Vyriausybė kol kas nelinkusi įvedinėti progresinių mokesčių

Pradėjo svarstyti ir paprašė nuomonės

Finansų ministerija parengė ir perdavė Vyriausybei svarstyti du nutarimo projektus, kuriuose pateikiamos neigiamos išvados apie skirtingų Seimo narių grupių pasiūlytus GPM įstatymo pakeitimus, numatančius skirtingus progresinių mokesčių įvedimo variantus.

Pernai lapkritį Seimas po pateikimo pritarė iškart dviem projektams dėl progresinių mokesčių įvedimo. Vieną pateikė opoziciniai konservatoriai, kitą – valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos nariai.

Pagal vieną variantą nustatomi du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifai: uždirbantys iki 21.600 Eur per metus (iki 1.800 Eur/mėn.) mokėtų 12% GPM, uždirbantys daugiau – 19%. Kitame pasiūlyme numatyti net keturi skirtingi GPM tarifai: uždirbantiems iki 20.000 Eur per metus (iki 1.666 Eur/mėn.) būtų taikomas 15% tarifas, 20.000–30.000 Eur/metus (1.666–2.500 Eur/mėn.) – 16%, 30.000–40.000 Eur/metus (2.500–3.333 Eur/mėn.) – 17%, daugiau kaip 40.000 Eur/metus (virš 3.333 Eur/mėn) – 20%.

Argumentacija vienoda

Prieš pradėdamas svarstyti šiuos abu projektus Seimas paprašė Vyriausybės nuomonės dėl jų. Finansų ministerija pasiūlė, kad Vyriausybė pareikštų neigiamą nuomonę tiek dėl vieno projekto, tiek dėl kito. Abiem atvejais vadovaujamasi ta pačia argumentacija – Lietuvoje faktiškai jau dabar egzistuoja tam tikras GPM progresyvumas.

„Jis užtikrinamas taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kai maksimalus NPD taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio pajamoms, o pajamoms didėjant, palaipsniui mažėja ir pasiekus tam tikrą lygį visiškai išnyksta. NPD šiuo metu siekia 380 Eur ir jis nebebus taikomas pajamoms, viršijančioms 1.160 Eur/mėn. Mokesčių sistemos progresyvumas Lietuvoje užtikrinamas ir alternatyviomis priemonėmis – netaikant socialinio draudimo įmokų viršutinės pajamų ribos, o išmokas ribojant, nuosekliai didinant gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat nuo 2017 m. galutinai perėjus prie žemės apmokestinimo nuo žemės vidutinės rinkos vertės“, – rašoma ministerijos išvadoje, kurią svarstys Vyriausybė.

Šie argumentai bus perduoti Seimui, kai jis pavasario sesijoje imsis svarstyti GPM įstatymo pakeitimus dėl progresinių mokesčių. Paprastai parlamentarų dauguma neprieštarauja Vyriausybės nuomonei, nors pasitaiko ir išimčių.

Yra ir trečias, gali būti daugiau

Seime jau yra registruotas ir trečias progresinių mokesčių įvedimo variantas, pasiūlytas opozicinių socialdemokratų. Jis numato, kad uždirbantieji iki 18.000 Eur per metus (iki 1.500 Eur/mėn.) turėtų mokėti 14% GPM, 18.000–30.000 Eur/metus (1.500–2.500 Eur/mėn.) – 19%, 30.000–42.000 Eur/metus (2.500–3.500 Eur/mėn.) – 24%, daugiau kaip 42.000 Eur/metus (virš 3.500 Eur/mėn.) – 29%.

Jeigu Seimas pritars šiam projektui po pateikimo, dėl jo irgi bus paprašyta Vyriausybės išvados. Neslepiama, kad ir ji greičiausiai bus neigiama.

Vilius Šapoka, finansų ministras, yra ne kartą sakęs, kad progresiniai mokesčiai Lietuvoje nepasiteisintų, nes šalyje per mažai daug uždirbančiųjų. Kita vertus, ir jis, ir premjeras Saulius Skvernelis pripažino, kad 2018-aisiais Vyriausybėje bus rengiami nauji pasiūlymai dėl kompleksinės mokesčių sistemos pertvarkos, pvz., dėl „Sodros“ įmokų konsolidavimo, dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, dėl vadinamųjų „Sodros“ lubų ir kt. Todėl, anot premjero, gali atsirasti ir Vyriausybės pasiūlymų dėl progresinių mokesčių.

Vyriausybės darbų programoje, surašytoje visiems ketveriems kadencijos metams, nėra konkretaus įsipareigojimo įvesti progresinius mokesčius, tik yra numatyta „nuosekliai mažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems“.

Finansų ministerijoje suformuota darbo grupė turi iki š. m. balandžio pateikti Vyriausybei savo siūlymus dėl kompleksinės mokesčių sistemos pertvarkos. Šie pasiūlymai bus Vyriausybėje ir Seime svarstomi metų viduryje ir greičiausiai patvirtinti rudenį kartu su kitų metų biudžetu.

Rašyti komentarą