Didžiausia ir nuodėmingiausia metų šventė

Publikuota: 2016-12-24
Kalėdinė eglė Vilniuje. Luko Balandžio/„Scanpix“ nuotr.
Kalėdinė eglė Vilniuje. Luko Balandžio/„Scanpix“ nuotr.

Nuo Kalėdų iki Naujųjų – džiaugsmo ir linksmybių metas. Arba – proga dar kartą pakalbėti apie šiuolaikinės visuomenės materializmą, hedonizmą, pataikavimą sau, nesaikingą alkoholio vartojimą ir dvasingumo trūkumą.

Jei „Google“ paieškos eilutėje surinktumėte žodžius „Kalėdos“ ir „neapykanta“, sistema tuoj pat pateiktų begales nuorodų – daugybė žmonių bijo ir nemėgsta švenčių. Bet švenčių fobija nėra tik moderniųjų laikų baimė.

Pamenate, Charleso Dickenso „Kalėdinės pasakos“ veikėjas Skrudžas, šykštus kapitalistas, sakė, kad jei galėtų, iš visų idiotų, linkinčių „džiaugsmingų šv. Kalėdų“, pagamintų pudingą ir palaidotų juos persmeigdamass širdis mietu. Didelė dalis žmonijos su šiuo pasakos personažu visada sutiko. Tokie, kaip Skrudžas, egzistavo jau tada, kai Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių dar nebuvo.

Šiuolaikinės Kalėdos kildinamos iš pagoniškųjų puotų, tokių kaip Romėnų Saturnalija (vieno iš seniausių dievų Saturno šventė buvo švenčiama gruodžio 17 d. Ji truko visą savaitę, jos metu šeimininkas su vergu susikeisdavo vaidmenimis, švenčiant nebuvo paisoma jokių moralinių normų). Remdamiesi šiuo faktu XVII a. puritonai siekė uždrausti Kalėdas kaip nuodėmingą ir pagonišką šventę.

Kalėdų dvasia

Kitaip sakant, Kalėdos yra laiko švaistymas ir brangi pramoga. Nemėgstantieji švenčių plūsta jų sukeliamą stresą ir visa apimančią pirkimo maniją. Dar vienas jų argumentas, beje, pirmąsyk pastebėtas dar Saturnaliją kritikavusio Senekos, romėnų poeto ir filosofo, – šventės skatina žmones lengvabūdiškai linksmintis, pamirštant net tai, kas yra švenčiama.

Puritonas Philipas Stubbesas (1555–1610) rašė, kad labiausiai Kalėdos kenkia todėl, jog pamiršę Dievą ir tikėjimą žmonės rūpinasi tik savo pilvu: ką valgyti, gerti, kaip šokti ir dainuoti. Ir Anglijos, ir JAV puritonai Kalėdas mėgino uždrausti. Anglijoje Kalėdų šventė buvo uždrausta 1647–1660 m.: kareiviai šniukštinėjo Londono gatvėse ieškodami bet kokios šventės užuominos – pavyzdžiui, tradicinio slyvų pudingo. Žinoma, dėl to kilo ne vienas maištas.

Pastaraisiais dešimtmečiais ginčai, kaip reikėtų švęsti Kalėdas ir Naujuosius, taip pat nesiliauja. Ir dabar yra krikščionių, kuriems artimos XVII a. puritonų skelbtos idėjos. Tačiau kas gi yra tikroji Kalėdų dvasia, sunku pasakyti, nes šiais laikais ją visi supranta savaip.

Štai Birmingamo miesto taryba 1997 m. ir 1998 m. mieste surengė didžiulę šventę „Winterval“, kuri vyko nuo spalio iki sausio, ir buvo skirta paminėti visoms žiemos šventėms. Dabar ji neberengiama, tačiau kasmet ją visi prisimena. Vieni smerkia, esą ši šventė dar labiau skatino pamiršti Kalėdų dvasią ir net kėsinosi jas pakeisti, kiti – gina. Diskusijos, kaip švenčiamos ir kaip turėtų būti švenčiamos didžiosios metų šventės, nesiliaus. Regis, jos tampa tradicinės, kaip ir pačios šventės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau