Urėdijų pertvarka Seime braškėdama juda į priekį

Simonas Gentvilas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AKK) pirmininko pavaduotojas, liberalas, patvirtino, kad šįryt priimtas toks Seimo valdybos sprendimas, tačiau jam keistai atrodo tai, kad šiai ekspertizei skirta tik 100 Eur, motyvuojant lėšų trūkumu. Eskpertams reikia atsakyti į 10 klausimų, tam numatytos dvi savaitės.

„Nemanau, kad Seimas elgiasi korektiškai skirdamas 100 Eur šitai ekspertizei. Jeigu mes norime remtis mokslu, tai reikia už jį susimokėti. Joks žmogus su nepriklausomu statusu neateis daryti tokio tyrimo ir rizikuoti savo autoritetu, gali ateiti tik suinteresuotas asmuo. Patys valdantieji, jeigu jie nori sužlugdyti šitą reformą, tai tegul taip elgiasi. Aš šią reformą remiu ir tikrai gaila, kad jie neskiria pinigų normaliems mokslininkams ir auditoriams“, - sakė p. Gentvilas.

Kaltina šališkumu, kreipėsi į STT

Kęstutis Mažeika, Seimo AKK vadovas, ketvirtadienį sakė, kad vakar buvo pritarta kriterijams, remiantis kuriais bus atrenkami ekspertai, šiam darbui ir numatoma vertinimo apimtis.

Tačiau frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai dar sprendimo išvakarėse kreipėsi į STT prašydami pateikti antikorupcinį vertinimą dėl minėtų Miškų įstatymo pataisų ekspertinio įvertinimo užsakymo.

Remigijus Žemaitaitis, tokį žingsnį motyvuoja, tuo, kad p. Mažeikos paruoštos sąlygos sudaro „išskirtines sąlygas“ verslo teisės teisininkams, kurie neturi nieko bendro su miškais, laimėti viešą konkursą ekspertinei išvadai gauti dėl Aplinkos ministerijos pateiktos ypač skubotos miškų reformos.

Jam antrina Linas Balsys, Seimo AAK narys, teigiantis, kad Seimo valstiečių valia, ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, „nieko neišmanantys apie miškus“.

„Manęs jau nebestebina tai, kaip kelią skinasi valstybinių miškų ūkio valdymo reforma. Vyriausybė reformos mokslinio pagrindimo, išsamaus įvertinimo net neplanavo“, – aišina p. Balsys. Politiko manymu, nors komitetas ir pritarė jo pasiūlytiems klausimams, į kuriuos turės atsakyti nepriklausomi ekspertai, tačiau, atsisakius į grupę įtraukti miškotyros mokslo atstovus, tikėtis kvalifikuotų atsakymų sunku.

„Miškotyros srities mokslininkų eliminavimas iš studijos rengimo tik patvirtina, kad už vadinamosios reformos gali slypėti stambiojo medienos verslo interesai ir, panašu, kad valdančioji Seimo valstiečių dauguma jiems pataikauja“, - tęsia p. Balsys

Ponas Mažeika kaltinimus atmeta. „Tai nerimta. Mūsų Seimo valdyba paprašė pateikti pirkimo specifikaciją ir suformuluoti klausimus ir tai yra viskas. Patį konkursą organizuos Seimo valdyba ar kanceliarija ir mes čia neturime jokio ryšio. O tas tvarkiečių pranešimas dėl kreipimosi į STT yra mažų mažiausiai juokingas“, - sakė p. Mažeika.

Renata Endružytė, STT atstovė spaudai informavo, kad tarnyba jau yra atlikus antikorupcinį minėto įstatymo vertinimą ir, kad „šiai dienai neturinti informacijos“ apie planuojamus atlikti papildomus veiksmus.

Ką turi įvertinti ekspertai

2017 m. kovo 30 d. Seimo valdybai buvo pateiktas 46 Seimo narių, priklausančių skirtingoms frakcijos, prašymas dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto.

Ekspertai turės atlikti analizę, koks valstybinių miškų valdymo modelis dažniausiai taikomas kitose Europos valstybėse, atlikti valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, įvertinti siūlomos vienos valstybinės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ statusą, funkcijas, poveikį korupcijos lygiui, kiek ši reforma pareikalaus išlaidų iš valstybės biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui.

Tai pertvarkos iniciatoriai vadina dar viena pertekline kliūtimi, siekiant pertvarkyti miškų urėdijų veiklą Lietuvoje.

„Bet manau, kad tai įstatymo priėmimo proceso stabdyti tikrai neturėtų“, - sakė p Mažeika.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::kaip_europoje_valdomi_miskai

infogr.am::6e5e2e66-a5f4-425c-86c4-251c7a3d74a8

Įstatymą tikisi priimti per gegužę

Miškų įstatymo ekspertizė, po Seimo valdybos sprendimo, turėtų užtrūkti iki trijų savaičių.

Svarstymai Seimo AAK ir kituose komitetuose turėtų atsinaujinti gegužę pirmoje pusėje, vėliau keliauti į Seimą pirmam balsavimui svarstymo stadijoje, dar po savaitės galutinai apsispręsta per įvyksiantį pakartotinį balsavimą Seime.

„Niekada negali žinoti, kokia dar procedūra bus panaudota vilkinti klausimą, bet jeigu neatsiras kokių naujų kliūčių, tuomet gegužę šis klausimas turėtų būti išspręstas. Nėra objektyvių priežasčių jo vilkinti“, – komentuoja Martynas Norbutas, aplinkos viceministras.

Seimas š m. kovo 16 d. po pateikimo nusprendė svarstyti Vyriausybės siūlomiems Miškų įstatymo pakeitimams, kuriuos įteisinus būtų konsoliduotos 42 urėdijos į vieną valstybės įmonę su 25 filialais.

Urėdijų reforma – tai lakmuso popierėlis, kuris parodys ar šiame Seime pakanka politinės valios imtis esminių šalies pertvarkų.

Vietoj dialogo – streikas

Vyriausybės planams 42 urėdijas pertvarkyti į vieną VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais be juridinio statuso aktyviai priešinasi ne tik dabartiniai urėdai, miškininkų profsąjungos, bet ir socialdemokratai, valstiečių-žaliųjų dominuojamos valdančiosios koalicijos partneriai, dalis pačių valstiečių-žaliųjų.

Tuo tarpu paramą Vyriausybei dėl šaliai svarbių pertvarkų deklaruoja konservatoriai.

Premjeras Saulius Skvernelis pastarosiomis savaitėmis ne kartą pareiškė, kad nuo to, kaip bus balsuojama dėl Vyriausybės teikiamų valstybės valdymo įmonių, švietimo sistemos, kitų pertvarkų, priklausys šios valdančiosios koalicijos likimas.

Tuo tarpu šalies profesinės sąjungos, įskaitant Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federaciją, balandžio 28 d. vidurdienį prie vyriausybės rūmų numato organizuoti protesto akciją „Reikalaujame atlyginimų didinimo, sveikų ir saugių darbo vietų“!

Viceministras Norbutas pripažįsta, kad normalus dialogas su profesinėmis sąjungomis, kitomis interesų grupėmis dėl planuojamos urėdijų pertvarkos šiuo metu nevyksta.

„Akivaizdu, kad koncentruojamasi į tai, kas mus skiria. Darome, ką galime, išsiuntėme urėdijų darbuotojams e. paštu tiesiogiai asmeninius laiškus paaiškinant, kokia tai bus reforma. Ir jeigu įstatymas bus priimtas, numatoma per du mėnesiu pervažiuoti visas urėdijas ir susitikti su visais darbuotojais. Kol įstatymas nėra priimtas neturime teisinio pagrindo to daryti“, – aiškino p. Norbutas.

infogr.am::agroverslas_urediju_pardavimo_pajamos_ir_grynasis_pelnas

infogr.am::urediju_viesieji_pirkimai_2012_2016_m

infogr.am::vi_misku_urediju_pazeidimai

infogr.am::agroverslas_vidutinis_darbo_uzmokestis_uredijose

infogr.am::medienos_kirtimu_apimtys_lietuvoje

FOTOGALERIJA Miškų reformos pristatymas AM (24 nuotr.)