Karolinai Masiulytei-Paliulis – aukščiausias Prancūzijos apdovanojimas

Toks mano likimas: esu tik mažas tiltukas tarp prancūziškos ir lietuviškos kultūros, sako vertėja, rašytoja, frankofonijos puoselėtoja, istorinio J. Masiulio knygyno paveldėtoja Karolina Masiulytė-Paliulis, kuriai Prancūzijos prezidento Francois Hollandeo gruodžio 30-osios dekretu suteiktas Prancūzijos Garbės legiono ordinas, aukščiausias valstybės apdovanojimas civiliams asmenims.
Prancūzijos garbės legiono ordinas ir ordino kavalieriaus vardas Karolinai Masiulytei-Paliulis skirtas už nuopelnus antrajai Tėvynei Prancūzijai, už vaidybą, režisūrą, vertimus ir apskritai nenuilstamą literatūros ir prancūziškosios kultūros puoselėjimą. Pati K. Paliulis sako mananti, kad greičiausiai ordino kavalieriaus vardas jai skirtas už 1999 m. Vilniuje įsteigtą prancūziškų knygų knygyną ir knygyno veiklą.
Tai aukštojo pilotažo apdovanojimas, jis yra labai garbingas, pakomentavo Nacionalinės premijos laureatas, Paryžiuje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis.
Garbės Legiono ordiną, kuris iki šiol yra aukščiausias Prancūzijos apdovanojimas, 1802 m. įsteigė imperatorius Napoleonas. Ordinas turi tris laipsnius kavalieriaus, karininko ir komandoro.
2001 m. Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas Prancūzijos garbės legiono ordiną įteikė tuomečiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui.
Prancūzijos garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi 2016 m. rudenį buvo apdovanotas prof. Vytautas Landsbergis, už ypatingus nuopelnus tarnaujant Laisvei ir Europai. Prancūzijos garbės legiono karininko ordinas 2012 m. buvo įteiktas politikui Gediminui Kirkilui už jo indėlį kuriant Europos Sąjungą.
Grįžę ir nesigaili
Mums skaudu, kai tenka iki užkimimo aiškinti, kad nesigailime čia atvykę, VŽ yra sakę Karolina ir Arūnas Paliuliai. Prieš 25 m. atvažiavę gyventi į Lietuvą, jiedu perėmė p. Karolinos senelio XX a. pradžioje Panevėžyje įsteigtą J. Masiulio knygyną ir iki šiol puoselėja jo veiklą.
Paryžiuje augusi, aktorystės mokslus ten baigusi p. Karolina pasakoja, kad jos šeimoje visuomet buvo laikomasi nuostatos, jog Lietuvą reikia mylėti, padėti jai. Tokio supratimo ji sėmėsi iš aplinkos, kurioje augo, iš aukštų diplomatijos postų pasiekusių giminaičių, iš lietuvių bendruomenės, nors gyvendama Paryžiuje pati lietuviškai beveik nekalbėjo.
Pirmą kartą su tėveliu Jonu Masiuliu ir broliu Laurynu į Panevėžį p. Karolina atvažiavo 1977 metais. Nors oficialiai važiavo susitikti su režisieriumi Juozu Miltiniu, apsilankė ir J. Masiulio knygyne.
Dabar be veiklos knygyne, Karolina Paliulis rengia įvairius frankofonijos projektus, į prancūzų kalbą verčia knygas ir sako rimtai ketinanti pratęsti knygnešių giminės istorijos rašymą.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti