaigoje baigėsi jos kadencija, o kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įstaigai laikinai vadovauti paskyrė Algimantą Degutį, dabartinį KPD direktoriaus pavaduotoją.

Kaip VŽ informavo Kultūros ministerija, artimiausiu metu žadama skelbti konkursą šioms pareigoms eiti.

Ponia Varnaitė departamentui vadovavo nuo 2008-ųjų. KPD direktoriaus kadencija trunka 4-erius metus.

Su ja VŽ antradienio vakarą susisiekti nepavyko.

Sukritikavo ruošiamą pertvarką

VŽ rašė, kad p. Varnaitė sukritikavo Kultūros ministerijos ruošiamą KPD pertvarką.

Ponios Varnaitės teigimu, dabartiniais ministerijos parengtais paveldo reformos metmenimis „einama link sistemos griovimo, o to pasekmė gali būti ir paveldo griovimas“.

„Panašu, kad nugali bolševikinis mąstymas, kad viską sugriausime ir pastatysime iš naujo. Lietuvos savivaldybių asociacijoje nebuvo nė vienos minties, kuri būtų bent jau panaši į pritarimą“, – spaudos konferencijoje sakė p. Varnaitė. 

Anot jos, ministerijos specialistų siūlymai parengti neprofesionaliai, o diskusijose dėl dokumento dalyvaujanti visuomenė bei profesionalios paveldosaugos grupės priverstos „gaišti laiką ir gilintis į dokumentą, kuris niekur neveda ir daugelio pasisakiusių vertinimu griauna esamą sistemą“.

„Didžioji dalis funkcijų, susijusiu su kultūros vertybių registru, jo formavimu, projektų derinimu, siūloma perduoti savivaldybėms, kas yra visiškai neįsivaizduotina. Ir ne tik mes, bet ir pačios savivaldybės aiškiai sako, kad tiek pagal finansinius, tiek pagal žmogiškuosius resursus neįmanoma įgyvendinti“, – BNS tuomet po spaudos konferencijos sakė p. Varnaitė.

Jos nuomone, siūlymai perduoti funkcijas savivaldybėms nelogiški, nes šiuo metu savivaldybės ir taip neranda profesionalių paveldo specialistų, o inicijuoti svarstymai jau dabar skatina kai kuriuos paveldosaugininkus dairytis kitų darbų, organizacijos, dirbančios su KPD, „pradeda abejoti kompetencija, sprendimų priėmimo realumu“.

Ji tikino, kad departamentas dirba efektyviai – sutvarkyta apie 70% kultūros vertybių registro duomenų, taip pat, anot jos, yra „šimtai sutvarkytų paveldo objektų“, nors KPD turi mažus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, o Lietuvos kultūros paveldo sistemą kaip pavyzdį vertina ir Latvija bei Estija.

KPD direktorės pavaduotojas Degutis metmenų atsiradimo priežastimi įvardijo KPD ir Vyriausybės konfliktą dėl įpareigojimo griauti pastatus Kuršių nerijoje, taip pat kritiką dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendinių.

„Pats principas tobulėjimo, paveldo sistemos keitimo pateiktas provokatyviai, sukiršinant šioje srityje dirbančius žmones, kurių yra nedaug, kurie yra daugiau patriotai, nei uždarbio siekėjai. Jie nesupranta ir mes nesuprantame, kaip gali atsirasti tokie drastiški sprendimai, kurių pasekmės bus neigiamos“, – stebėjosi p. Degutis.

KPD siūlo eiti ne revoliuciniu, o evoliuciniu keliu – stiprinti sąmoningumą, bendradarbiauti, „bet ne suskaldyti, nužudyti, atiduoti naujam dariniui, kuris įves nestabilumą valstybėje“.

„Ir jei bus įgyvendinti metmenys, porą metų Lietuvoje sistema neveiks“, – aiškino KPD atstovas.

Ponia Varnaitė sako, kad į KPD alternatyvius pasiūlymus, kaip tobulinti sistemą, ministerijos atstovai nereagavo, bet tiki, kad „sveikas protas turi nugalėti, nes kalbama apie pamatinius valstybės dalykus, įtvirtintus Konstitucijoje“.

Ji pabrėžia, kad Lietuva kartu su kitomis Europos šalimis pritarė XXI a. Kultūros paveldo strategijai, todėl siūloma įtvirtinti europietišką požiūrį, kad kultūros paveldas, kaip nacionalinis piliečių savimonės tvirtinimo resursas, aktualius įvairioms ūkio ir politikos sritims.

„Nuo šito reikia pradėti, kad kultūros paveldas taptų prioritetu ne vienai ar dviems ministerijoms, siauram specialistų ratui, o visiems sektoriams, ar tai būtų Žemės ūkio, ar Švietimo ir mokslo, susisiekimo ministerija, ir kitos, kad jos galėtų panaudoti resursus suvokdamos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo svarbą sutvarkymui ir panaudojimui šiandieninėms reikmėms“, – aiškino p. Varnaitė.

Anot jos, finansavimo šaltinius turėtų numatyti savivaldybė, o ne eiti decentralizavimo keliu ir išdalinti funkcijas savivaldybėms ir taip „nusikratyti atsakomybės“.

„Turi būti ne numetama viskas savivaldai, o turi būti sutarta dėl visų valdžių, visuomenės grupių dalyvavimo tvariame procese tobulinant kultūros paveldo sistemą“, – kalbėjo KPD vadovė.

Kaip pavyzdį ji pateikia KPD parengtą ir su Vilniaus savivaldybe derinamą Vilniaus bendrąjį planą, kuriame bus įtvirtinti pagrindiniai Lietuvos sostinės kultūros paveldo principai.

KPD taip pat siūlo sudaryti Nacionalinę kultūros paveldo komisiją, kurią proporcingai atstovautų valstybės deleguoti paveldo ekspertai, savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos. Savivaldybių atstovų delegavimas būtų rotuojamas, t.y. kiekvienos savivaldybės ekspertai svarstytų būtent tos savivaldybės paveldo klausimus.

„Siūlytumėme įdiegti ir konsultacijų sistemą, kurie leistų pereiti nuo policinių metodų prie konsultavimo kultūros paveldo objektams kelio ir kad konsultacijų metu priimti sprendimai taptų norma visoms procese dalyvaujančioms šalims“, – sakė ji.

KPD, panašiai kaip ir ministerija, norėtų, kad nacionalinės institucijos atsisakytų sprendimų, susijusiu su savivaldos lygmens kultūros vertybėmis, paliekant juos tik savivaldos kompetencijai. Tuo metu Departamento struktūroje siūloma stiprinti vidinę kontrolės autonomiją, t.y. kad KPD padaliniuose sprendimus prižiūrintys specialistai būtų pavaldūs nebe prižiūrimam skyriui, o tiesiogiai departamentui.

Nori decentralizuoti

Vyriausybės balandį patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

KPD šiuo metu derina projektus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, taip pat sudaro kolegialias institucijas, nustatančias, ką ir kaip reikia saugoti.

KPD pagrindu būtų steigiama Valstybinė kultūros paveldo inspekcija, ji nedalyvautų nei kultūros vertybių apskaitos, nei projektų dokumentų derinimo procese, bet talkintų savivaldybėms ir kitiems subjektams siekiant mažinti paveldosaugos pažeidimų riziką.

Inspekcija būtų atsakinga už „arbitražo“ funkcijas, centralizuotą kultūros vertybių būklės ir procesų stebėjimą.

Tuo metu savivaldybėms numatyta suteikti plačius įgaliojimus derinant dokumentus, susijusius su paveldosaugos reikalavimais, jos atliktų ir pirminę kultūros vertybių apskaitą: registruotų objektus Kultūros vertybių registre, nustatytų joms teritorijas ir apsaugos zonas. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Rewo“ į kotedžus sostinės Valakampiuose investuoja 1,3 mln. Eur

NT plėtros UAB „Rewo“ ėmėsi nedidelio kotedžų projekto Vilniaus Valakampiuose, prie Neries upės.

200 mln. Eur, kuriuos paaiškinti sunku: Registrų centras braukia privačius platintojus Premium 9

Duomenų verslo bendrovės, patekusios į Registrų centro (RC) ir Susisiekimo ministerijos nemalonę,...

„Litana ir Ko“ į Lietuvos rinką žiūri atsargiai, didelių užsakymų – 2 metams į priekį Premium

Auganti konkurencinė aplinka statybos sektoriuje kerta pelningumui, tačiau Gargžduose įkurta UAB „Litana ir...

Šiuolaikinis būsto pirkėjas: reiklus ir vietai, ir kokybei Rėmėjo turinys 2

Ieškantiems būsto šiandien privalu pasiūlyti ne tik gerą kainą. Būsto pasirinkimą vis dažniau lemia jo...

„Ryterna Group“: dar vienos gamyklos statybos Premium

Pakeliamųjų garažo ir pramoninių vartų gamybos UAB „Ryterna Group“ plečiasi Kauno laisvojoje ekonominėje...

Pramonė
00:01
Kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos konkurse – 6 dalyviai 3

Prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena pirmojo ruožo rekonstrukcijos konkurse gautos...

Statyba ir NT
2018.09.24
Buvęs uosto infrastruktūros vadovas lieka nuteistas korupcijos byloje 1

Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti nuosprendį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos...

Statyba ir NT
2018.09.24
„Metų gazelės 2018“ vadovas: niekada neturėjau įmonės, teikiančios pigias paslaugas, vizijos Premium 13

„Gazelė 2018“ titulą pelniusi „Hugaas Services“ – viena iš trijų Lietuvoje veikiančių Norvegijos „Hugaas...

Statyba ir NT
2018.09.24
Vyriausybės kancleris: realu, kad į LEU centrinius rūmus persikels Vilniaus kolegija

Vyriausybei svarstant, kaip pasielgti su Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) nekilnojamuoju turtu (NT),...

Statyba ir NT
2018.09.24
Parduotas Kauno „Merkurijus“, į naują projektą investuoja 20 mln. Eur 4

Kauno Laisvės al. esantį sklypą, kuriame anksčiau stovėjo prekybos centras „Merkurijus“, su statiniais...

Statyba ir NT
2018.09.24
„Apollona“ nubausta už neteisėtas paskolų dalybas

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba bendrovei „Apollona“ skyrė 40.000 Eur baudą už tai, kad ji neteisėtai...

Statyba ir NT
2018.09.24
„Perdanga“ Klaipėdoje suplanavo verslo centrą ir sandėlį 6

Klaipėdos betono ir gelžbetonio gamybos UAB „Perdanga“ uostamiestyje, netoli prekybos centro „Akropolis“,...

Statyba ir NT
2018.09.24
„Inreal“ vertins Klaipėdos uosto turtą 1

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pasirašė 119.400 Eur vertės sutartį su bendrove „Inreal“...

Statyba ir NT
2018.09.24
Parduota buvusi Seimo poilsinė „Viešnagė“ Palangoje

Investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas už neskelbiamą sumą pardavė buvusią Seimo poilsinę...

Statyba ir NT
2018.09.24
Statybininkai darbo turi, tačiau džiaugsmu netrykšta 6

Statybos lyderių dešimtukas, išsirikiavęs VŽ reitinge pagal praėjusių metų rezultatus, 2017-uosius laiko...

Statyba ir NT
2018.09.24
Maljorkoje atidarys viešbutį tik moterims 2

Maljorkoje planuojama atidaryti viešbutį, skirtą tik moterims. Verslininkai tikisi, kad tokia koncepcija...

Vilniaus baseino statytojai iš savivaldybės siekia prisiteisti 130.000 Eur 3

Vilniaus Lazdynų baseino statytojai siekia iš Vilniaus valdžios prisiteisti beveik 130.000 Eur – tiek...

2018.09.21
Pasirašyta sutartis dėl „Lidl“ logistikos centro Rygoje statybos 5

Dvi Latvijos įmonės – statybų bendrovė SIA „Merks“, AS „Merko Ehitus group“ antrinė įmonė, ir SIA „Lidl...

Transportas
2018.09.21
Vijūnėlės dvaro savininkus siūlo bausti 80.000 Eur bauda 13

Druskininkuose esančio vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkams už teismo sprendimo nevykdymą antstolis prašo...

Statyba ir NT
2018.09.21
„YIT Kausta“ Vilniaus Šnipiškėse suplanavo 460 butų 25

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „YIT Kausta“ įmonė „Naujasodžio agrofirma“ Vilniaus Šnipiškių...

Statyba ir NT
2018.09.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau