Vieta valdyboje – ne tik atlygis, bet ir rizika

Pretendentai gali girtis ilgamete patirtimi vietos ir užsienio kapitalo įmonėse, įvairių sričių išmanymu ir atsakingu požiūriu. Regis, būtent šis pasitikėjimas gena į ne vieną, o į kelias valdybas. Viena vertus, valdybos nario pozicija iš tiesų leidžia išlikti aktyviam versle. Kita vertus, VŽ nuomone, nederėtų pamiršti, kad valdybos nariai priima strateginius sprendimus ir prisiima ne tik moralinę, bet ir finansinę atsakomybę už savo veiksmus. Jie atsakingi už sėkmingą įmonės gyvavimą.

Verslo savininkai burdami valdybas pirmiausia tikisi kompetencijų, pagal vadovėlinį kokybės standartą valdyboje dirba patyrę profesionalai. Jeigu nėra stebėtojų tarybos, kuri atsakinga už bendrovės veiklos kontrolę, ši funkcija tenka valdybai.

Verslo savininkai tikisi, kad valdybos narys bus atsakingas už tą verslo dalį, kurioje turi daugiausiai žinių ir ryšių. Valdyba yra tas slenkstis, kuris pamatuoja kiekvieną vadovo sprendimą ir saugo įmonę nuo pernelyg rizikingų žingsnių, tiesiai šviesiai tariant, nuo nepakeliamų nuostolių.

Tai, kad valdyba patenka į kryžminę ugnį, jei kyla akcininkų konfliktų, – akivaizdu. Idealiu atveju įsikiša stebėtojų taryba, kitais ir dažnesniais atvejais valdybos nariams tenka laviruoti tarp kelių akcininkų, vadovų ir nepamiršti esminės funkcijos – verslo valdymo.

Kitas dalykas, valdyba atstovauja visiems akcininkams, tad jos nariams tenka gesinti stambiųjų akcininkų pavojingas ambicijas ir apginti smulkiųjų akcininkų interesus. Valdybos nario kompetenciją ir šios veiklos atsakomybės mastą turi suvokti tiek jie patys, tiek verslo savininkai.

Šiandien vėl grįžtama prie valdybos nario veiklos klausimų, nes įmonei žalingi sprendimai vis dažniau nagrinėjami teismuose. Vis dažniau kalbama apie įmonių vadovų ir valdybos narių asmeninę atsakomybę.

Vadinamosios verslo sprendimų priėmimo taisyklės (angl. business judgement rule) niekas neatšaukė. Kiekvienas verslas yra rizikingas, kiekvienas rimtesnis sprendimas gali būti ir pelno, ir nuostolių šauklys. Ir judėjimas pirmyn yra logiška įmonių strategija, todėl teismuose minėta taisyklė leidžia manyti, kad visi verslo sprendimai priimami vadovaujantis bendrovės interesais. Teoriškai ši taisyklė apsaugo tiek valdybos narius, tiek vadovus. Tačiau teisininkai įmonių direktoriams pataria stambesnius ar rizikingesnius sprendimus derinti su valdyba ir akcininkais. Tad valdybos nariams tenka susitaikyti su sunkesne atsakomybės našta.

Akivaizdu, kad bendrovės vadovas ar valdybos narys negali būti asmeniškai atsakingas už kiekvieną bendrovei nuostolingą veiksmą ar sandorį, tačiau turi kritiškai vertinti situaciją ir žinoti, kad ne visada pavyksta išvengti asmeninės atsakomybės.

Ypač tai aktualu profesionalams, dirbantiems keliose privačiose ar valstybės valdomų įmonių valdybose. Dėl veiklų gausos kyla aplaidumo grėsmė.

O vykstant ginčui dėl žalos atlyginimo, teismas vertina, ar valdybos narys iš tiesų neperžengė rizikos ribų ir elgėsi pakankamai atsakingai ir sąžiningai, laimindamas tam tikrus sandorius ar investicinius projektus.

Jeigu akcininkai gali sprendimus priimti telefonu, tokie dalykai neleistini nei samdomiems vadovams, nei valdybos nariams. Dėl jų pačių saugumo kiekvienas veiksmas turi būti pagrįstas ir įformintas. Tik tokiu atveju, prasidėjus bendrovės nemokumo procesams, valdybos narys, jei elgėsi sąžiningai, turės aiškių įrodymų dėl savo veiklos ir išvengs žalos atlyginimo.