D. Varnaitė nebevadovauja Kultūros paveldo departamentui

Publikuota: 2018-07-03
Diana Varnaitė, buvusi KPD vadovė. Vidmanto Balkūno („15min“) nuotr.
Diana Varnaitė, buvusi KPD vadovė. Vidmanto Balkūno („15min“) nuotr.

Dešimtmetį Kultūros paveldo departamentui (KPD) vadovavusi Diana Varnaitė, ministrės įsakymu, nebeeina šių pareigų.

Departamento išplatintame pranešime teigiama, kad birželio pabaigoje baigėsi jos kadencija, o kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įstaigai laikinai vadovauti paskyrė Algimantą Degutį, dabartinį KPD direktoriaus pavaduotoją.

Kaip VŽ informavo Kultūros ministerija, artimiausiu metu žadama skelbti konkursą šioms pareigoms eiti.

Ponia Varnaitė departamentui vadovavo nuo 2008-ųjų. KPD direktoriaus kadencija trunka 4-erius metus.

Su ja VŽ antradienio vakarą susisiekti nepavyko.

Sukritikavo ruošiamą pertvarką

VŽ rašė, kad p. Varnaitė sukritikavo Kultūros ministerijos ruošiamą KPD pertvarką.

Ponios Varnaitės teigimu, dabartiniais ministerijos parengtais paveldo reformos metmenimis „einama link sistemos griovimo, o to pasekmė gali būti ir paveldo griovimas“.

„Panašu, kad nugali bolševikinis mąstymas, kad viską sugriausime ir pastatysime iš naujo. Lietuvos savivaldybių asociacijoje nebuvo nė vienos minties, kuri būtų bent jau panaši į pritarimą“, – spaudos konferencijoje sakė p. Varnaitė. 

Anot jos, ministerijos specialistų siūlymai parengti neprofesionaliai, o diskusijose dėl dokumento dalyvaujanti visuomenė bei profesionalios paveldosaugos grupės priverstos „gaišti laiką ir gilintis į dokumentą, kuris niekur neveda ir daugelio pasisakiusių vertinimu griauna esamą sistemą“.

„Didžioji dalis funkcijų, susijusiu su kultūros vertybių registru, jo formavimu, projektų derinimu, siūloma perduoti savivaldybėms, kas yra visiškai neįsivaizduotina. Ir ne tik mes, bet ir pačios savivaldybės aiškiai sako, kad tiek pagal finansinius, tiek pagal žmogiškuosius resursus neįmanoma įgyvendinti“, – BNS tuomet po spaudos konferencijos sakė p. Varnaitė.

Jos nuomone, siūlymai perduoti funkcijas savivaldybėms nelogiški, nes šiuo metu savivaldybės ir taip neranda profesionalių paveldo specialistų, o inicijuoti svarstymai jau dabar skatina kai kuriuos paveldosaugininkus dairytis kitų darbų, organizacijos, dirbančios su KPD, „pradeda abejoti kompetencija, sprendimų priėmimo realumu“.

Ji tikino, kad departamentas dirba efektyviai – sutvarkyta apie 70% kultūros vertybių registro duomenų, taip pat, anot jos, yra „šimtai sutvarkytų paveldo objektų“, nors KPD turi mažus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, o Lietuvos kultūros paveldo sistemą kaip pavyzdį vertina ir Latvija bei Estija.

KPD direktorės pavaduotojas Degutis metmenų atsiradimo priežastimi įvardijo KPD ir Vyriausybės konfliktą dėl įpareigojimo griauti pastatus Kuršių nerijoje, taip pat kritiką dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendinių.

„Pats principas tobulėjimo, paveldo sistemos keitimo pateiktas provokatyviai, sukiršinant šioje srityje dirbančius žmones, kurių yra nedaug, kurie yra daugiau patriotai, nei uždarbio siekėjai. Jie nesupranta ir mes nesuprantame, kaip gali atsirasti tokie drastiški sprendimai, kurių pasekmės bus neigiamos“, – stebėjosi p. Degutis.

KPD siūlo eiti ne revoliuciniu, o evoliuciniu keliu – stiprinti sąmoningumą, bendradarbiauti, „bet ne suskaldyti, nužudyti, atiduoti naujam dariniui, kuris įves nestabilumą valstybėje“.

„Ir jei bus įgyvendinti metmenys, porą metų Lietuvoje sistema neveiks“, – aiškino KPD atstovas.

Ponia Varnaitė sako, kad į KPD alternatyvius pasiūlymus, kaip tobulinti sistemą, ministerijos atstovai nereagavo, bet tiki, kad „sveikas protas turi nugalėti, nes kalbama apie pamatinius valstybės dalykus, įtvirtintus Konstitucijoje“.

Ji pabrėžia, kad Lietuva kartu su kitomis Europos šalimis pritarė XXI a. Kultūros paveldo strategijai, todėl siūloma įtvirtinti europietišką požiūrį, kad kultūros paveldas, kaip nacionalinis piliečių savimonės tvirtinimo resursas, aktualius įvairioms ūkio ir politikos sritims.

„Nuo šito reikia pradėti, kad kultūros paveldas taptų prioritetu ne vienai ar dviems ministerijoms, siauram specialistų ratui, o visiems sektoriams, ar tai būtų Žemės ūkio, ar Švietimo ir mokslo, susisiekimo ministerija, ir kitos, kad jos galėtų panaudoti resursus suvokdamos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo svarbą sutvarkymui ir panaudojimui šiandieninėms reikmėms“, – aiškino p. Varnaitė.

Anot jos, finansavimo šaltinius turėtų numatyti savivaldybė, o ne eiti decentralizavimo keliu ir išdalinti funkcijas savivaldybėms ir taip „nusikratyti atsakomybės“.

„Turi būti ne numetama viskas savivaldai, o turi būti sutarta dėl visų valdžių, visuomenės grupių dalyvavimo tvariame procese tobulinant kultūros paveldo sistemą“, – kalbėjo KPD vadovė.

Kaip pavyzdį ji pateikia KPD parengtą ir su Vilniaus savivaldybe derinamą Vilniaus bendrąjį planą, kuriame bus įtvirtinti pagrindiniai Lietuvos sostinės kultūros paveldo principai.

KPD taip pat siūlo sudaryti Nacionalinę kultūros paveldo komisiją, kurią proporcingai atstovautų valstybės deleguoti paveldo ekspertai, savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos. Savivaldybių atstovų delegavimas būtų rotuojamas, t.y. kiekvienos savivaldybės ekspertai svarstytų būtent tos savivaldybės paveldo klausimus.

„Siūlytumėme įdiegti ir konsultacijų sistemą, kurie leistų pereiti nuo policinių metodų prie konsultavimo kultūros paveldo objektams kelio ir kad konsultacijų metu priimti sprendimai taptų norma visoms procese dalyvaujančioms šalims“, – sakė ji.

KPD, panašiai kaip ir ministerija, norėtų, kad nacionalinės institucijos atsisakytų sprendimų, susijusiu su savivaldos lygmens kultūros vertybėmis, paliekant juos tik savivaldos kompetencijai. Tuo metu Departamento struktūroje siūloma stiprinti vidinę kontrolės autonomiją, t.y. kad KPD padaliniuose sprendimus prižiūrintys specialistai būtų pavaldūs nebe prižiūrimam skyriui, o tiesiogiai departamentui.

Nori decentralizuoti

Vyriausybės balandį patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

KPD šiuo metu derina projektus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, taip pat sudaro kolegialias institucijas, nustatančias, ką ir kaip reikia saugoti.

KPD pagrindu būtų steigiama Valstybinė kultūros paveldo inspekcija, ji nedalyvautų nei kultūros vertybių apskaitos, nei projektų dokumentų derinimo procese, bet talkintų savivaldybėms ir kitiems subjektams siekiant mažinti paveldosaugos pažeidimų riziką.

Inspekcija būtų atsakinga už „arbitražo“ funkcijas, centralizuotą kultūros vertybių būklės ir procesų stebėjimą.

Tuo metu savivaldybėms numatyta suteikti plačius įgaliojimus derinant dokumentus, susijusius su paveldosaugos reikalavimais, jos atliktų ir pirminę kultūros vertybių apskaitą: registruotų objektus Kultūros vertybių registre, nustatytų joms teritorijas ir apsaugos zonas. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kinijos investuotojas pardavė buvusią „Snoro“ būstinę Vilniuje 1

Singapūre registruota kompanija „Grinvest PTE.“ su partneriais Lietuvoje įsigijo žlugusio banko „Snoras“...

Vijūnėlės dvaro savininkams skirta bauda – po 50 Eur kasdien, kol nugriaus statinį 17

Kauno apylinkės teismas vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkams priteisė baudą už tai, kad nevykdomas...

Kauno architektai sukritikavo daugiaaukščių projektą Šančiuose 13

Kauno Regioninės architektūros tarybos (RAT) manymu, prie Nemuno Architektų biuro G. Natkevičius ir...

Statyba ir NT
2018.11.20
Ieško rangovo „Rail Balticos“ atkarpai Rokai-Palemonas

Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė „Rail Balticos“ atkarpos, sujungsiančios Rokus su...

Statyba ir NT
2018.11.20
„Citus“ įsigijo 1 ha Kaune, planuoja daugiabučius 5

NT plėtros UAB „Citus“ ketina vystyti daugiabučių kvartalą Dainavos mikrorajone Kaune.

Statyba ir NT
2018.11.20
Ieško, kas už 109.700 Eur restauruotų Nidos Evangelikų liuteronų bažnyčią

Neringos savivaldybė numatė restauruoti fasadų raudonų plytų mūrą, sustiprinti stogo laikančiąsias...

Statyba ir NT
2018.11.19
MMA pokyčiai didina neapmokestinamus dienpinigius Premium

2019 m. minimali mėnesinė alga didėja nuo 400 iki 555 Eur, todėl ne itin didelį darbo užmokestį gaunantiems...

Finansai
2018.11.19
Teismas: Klaipėdos vaikų ligoninės atnaujinimo konkursas turi būti nutrauktas

Klaipėdos vaikų ligoninės skelbtas pastato rekonstrukcijos konkursas turi būti nutrauktas, nes ligoninė...

Statyba ir NT
2018.11.19
„Lietuvos energijos gamyba“ planuoja išnuomoti dalį turto, ieško tarpininkų 7

Didžiausia šalyje elektros gamintoja valstybės valdoma „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) ieško tarpininkų,...

Statyba ir NT
2018.11.19
„Urban Inventors“ planas Kaune – verslo centrų kompleksas už 50 mln. Eur 7

SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Urban Inventors“ Kaune planuoja 50 mln.

Statyba ir NT
2018.11.19
Iš 1 mlrd. Eur ES paramos šiemet dar nepanaudota 605 mln. Eur 9

Šiemet Valstybės biudžete suplanuota panaudoti beveik 1 mlrd. Eur Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau kol...

Finansai
2018.11.19
Plėtotojai steigia NT fondus 3

Bankų išrankumas, pigūs pinigai, galimybė pritraukti daugiau kapitalo ir sumažinti riziką plėtotojus skatina...

Statyba ir NT
2018.11.19
Kodėl NT plėtotojai nesiveržia imtis architektūrinių konkursų 8

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai savanoriškai skelbti architektūrinių konkursų nesiveržia dėl ekonominių...

Statyba ir NT
2018.11.19
Naujų baseinų atidarymas Vilniuje tolsta – statytojai kaltina savivaldybę 9

Dviejų sostinės baseinų statytojai sako, kad dėl savivaldybės ir jos valdomos „Vilniaus vystymo kompanijos“...

Statyba ir NT
2018.11.18
Dargiai šalia „Europos“ pastato planuoja modernų verslo centrą 17

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio ir jo sutuoktinės, vienos didžiausių statybos...

Statyba ir NT
2018.11.18
IKEA planuose – 5,8 mlrd. Eur investicijos į NT

Prekybos milžinė IKEA per ateinančius trejus metus į nekilnojamojo turto (NT) plėtros projektus planuoja...

Statyba ir NT
2018.11.18
Sostinės Ukmergės gatvei – 12 metų rekonstrukcijos planas 18

Vieną ilgiausių ir labiausiai naudojamų Vilniaus gatvių, šiuo metu veikiančią tik kaip transporto koridorių,...

Statyba ir NT
2018.11.17
Vilniaus Linkmenų gatvėje „YIT Kausta“ planuoja dar 253 butus 17

NT plėtros ir statybos UAB „YIT Kausta“ sostinės Šnipiškėse ketina statyti dar vieną gyvenamąjį kvartalą.

Statyba ir NT
2018.11.16
Planuojamą Vilniaus kongresų centrą projektuos 4 įmonės 5

VĮ Turto bankas skelbtą konkursą planuojamo Vilniaus kongresų centro techniniam projektui parengti laimėjo 4...

Statyba ir NT
2018.11.16
Teisme – ginčas dėl 0,7 mln. Eur išmokų „Panevėžio kelių“ vadovams 6

Vieną didžiausių šalyje statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupių valdančios bendrovės „Panevėžio...

Statyba ir NT
2018.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau