Pakalbėkim apie meną: Dalia Kasčiūnaitė

Publikuota: 2017-01-08
Dalia Kasčiūnaitė. Be pavadinimo, 1988. Drobė, aliejus. „Lewben Art Foundation“ kolekcija. 
„Lewben Art Foundation“ nuotr.
svg svg
Dalia Kasčiūnaitė. Be pavadinimo, 1988. Drobė, aliejus. „Lewben Art Foundation“ kolekcija. „Lewben Art Foundation“ nuotr.
 

„Lewben Art Foundation“ kolekcijos rubrikoje šįkart – Dalios Kasčiūnaitės tapybos darbas „Be pavadinimo“.

Kartais man atrodo, kad nėra nuogesnės tapybos už abstrakcijas – jose nesidangstoma siužetais ir istorijomis, o visa galia atiduodama spalvai, linijai, rankos judesiui, erdvei, per tai atidengiant poodinę žmogiškos esybės būtį. Kalbu apie konkrečias abstrakcijas, per kurias į pasaulį žvelgia ir kuriomis savo būsenas išviešina dailininkė Dalia Kasčiūnaitė.

Chaosas tikslus kaip laikrodis

Aptariamas paveikslas nutapytas 1988 m., menininkės kūrybinių ieškojimų ir savęs įtvirtinimo metu. Tuo laikotarpiu ji itin domėjosi sakraline daile, studijavo ikonas. Vėliau, po dešimties metų, 1998-aisiais, Šiuolaikinio meno centre vyko personalinė jos darbų paroda „Geltonas kambarys. Lyja“. Tuomet Dalia išsitarė: „Šiaip esu labai chaotiška, bet mano chaotiška sistema veikia tiksliai kaip laikrodis. Man būtina veikla, aktyvumas ir... avantiūra.“

Beveik programinis kūrybos ir su ja glaudžiai susipynusios gyvenimo patirties moto.

Per spontanišką chaosą, matyt, susiklostė ir šios drobės struktūra – regis, prieš tai buvo daug sykių bandyta ir eskizuota, pripiešta daug juodraščių, kol pasiektas niekur nematytas pavidalas. Darbas neturi pavadinimo, nes niekaip neįvardysi unikalaus sielos tapsmo ir bežodės proceso tylos.

O šiaip paveiksle daug visko: yra mėlynos šėlionės, išmargintos konstruktyvumą imituojančia geometrija, yra dangus, vandenys ir toliai – ir seklūs, ir skaidrūs, ir smaragdiškai gilūs. Yra ir monumentalus statinys ar būtybė, apie kurios dieviškumą užsimena ant paties krašto esantis auksinis fragmentas, įvedantis vidun ir išsyk užsklendžiantis. Spalviniai tūriai apspisti rašmenų ir smulkių nedaiktiškų detalių – lyg drugelių, kurie sukonkretina aplinką. O simboliai čia gimsta nejučia ir neužtikrintai, nes natūraliai, pakylėdami vaizdą nuo dažų klojimo ir kolorito derinimo empirijos į epišką fikcijos lygmenį – fikcijos, kuri yra tikra ir reali.

Lyrinė abstrakcija

Tokia drobė galėjo rastis dėl to, kad D. Kasčiūnaitė turėjo laisvę spręsti ir veikti pagal savo prigimtį – tobulindama ir šlifuodama save. Matyt, protingi buvo ir pagrindus kloję, ir tinkama kryptimi vedę dėstytojai – 1972 m. baigtame LTSR valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija) tapybos ją mokė Bronislava Jacevičiūtė, Algirdas Petrulis, Silvestras Džiaukštas, Jonas Švažas. Bet pirmuosius apibendrintus peizažus ir pasąmoninio simbolizmo jau turinčias, tolydžio abstraktėjančias kompozicijas nuo mūsų aptariamo paveikslo skiria šviesmečiai.

Dailininkė atsikratė sunkių sluoksnių, klampaus niūrumo ir atrado su niekuo nesupainiojamą Dalios audinį, kuriame – ir vibruojantys skaisčių spalvų plotai, ir erdves su paviršiumi sumezgantys preciziški rankdarbiai.

Šiuo savo autentišku stiliumi lietuvių tapybos klasikė išsiskiria ne tik iš tautiečių abstrakcionistų, kurie garsėja arba pastoziniais svoriais, arba minimalistine redukcija, bet ir iš europinės poetinės, lyrinės abstrakcijos krypties, kuriai galėtų būti sąlygiškai priskiriama dėl jausmingos spalvos. Tokia tapyba, iškart po Antrojo pasaulinio karo, prisimenant Vasilijaus Kandinskio atradimus, užgimusi okupacijos ir kolaboracijos išsekintame Paryžiuje, su nauja jėga atgimė 8-ajame dešimtmetyje kaip atsakas minimalizmui ar geometrinei („šaltajai“) abstrakcijai ir vėl plačiai atvėrė duris į subjektyvią asmeninę išraišką ir tapybiškumą.

Visų šių menininkų asmeninė raiška savita, kaip skirtingi kiekvieno žmogaus vidiniai demonai ir svajonės – vieni jų taškosi impulsais, kiti strategiškai ir nuosekliai siekia tik jiems žinomų tikslų. Ir čia D. Kasčiūnaitė yra atradusi originalią gaidą – audros ir disciplinos pusiausvyrą, ji nebijo ieškoti „didžiojo grožio“ formulės ir atsiduoti jausmų bei spalvų svaiguliui.

Pastarųjų metų paveikslai

Ši drobė sukurta kone prieš 30 metų. Po jos buvo labai daug ko – D. Kasčiūnaitė aktyvi ir nenurimsta. Buvo pakilimų ir emocinių duobių, kaip ir visiems. Pernai vasarą ji pristatė darbų parodą „Tapyba“, kurioje parodė per pastaruosius aštuonerius metus sukauptus ir dar neviešintus darbus. Tuomet menininkė daug kalbėjo apie patiriamą „gyvenimo karštį“, kuris tryško ir žanrine drobių įvairove – buvo ir abstrakcijų, ir peizažų, ir netgi portretų, visa tai liudija jos aistrą naujiems ieškojimams. Kartu išaiškėjo, kad D. Kasčiūnaitė beveik „nebesiuvinėja“. Todėl tie, kurie tikėjosi išvysti ankstesnių dešimtmečių tapytoją, galėjo nusivilti. Apsidžiaugė tie, kuriems atgrasi stagnacija ir nuolatinis reprodukavimasis įtikėjus savo neįkainojama verte, tiesiančia kelius į amžinybę.

Duokime D. Kasčiūnaitei laisvas rankas ir mintis nuo žiūrovų skonių ir nuomonių. Laukime naujų premjerų ir pasirodymų, kuriais ji nelepina.

O dabar – uždanga leidžiasi. Pertrauka.

Dalia Kasčiūnaitė

  • Gimė 1947 m. Vilniuje, čia ir gyvena.
  • 1972 m. įgijo tapytojo specialybę Valstybiniame dailės institute, nuo tų pačių metų dalyvauja parodose.
  • Dailininkų grupuotės „l“ narė.
  • 2000 m. apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
  • Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Maskvos Tretjakovo galerijos fonduose, Modernaus meno centre, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lukiškių aikštę toliau valdys Vilniaus savivaldybė 1

Lukiškių aikštė lieka Vilniaus miesto savivaldybės globoje. Savivaldybės pateikti pasiūlymai, kaip...

Laisvalaikis
2020.09.28
Prancūzmetis Klaipėdos krašte: egzotiškas istorijos epizodas Premium

Vadinamasis prancūzmetis Klaipėdos krašte nėra toks plačiai žinomas mūsų istorijos epizodas, kaip, tarkime,...

Laisvalaikis
2020.09.27
Pandemija kerpa sparnus: milijardierius R. Perelmanas išsiparduoda Premium 1

JAV milijardierius Ronaldas Perelmanas, bankininkas, investuotojas, gelbėdamas savo kompanijas, yra...

Laisvalaikis
2020.09.27
Lietuviai Prancūzijoje: A. Venskus – diplomatas, išradėjas, pramonininkas Premium

Pirmasis Lietuvos ambasadorius prie NATO ir ES Adolfas Venskus (1924–2007) kaip nė vienas kitas Prancūzijoje...

Laisvalaikis
2020.09.27
Pasaulio aukso atsargos senka: kiek jo dar liko Premium

Auksas paklausus kaip investicija, jis laikomas statuso simboliu, galiausiai – šis taurusis metalas yra...

Laisvalaikis
2020.09.27
Lietuviai Prancūzijoje: iš diplomato P. Klimo prisiminimų Premium

Teisininkas, istorikas, politikas, Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas (1892–1969) 1925-aisiais...

Laisvalaikis
2020.09.26
„Sotheby‘s“ aukcione – vėl Banksy, vėl už milijonus

Savo tapatybę slepiantį britų menininką Banksy, ko gero, reikia vadinti geidžiamiausiu šiuolaikiniu kūrėju –...

Laisvalaikis
2020.09.26
„Netflix“ įkūrėjas R. Hastingsas: tokio augimo dar neregėjome Premium 2

Reedas Hastingsas. Milijardierius, „Netflix“ įkūrėjas, filantropas. Žmogus, kuris sunaikino „Blockbuster“ ir...

Laisvalaikis
2020.09.26
10 idėjų trumpoms savaitgalio išvykoms Lietuvoje

Rugsėjo 27 d. minima Pasaulinio turizmo diena. Dėl pandemijos pasaulinis turizmas sustojo, todėl Pasaulio...

Laisvalaikis
2020.09.25
Didžiųjų lenktynės: „Ambersail 2“ ir „Sailing Poland“

Dvi iš aštuonių pasaulyje „Ocean Race“ lenktynėms aplink pasaulį sukurtų jachtų – Lietuvos „Ambersail 2“ ir...

Laisvalaikis
2020.09.25
Pagal priemonę „Atostogos medikams“ turizmo verslui išmokėtas pirmasis milijonas eurų

Pagal priemonę „Atostogos medikams“ turizmo paslaugų teikėjams už suteiktas paslaugas jau išmokėta 1 mln. Eur...

Paslaugos
2020.09.25
VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Ruduo įsibėgėja su įspūdinga renginių programa: savaitgalio sąraše „Kultūros naktis“, kino,...

Laisvalaikis
2020.09.25
Vyno rinka: nerimo yra, tačiau kainos stabilios Premium

Pasaulinėje vyno rinkoje – dviprasmiškos nuotaikos: vartojimui restoranuose mažėjant, traukiasi eksportas ir...

Laisvalaikis
2020.09.24
Lukiškių aikštės perdavimą vadina ir būtinąja gintimi, ir R. Karbauskio erotine fantazija

Lukiškių aikštės Vilniuje perdavimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui yra būtinoji...

Laisvalaikis
2020.09.24
Po 40-ies metų už savo „niekingą poelgį“ atsiprašė J. Lennono žudikas

Markas Chapmanas, vyras, 1980 m. gruodžio 8 d. nušovęs britų dainininką Johną Lennoną, atsiprašė jo našlės...

Laisvalaikis
2020.09.23
Nuo pandemijos – į žaidimų pasaulį Premium

„Mūsų žaidimas jungia protų mūšių, pabėgimo kambarių, stalo, vaidmenų žaidimų patirtis ir prideda šiek tiek...

Laisvalaikis
2020.09.23
„Sirenose“ – lūkesčiai ir kitos prekės, VDFF – M. Chodorkovskis ir pomidorai

Antrą savaitgalį paeiliui kaip iš gausybės rago pilasi didieji tarptautiniai renginiai: rugsėjo 24 d.

Laisvalaikis
2020.09.23
Kiekvienam pedagogui skirs po 100 Eur dotaciją poilsiui

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui iš Lietuvos ateities...

Paslaugos
2020.09.23
Archeologų lobis: Egipte rasti 2.500 metų senumo sarkofagai 

Sakaroje, buvusiame Senovės Egipto nekropolyje, archeologai šį mėnesį aptiko iš viso 27 sarkofagus, kurie po...

Laisvalaikis
2020.09.22
Įvertino, kaip su COVID-19 tvarkosi oro uostai: saugiausia Romoje

Romos Fiumičino (Fiumicino) oro uostą ekspertai paskelbė saugiausiu nuo COVID-19 – jam pirmajam suteiktos 5...

Laisvalaikis
2020.09.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus