Kas tai? Prekės ženklas

,,Nespresso“- kaip pašaipi žmona sukėlė revoliuciją kavos rinkoje

Publikuota: 2017-12-07
Atitinkamo slėgio karšto oro srautas išskiria gėrime angliarūgštės burbuliukus, kurie sprogsta ant Jūsų gomurio. Taip ir atsiranda „espresso“ skonis bei sodrumas.
Atitinkamo slėgio karšto oro srautas išskiria gėrime angliarūgštės burbuliukus, kurie sprogsta ant Jūsų gomurio. Taip ir atsiranda „espresso“ skonis bei sodrumas.

Kai kuriems žmonėms yra lemta tapti išradėjais, kad ir kokį išsilavinimą jie beturėtų, ar kokį darbą bedirbtų. Toks buvo ir šveicaras Ericas Favre (g.1947 m.), „Nespresso“ kavos aparatų ir technologinės sistemos sukūrėjas, kurio didžiausias nuopelnas žmonijai visgi buvo vienkartinių ir dozuotų kavos porcijų išradimas – to, ką mes šiandien esame įpratę vadinti „kavos kapsulėmis“.

Žmonijos siekis sukurti „greitą“ kavos porciją, tokią, kurią būtų galima pasigaminti bet kokiomis aplinkybėmis, nemalant kavos pupelių atsirado iškart po Antrojo pasaulinio karo. Dar 1959 metais Amerikoje pasirodė taip vadinamosios “kavos tabletės”. Į medicinines tabletes jos nebuvo panašios, greičiau jau į vienkartinius arbatos maišelius, tik vietoje smulkintų arbatos lapelių buvo kavos milteliai. Jos iškart išpopuliarėjo, tačiau netruko paaiškėti ir jų pagrindinis trūkumas – tokiuose maišeliuose kava greitai „išsikvėpdavo“ (kava yra išvis labai kaprizingas ir lakus produktas, ir bet kokia sąveika su deguonimi greitai mažina jos aromatą bei eterinių aliejų kiekius), o sąveika su aplinkos oru iš pagrindų keitė jos skonį, aromatą ir stiprumą (iš esmės, kava įprastoje atidarytoje pakuotėje savo vertingiausias savybes pradeda prarasti jau po vienos dienos). Po kurio laiko „kavos tabletės“ iš rinkos išnyko, tačiau „idealios pakuotės“ paieškos tęsėsi. Ir tokia buvo atrasta kitoje Atlanto pusėje – Europoje.

Istorija teigia, kad jei Ericas Favre nebūtų vedęs italės, pasaulis dar ilgai lauktų „Nespresso“. Išties, būtent nuolatinės jo žmonos Anna-Maria pašaipos privedė ir Ericą prie jo genialaus išradimo.

Tiesą sakant, jis visada norėjo kažką išrasti – tai buvo šeimos tradicija. Jo tėvas buvo išradėjas, nuolat tobulinęs žemės ūkio padargus, link inžinerijos stūmęs ir savo sūnų. Ericas Favre baigė inžinerijos mokslus Lozanos Politechnikume (beje, su pakraipa į raketų technologijas!), kurį laiką dirbo įvairiose įstaigose, ir 1975 metais įsidarbino pakavimo specialistu pasaulinėje kompanijoje, Šveicarijos maisto ir gėrimų gigantėje - „Nestle“. Tokios pareigos suvedė E.Favre su kompanijos tyrimų centru, o taip pat – su pardavimų, rinkodaros ir gamybos skyriais, kur jis pažino r verslo paslaptis.

O su kava Ericą Favre suvedė jo žmona, nuolat pašiepusi savo vyrą dėl to, kad šveicarai nemoka gaminti „geros kavos“. „Nestle“ tuo metu pirmavo pasaulio tirpios kavos rinkoje su prekės ženklu „Nescafe“, tačiau tirpi kava nebuvo tai, kas žavėtų italo širdį, įpratusią prie „espresso“, „capucino“ ir kitų šimtų ypatingais būdas paruošiamų šio gėrimo variacijų.

Žmonos pajuoka žeidė šveicaro savimeilę, ir būtent jos nuomonę pakeisti pasišovė Ericas Favre. „Norėjau įrodyti savo žmonai, kad ir mes, šveicarai, turime galimybių tokią kavą sukurti“, - vėliau juokėsi jis. Ši asmeninė ambicija tapo kavos revoliucijos pradžia.

Sykį E.Favre, besilankydamas Romoje, atkreipė dėmesį į neišvaizdžią kavinę pavadinimu „Caffe Sant‘Eustachio“, vis dėlto apgultą žmonių, kantriai laukiančių eilėje paragauti visame mieste garsėjančios „espresso“ kavos (ir šiandien turistiniuose žinynuose ta kavinė vadinama „geriausia espresso vieta Romoje“).

„Espresso“ kavos pavadinimas kildinamas iš šio gėrimo gamybos technologijos: ruošiant kavą, per smulkiai sumaltas pupeles leidžiamas aukšto slėgio verdantis vanduo arba garai, todėl koncentruotas kavos aromatas būna tarsi „išspaudžiamas“ iš miltelių („espresso“ – itališkai turi dvi reikšmes: „išspaustas“ ir „greitai“). Tai labiausiai paplitęs kavos gėrimas pasaulyje, o kavos ekspertai teigia, kad „espresso“ turi net apie 900 aromatų. Tradiciškai „espresso“ puodelyje yra 30 ml kavos – tokio kiekio užtenka vienam ar keliems gurkšniams. Pats gėrimas ruošiamas santykiu 1/3 kavos ir 2/3 vandens, ir būtinai su karamelinės spalvos putele, itališkai vadinamąja „crema“ (kuo ji tirštesnė ir storesnė, tuo kavos kokybė geresnė).

Toje legendinėje Romos kavinėje Ericas Favre, įdėmiai stebėdamas baristą, suvokė dvi jo skanios „espresso“ paslaptis – pirma, ypatingai tiksliai dozuojamas kavos miltelių kiekis, antra, milteliai buvo ne iškart sumaišomi su karštu vandeniu, bet prieš tai keletą kartų apipurškiami karštais garais. Ten jam savo ruožtu ir gimė dvi genialios idėjos – sukurti tiksliai dozuotos kavos pakuotę bei „espresso“ aparatą, tokį, kurio pagalba kiekvienas žmogus galėtų mėgautis geros kokybės kava savo namuose. Žinoma, pasaulis tada jau turėjo „espresso“ gamybos aparatus, gaminamus nuo 1905 metų, tačiau buvo arba dideli, pramoniniai agregatai, griozdiški ir triukšmingi – jokiu būdu netinkami padorių žmonių namams, arba rankiniai aparatai – netobuli ir reikalaujantys daug įgūdžių.

„20 procentų oro sudaro deguonis, kuris rūgština eterinius aliejus ir leidžia jiems greičiau išsiskirti. Tinkamai sureguliuoti oro sąveiką su kava, prieš jai susimaišant su vandeniu – štai kur glūdėjo didžiausia problema ir tos problemos raktas. Iš esmės ‚espresso‘ yra oro, vandens ir eterinių aliejų mišinys. Atitinkamo slėgio karšto oro srautas išskiria gėrime angliarūgšties burbuliukus, kurie sprogsta ant Jūsų gomurio, pažadindami skonines liežuvio karpeles. Taip ir atsiranda ‚espresso‘ skonis bei sodrumas. Tai paprasta, bet niekas lig tol nebuvo apie tai pagalvojęs. Aš sukūriau ne kapsulę, aš sukūriau technologiją, kaip sureguliuoti kavos sąveiką su oru, o tai kur kas svarbiau“, - vėliau savo išradimą aiškino E.Favre.

Grįžęs į Šveicariją, E.Favre greitai sukūrė hermetišką vyriškos skrybėlės „katiliuko“ formos kapsulę (tada jis ją dar vadino „porcija“), membrana ir viduje esančiu filtru. Jo principas (su nežymiais patobulinimais veikiantis lig šiol) buvo paprastas – pradūrus hermetišką pakuotę, aukšto slėgio (9 atmosferų) karštos vandens ir garų srautas pratekėdavo pro jos viduje esančius kavos miltelius, kapsulėje akimirksniu išskirdamas angliarūgštę ir eterinius aliejus, kurie kartu su vandeniu, jau sumaišytu su kavos milteliais dėl to paties didelio slėgio pradurdavo kitą kapsulės pusę ir sudarydavo putojančio idealios aukso spalvos kavos gėrimo pagrindą.

Toje „porcijoje“ esančiai kavai apdirbti aparatas buvo kuriamas kiek ilgiau, ir 1976 metais Ericas Favre pristatė “Nestle” kompanijos vadovybei pirmąjį savo sukurtą “espresso” aparatą – keistos formos agregatą, apraizgytą daugybe vamzdelių bei cilindrų. Tačiau tas aparatas, ne didesnis už dulkių siurblį, gamino gerą kavą iš E.Favre sukonstruotų “porcijų”.

„Nestle“ vadovai iš pradžių prieštaravo šiai idėja – kurti „espresso“ pagal dozuotą kiekį. Tirpios kavos rinkos flagmanas tada dar manė, kad, pirma, tai kels grėsmę rinkoje dominuojančiai kavai, antra, kavos stiprumas ir aromatas yra individualus kiekvieno vartotojo skonio reikalas, ir „dozuojama“ kava namuose tiesiog neprigis. Tačiau leido E.Favre eksperimentuoti toliau.

1978 metais Ericas Favre užpatentavo „Nespresso“ sistemą (toks pavadinimas buvo sukurtas tradiciškai sujungus „Nestle“ ir „espresso“, tuo pačiu principu, kaip ir „Nescafe“), ir dar kelerius metus tobulino savo aparatą (šiuo metu „Nespresso“ sistema yra apsaugota 1700 patentų). 1983 metais, besilankydamas verslo reikalais Japonijoje, jis įkalbėjo vietinės „Nestle“ kavos gamyklos vadovą pradėti masinę „Nespresso“ gamybą. Būtent ten 1986 metais pasaulį ir išvydo pirmasis „Nespresso“ kavo aparatas C100, o Ericas Favre tapo naujos „Nestle“ įsteigtos kompanijos „Nestle Nespresso SA“ prezidentu.

Pirmaisiais „Nespresso“ aparatais su keturių rūšių kavos kapsulėmis buvo prekiaujama Šveicarijoje, Italijoje ir Japonijoje. Oficialiai jie buvo skirti biurams su daugeliu žmonių. Tačiau tai buvo brangūs aparatai, žmonės prie tokio kavos gamybos principo dar nebuvo įpratę. Pirmos kartos „Nespresso“ pardavimai nebuvo tokie, kokių tikėtasi, ir baigėsi tuo, kad 1988 metais Ericas Favre atsistatydino iš prezidento pareigų, o 1991 metais išvis išėjo iš „Nestle“.

1988 metais “Nespresso” kompanijai stojo vadovauti 33 metų verslininkas Jean-Paul Gaillard, buvęs „Philip Morris“ Šveicarijos padalinio vadovas, smarkus ir gudrus verslininkas. Būtent jis sukūrė naują „Nespresso“ rinkodaros strategiją ir pavertė tuos aparatus tuo, kuo jie yra šiandien.

Visų pirma, J.Gailardas nusprendė aparatus skirti ne vien biurams, bet ir paprastiems žmonėms. Na, ne visai „paprastiems“, bet „tiems, kurie savo namuose turėjo šveicorius“, - taip jis apibūdino savo naują tikslinę auditoriją, „norinčią mėgautis pačia subtiliausia ir kokybiškiausia kava namų sąlygomis“. Tam tikslui 1989 metais buvo įkurtas „Nespresso Club“, kurio nariu tapdavo kiekvienas „Nespresso“ aparatą įsigijęs asmuo, gaudavęs platų paslaugų ir pasiūlymų paketą. Ir, beje, tik „Nespresso Club“ narai tegalėjo įsigyti tos kavos, kuri išskirtinumo labui buvo pervadinta „Grand Cru“, pagal prestižinę vyno markę. Tų kapsulių buvo galima įsigyti tik telefonu arba specializuotuose prekybos vietose, „Nespresso butikuose“, kurie dvelkė prabanga ir kūrė uždaro bei privilegijuoto klubo įvaizdį. Vėliau su perkama „Nespresso“ kava buvo pradėtas dalinti ir „ribotos serijos“ bei ypatingai aukštos kokybės „Nestle“ šokoladas. Siekiant sustiprinti ypatingumo ir užimtumo iliuziją, „Nespresso Club“ pardavėjams ir darbuotojams buvo draudžiama atsiliepti į kliento telefoną anksčiau, nei po trijų skambučių...

Dabar tai atrodo savotiškai, tačiau tada J.Gaillardo strategija pasiteisino. „Nespresso“ aparatų pardavimai kasmet išaugdavo dvigubai, 1991 metais kompanija įžengė į Prancūzijos ir JAV rinkas, o 1993 metais Šveicarijos mieste Orbe buvo atidaryta antra kavos kapsulių gamybos linija augančiam poreikiui patenkinti. 1995 metais “Nestle Nespresso SA” pradėjo nešti pelną (šiuo metu “Nespresso” verslas yra geras pajamų šaltinis “Nestle” kompanijai, vien iš kapsulių pardavimų 2015 metais generavusiai 3 milijardų dolerių metinę apyvartą. Iš esmės „Nespresso“ yra vienas pelningiausių iš 8,5 tūkstančių kompanijos valdomų prekės ženklų).

„Nespresso“ kavos aparatai ir kava yra parduodama 50 pasaulio šalių, o metams einant į pabaigą prie šio sąrašo jungiasi ir Lietuva, Latvija, Estija – kompanija nutarė steigti ilgai lauktą atstovybę Baltijos regione. „Nespresso“ kompanija griežtai kontroliuoja savo produkcijos – kapsulių, puodelių, cukrinių, pieno ąsotėlių ir putos gamybos agregatų prekybą – tik „Nespresso Club“ nariams, ir internetu, telefonu bei specializuotuose butikuose (šiuo metu pasaulyje jų veikia apie 90, iš kurių penki – Miunchene, Frankfurte, Kopenhagoje, Niujorke ir Maskvoje kavos žinovų yra laikomi „kavos Mekomis“). „Nespresso“ kavos aparatus galima įsigyti bet kur, ir, beje, kompanijai jokio pelno jie neneša – pagrindinės pajamos gaunamos iš kapsulių pardavimų (dėl kavos kapsulių gamybos technologijų kontrolės ir gamybos, Šveicarija „pagal vertę“ eksportuoja du su puse karto daugiau kavos, nei šokolado ar sūrio). „Nespresso“ orientuojasi į „premium“ segmentą, kas leidžia jai išsaugoti „madų diktuotojo“ statusą šioje srityje ir prestižinio prekės ženklo reputaciją: „Nespresso“ kavos aparatus reklamuoja tokie aktoriai, kaip Jackas Blackas, Johnas Malkovichius bei George Clooney, tapęs šios kompanijos veidu (ir per šešerius metus už tai gaunantis 40 milijonų dolerių). 2006 metais vidutiniam vartotojų segmentui buvo sukurta sistema „Dolce Gusto“, kuria skirtos kavos kapsulės yra pigesnės, ir jų galima įsigyti eilinėse parduotuvėse. Šiaurės Amerikos rinkai „Nespresso“ sukūrė kavos aparatų sistemą „Vertuoline“ – skirtą gaminti kavą dideliems puodeliams – pagal amerikiečių vartojimo įpročius.

Na, o „Nespresso“ pradininkas Ericas Favre, galų gale įrodęs žmonai, kad ir šveicarai moka gaminti kavą, savo išradimo – kapsulių neapleido. 1991 metais jis įsteigė savo kompaniją „Monodor“, gaminusią naują patentuotą kapsulių gamybos sistemą, nenaudojančią aliuminio (jo technologijos licencijas naudojo ir tokie kavos konglomeratai kaip „Lavazza“ bei „Migros“). Vėliau jis sukūrė ir „Mocoffee“ – technologiją gaminti individualizuotas kavos kapsules. Pasaulis jos neužmiršo, ne kartą apdovanojo garbingais prizais be įtraukė jo vardą į ne vieną kavos „šlovės muziejų“. Tačiau, svarbiausia, kad žmona buvo patenkinta!

Kodėl kapsulė?

Su laiku žmonija išties suvokė, kad kavos kapsulės yra vienas paprasčiausių, greičiausių ir švariausių kavos ruošimo būdų.

Akivazdu, kodėl. Kapsulėje yra 36 gramai kavos, kiekis, reikalingas vienam puodeliui paruošti. Žinoma, geros, specialistų atrinktos kavos, atitinkamai sumaltos ir paskrudintos. Kapsulėje kava yra visada sandariai uždaryta, todėl yra apsaugota nuo oksidacijos ir neturi galimybių prarasti savo skonio, kvapo bei aromato. Kapsulės dažniausiai būna gaminamos iš aliuminio, kuris apsaugo ją nuo aplinkos drėgmės, šviesos ir oro, ir išsaugo kavos šviežumą ilgiau nei 20 mėnesių, be to, tokia kava nėra presuojama, kaip įprastose pakuotėse. Kapsulės yra lengvai perdirbamos, todėl jas vertina propaguojantys ekologišką ir aplinkai draugišką gyvenimo būdą. Ir, žinoma, gėrimo pagaminimo greitis („espresso“ gamyba tradiciškai trunka vos 25 sekundes), be to, nereikia valyti aparato, ir užtenka tiesiog panaudotą kapsulę išmesti.

Šiuo metu kavos kapsulėms tenka 20-40 procentų viso pasaulio maltos kavos rinkos (2013 metais buvo parduota 15 milijardų kapsulių), kuri kasmet išauga penktadaliu (per penkerius pastaruosius metus ji išaugo trigubai iki 11 milijardų dolerių apyvartos). Nenuostabu, kad “Nespresso” sukurtas principas – kokybiška “espresso” vieno mygtuko paspaudimu greitai susilaukė konkurentų dėmesio. Todėl auga ir kapsulių gamintojų skaičius (šiuo metu jų yra apie 130, ir mažiausiai 50 iš jų gamina kapsules, tinkamas „Nespresso“ aparatams. Konkurentų augimas lėmė tai, kad Vakarų Europoje „Nespresso“ rinkos dalis kapsulinių aparatų segmente sumažėjo nuo 41 procento 2011 metais iki 37 procentų 2015 metais. Tai negalėjo nesukelti vis dar nepasibaigusio „kapsulių karo“.

Dar 2008 metais buvęs „Nespresso“ vadovas Jean-Paulas Gaillardas įkūrė savo kompaniją „Ethical Coffee Company“ (ECC), pradėjusią pardavinėti biologiškai suyrančias kapsules, kurios tiko ir „Nespresso“ aparatams, tačiau kainavo ketvirčiu pigiau, nei originalai. Jis pats teigė, kad nesinaudojo vidinėmis „Nespresso“ paslaptimis, o sukūrė tokias alternatyvias kapsules tik siekdamas apsaugoti „mūsų teršiamą planetą“. Per du sekančius metus ECC išplėtė savo kapsulių pardavimo tinklą per visą Prancūziją, Vokietiją ir Šveicariją. „Nestle“ nepasidavė ir padavė ECC į teismą dėl patentų apsaugos pažeidmų, dalis ECC kapsulių buvo konfiskuotos, ir prasidėjo teismų maratonas.

Savo ruožtu „Nestle“ įvedė technologinę „Nespresso“ naujovę – „harpūninę sistemą“, specialius smaigus, praduriančius atitinkamų išmatavimų ir formų originalią „Nespresso“ kapsulę, o kitų gamintojų kapsulės strigdavo aparate ir nebuvo tinkamos naudoti. Dėl to ECC 2015 metais padavė atsakomąjį ieškinį, o J.Gaillardas palygino tokį „Nestle“ žingsnį su tokiu pat „absurdu, jei HP kompanija siektų uždrausti kitiems gaminti spausdintuvų kasetes“.

2010 metais “Nestle“ padavė į teismą amerikiečių kompaniją „Sara Lee“, gaminančią ir prekiaujančią panašiomis kapsulėmis Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Tačiau 2012 metais daugumos „Nestle“ patentų galiojimo laikas baigėsi, nors teismų ieškinių žymiai pagausėjo. Netgi Holivudo aktoriaus George Clooney pasirodymas „Nespresso“ reklamose neapsiėjo be tesminių ginčų. Pagal vieną reklaminio klipo scenarijų, ant George Clooney nukrenta rojalis, ir jam patekus į dangų, apaštalas Petras išmaino jo gyvybę į „Nespresso“ aparatą. Nespėjo tas klipas pasirodyti eranuose, o „Lavazza“ padavė ieškinį „Nespresso“, kaltindama plagijatu: rojaus temą „Lavazza“ savo reklaminėse kampanijose puoselėjo jau nuo 1995 metų. Kompanijos apsikeitė kandžiomis replikomis, tačiau byla į teismą nepateko.

infogr.am::infogram_0_47011278-1cb4-4de7-b978-3023147cd4c6

FOTOGALERIJA ,,Nespresso“ (16 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vaistai atsiras ir parduotuvėse bei degalinėse 14

Kai kurie nereceptiniai vaistai nedidelėmis pakuotėmis nuo kitų metų galės atsirasti Lietuvos maisto prekių...

Verslo aplinka
2018.06.30
GPAIS rakštis – spręs, ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį Premium 4

Birželio 30 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), kuria...

Derybos su atliekų vežėjais dėl kainų didinimo – finišo tiesiojoje Premium

Atliekų vežėjams po nelengvų ir užsitęsusių derybų pavyko pasiekti, kad gamintojų organizacijos padidintų...

Restoranų ir kavinių apyvarta smagiai kyla jau šeštą mėnesį iš eilės 16

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta gegužę, atmetus kainų kilimo įtaką, buvo 7,2% didesnė nei...

Vartojame daugiau: mažmenininkų apyvarta gegužę augo 5,9% 7

Lietuvių apetitas vartojimui toliau didėja. Statistikos duomenimis, gegužę, palyginti su tuo pačiu pernai...

Prekybos karai: aidui atstumas nesvarbus

Lietuvos ūkio plėtros tempai spartūs, tačiau metų pabaigoje augimas gali pradėti lėtėti, gali kiek smukti ir...

Verslo aplinka
2018.06.27
Ligoninė apsisprendė: gydytojų algas kelia iki 3.000 Eur, slaugytojoms mokės 1.000 23

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė praneša kelianti algas. Pasak ligoninės vadovo, gydytojo...

„Kesko Senukai“ sostinėje atidarė statybų profesionalams skirtą prekybos erdvę-sandėlį 5

Vilniuje, Savanorių prospekte, atidaryta naujos koncepcijos statybų didmeninės prekybos erdvė-sandėlis...

„Lidl Lietuva“ taikiai susitarė su prokurorais dėl sklypo sostinėje 1

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovė „Lidl Lietuva“ patvirtino taikiai susitarusi su prokurorais...

Statyba ir NT
2018.06.26
„Viada LT“ Lietuvoje ir Latvijoje pernai gavo 541,2 mln. Eur pajamų 1

Buvusio „Lukoil Baltijos“ vadovo Ivano Paleičiko šeimos kontroliuojama bendrovė „Viada LT“, perėmusi Rusijos...

„Ermitažo“ ir „Bauhof“ sandoris: dabar žiūri į Latviją 1

Prisijungusi Estijos apdailos, sodo prekių ir statybinių medžiagų parduotuvių tinklą „Bauhof“, UAB „Vilniaus...

Pirmąkart paskelbė „Chanel“ ataskaitą: apyvarta beveik 10 mlrd. USD

Per savo 108 metų istoriją mados namai „Chanel“ pirmąkart paskelbė metinę ataskaitą: per 2017 m. mados namų...

Pramonė
2018.06.26
Antalijoje – rekordiniai turistų srautai 4

Turkijos Antalijos kurorto valdžia, suskaičiavusi poilsiautojų srautus ir jų augimo tempą, tikslina 2018-ųjų...

Kaip pasiekti, kad pirkėjas sugrįžtų

Kuo smulkesnis verslas, tuo jis turi užmegzti artimesnį ryšį su pirkėju. Ir nesvarbu, ar prekiaujama...

Apsisprendė, kuri institucija koordinuos Lietuvos pristatymą pasauliui 2

Nacionaliniu šalies pristatymo užsienyje koordinatoriumi patvirtintas Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos...

„Ermitažas“ plečiasi Baltijos šalyse: perka Estijos „Bauhof“ Premium 2

Lietuvos statybos, apdailos ir buities prekių parduotuvių tinklas „Ermitažas“ perka tame pačiame sektoriuje...

Daugiausiai Lietuvoje išleidžia airių turistai, taupiausi – latviai ir estai

2017 m. į Lietuvą su viena ar daugiau nakvynių atvykę užsieniečiai išleido 871,5 mln. Eur – 8,1% daugiau nei...

Šiukštu, tik nespauskite eurais! 3

Praleidęs smagias atostogas užsienyje retas susimąsto, kad grynindamas pinigus ar atsiskaitydamas mokėjimo...

Finansai
2018.06.23
Lietuviai apsipirkimui užsienyje išleidžia daugiausia iš Baltijos šalių 2

Lietuviai apsipirkimui užsienyje išleidžia daugiausia pinigų iš visų Baltijos šalių. Daugiausia lietuviai ir...

Čekių loterija atnešė beveik 2 mln. Eur papildomų mokesčių į biudžetą 8

Praėjusių metų pabaigoje prasidėjusi čekių loterija į valstybės biudžetą papildomai atnešė 1,85 mln. Eur...

Finansai
2018.06.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau