Nuomonių ringas: ar naikinti GPM lengvatą gyvybės draudimui

Publikuota: 2016-12-06
Marius Dubnikovas (kairėje) ir Audrius Balaišis (dešinėje). VŽ montažas.
svg svg
Marius Dubnikovas (kairėje) ir Audrius Balaišis (dešinėje). VŽ montažas.
„Verslo žinios“

Seime prasideda balsavimai dėl siūlymo naikinti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą gyvybės draudimui. Jau pradinėje įstatymų projektų kelionės per Seimą stadijoje rinkos dalyviai įjungė ventiliatorių po Seime įregistruotu GPM lengvatos projektu.

Įstatymo iniciatoriai Seime teigia, kad lengvata gyvybės draudimui yra neefektyvi, nes ja naudojasi tik pasiturintys asmenys. Lengvatos šalininkai ir priešininkai turi savų argumentų.

Audrius Balaišis, Investicijų valdymo įmonės „Prudentis“ direktorius:

Kodėl verkia krokodilai?(arba atsakymas gyvybės draudikams, siekiantiems mokestinių lengvatų)   Keletas naujai išrinkto Seimo narių su S.Jakeliūnu priekyje pasiūlė, mano nuomone, labai teisingą sprendimą – atsisakyti gyventojų pajamų mokesčių lengvatos, taikomos gyvybės draudimui. Į šį siūlymą skausmingai sureagavo visas pulkas žmonių, kurie įsitikinę, jog šis žingsnis yra žalingas. Dalis tų žmonių iš tikrųjų yra gudrūs krokodilai, kurie verkia garsiausiai ir skatina kitus verkti drauge. O verkia šie krokodilai dėl to, jog sumažės kasdieninis šviežios mėsos, perkamos už visų mokesčių mokėtojų pinigus, davinys jiems patiems. Nes šios lengvatos didžiausi naudos gavėjai būtent ir yra gyvybės draudimo įmonių akcininkai bei gyvybės draudimo produktų pardavėjai.   Mano nuomonė pagrįsta profesionalia patirtimi, įgyta per beveik 20 metų darbą finansų rinkoje. Aš esu puikiai susipažinęs su įvairiais finansiniais produktais, įskaitant ir gyvybės draudimo produktus.   Pirmasis lengvatos šalininkų argumentas yra tas, jog ši mokestinė subsidija skatina žmones taupyti ir investuoti. Iš dalies galima su tuo sutikti. Bet kokia rimta finansinė paskata gali skatinti žmones ką nors daryti. Pavyzdžiui, galime mokesčiais skatinti piliečius auginti daugiau agurkų ir pomidorų. Neabejoju, kad pavyktų.   Galime subsidijuoti dantų priežiūrą arba plaukimo bei jogos treniruotes, taip skatindami žmones būti sveikesniais. Tačiau kuom investavimas ir taupymas geriau už sveikus dantis ar sveiką kūną? Ar turite vienareikšmį atsakymą? Aš ne. Tuo labiau, kad investavimas šiandien nebūtinai reiškia didesnį turtą rytoj(Lengvatos šalininkai kažkodėl deda lygybės ženklą tarp taupymo ir investavimo veiksmo ir sėkmingų to investavimo rezultatų, lyg žmogui, nusprendusiam investuoti automatiškai yra garantuotas pelnas iš šių investicijų. Miglos pūtikai, ne kitaip). Naudingas yra tik protingas ir pelningas investavimas, o ne investavimas pats savaime.   Gyvybės draudimo „lengvatininkai“ visame pasaulyje pasitelkia dar vieną argumentą – gyvybės draudimo įmonių sukauptos lėšos tampa ilgalaikiu kapitalu, kuris padeda tos valstybės ekonomikai vystytis, nes gali būti investuojamas į ilgalaikius ekonominius projektus, naujai steigiamas ar plėtrą vykdančias įmones, naudojamas ilgalaikėms hipotekinėms paskoloms su fiksuotomis palūkanomis teikti (tuo būdu padedant jaunoms šeimoms įsigyti būstą ir sumažinti iš kintamų paskolų kylančią finansinę riziką). Taigi – naudinga valstybei veikla. Klausimas Lietuvoje veikiančių įmonių atstovams – kiek iš jūsų surinktų lėšų yra naudojama šiems tikslams Lietuvoje? Mano žiniomis – nykstamai maža. Taigi šis argumentas šiuo atveju yra tuštokas.   Net jei užmerksime akis prieš akivaizdžius aukščiau išdėstytus faktus ir priimsime lengvatos šalininkų argumentaciją apie taupymo naudą, pagrįstai kyla klausimas – o kodėl lengvata taikoma tik gyvybės draudimui? Juk yra daugybė lygiaverčių investavimo alternatyvų: galima investuoti į vyriausybės ir įmonių leidžiamus vertybinius popierius, laikyti indėlius bankuose, įsigyti įvairiausių investicinių fondų vienetų. Kodėl išskiriamas tiktai vienas produktas? Kodėl viena kiaulė – taupyklė tapo lygesne už kitas kiaules –taupykles? Kodėl sudaromos nelygios konkurencinės sąlygos, tam leidžiant visų mūsų pinigus?   Mano atsakymas paprastas. Ši kiaulė yra pati negražiausia, todėl lygioje konkurencinėje kovoje su kitomis taupymo alternatyvomis ji turi mažai šansų. Todėl gudrūs gyvybės draudimo lobistai daugelyje pasaulio valstybių sugebėjo „pramušti“ šiam produktui mokestines lengvatas.   Pabandysiu populiariai paaiškinti. Populiariausia gyvybės draudimo rūšis yra investicinis (kaupiamasis) gyvybės draudimas. Iš tiesų tai yra du skirtingi produktai, sudėti į vieną gražią pakuotę. Pirmasis produktas – tai gyvybės ir sveikatos rizikos draudimas. Jis panašus į turto draudimą – yra nustatytas terminas, draudimo objektas, draudimo suma ir tokio draudimo kaina. Taigi klientas gali metams apsidrausti savo sveikatą ir gauti išmoką, jei, pavyzdžiui, susilaužė ranką. Tačiau jei per metus draudiminio įvykio nebuvo, draudimo sutartis pasibaigia. Jei klientas nori toliau turėti draudimo teikiamą apsaugą, turi sudaryti naują sutartį. Tam, kad paskatinti žmones draustis didesnėmis sumomis ir kuo ilgesiam laikotarpiui (kad nereikėtų kiekvienais metais iš naujo prikalbinti klientą draustis), genialūs draudimo verslininkai sugalvojo prie šio produkto pridėti antrą – pastovaus taupymo (investavimo) produktą. Tokiu būdu asmuo, sudarantis investicinio gyvybės draudimo sutartį, perka iš karto du produktus – gyvybės draudimą bei investuoja savo pinigus, o sutartis gali būti sudaryta labai ilgam terminui. Metinė draudimo įmoka paskirstoma į dvi dalis – viena eina gyvybės draudimo rizikai dengti, kita – kaupimui. Kaupimui tenkanti dalis paprastai yra investuojama į tos pačios draudimo įmonės valdomą investicinį fondą. Kol kas labai gražu ir pūkuota.   Tačiau labai negražūs yra mokesčiai, kuriuos ima draudimo įmonės už pinigų kaupimo ir investavimo paslaugos dalį. Naudojamos įvairios mokesčių skaičiavimo schemos, tačiau jų esmė vienoda – klientas nuo visos savo pirmų metų įmokos sumoka nuo 50% iki 60% administravimo mokesčio. Tokiu būdu į investicinį gyvybės draudimą „investuojami“ pinigai iš karto „uždirba“ neigiamą 50%„grąžą“. Tie, kurie dirba investavimo sferoje žino, kiek svarbu yra sėkmingai (t.y. pelningai) investuoti būtent per pirmus kelis metus investuojamas lėšas. Čia viskas sukonstruota atvirkščiai. Palyginimui – paprasti biržoje prekiaujami investiciniai fondai iš viso neima jokių pirkimo ir pardavimo mokečių. Diena ir naktis.   Kodėl krokodilai tokie besočiai? Todėl, kad žmonės sunkiai pasiryžta pirkti komplikuotus finansinius produktus, ypač jei jie nėra labai patrauklūs. Taigi juos reikia agresyviai pardavinėti. Tam reikia gerai finansiškai motyvuojamų vadybininkų ir pardavėjų. Jiems motyvuoti didžiąja dalimi ir išleidžiami šie administraciniai mokesčiai. Dalis, aišku, tampa šių bendrovių akcininkų pelnu. Tačiau tokie mokesčiai taip pat atbaido ir daug nuovokesnių klientų. Todėl gyventojų pajamų mokesčio lengvata yra greitas ir lengvas sprendimas, kurio pagalba šiai „kiaulei – taupyklei“ padažomos lūpos ir nuperkamas gražesnis rūbas.   Čia norėčiau grįžti prie pirmojo lengvatos šalininkų argumento – skatinimo taupyti. Kaip jau pastebėjau, taupymas ir investavimas yra pozityvus dalykas tik tiek, kiek jis yra pelningas. Tikiuosi su tuo sutinka visi sveikai mąstantys. O ar pelningas yra taupymas ir investavimas, naudojantis investiciniu gyvybės draudimu? Tikslią statistiką turi tik patys draudikai, tačiau nemažai mano pažįstamų, kurie yra sudarę investicinio gyvybės draudimo sutartis prieš 10 ir daugiau metų, skundžiasi, jog jų investavimo rezultatai – apverktini (net ir pasinaudojus lengvata). Ir kaip gali būti kitaip, jei didžiąją dalį jų pinigų „suvalgė“ draudikų mokesčiai. Kviečiu draudikų atstovus išdrįsti viešai paskelbti apibendrintus ilgalaikius jų klientų investavimo rezultatus ir palyginti juos su atitinkamais finansiniais indeksais ir su konkuruojančiais produktais (tokiais kaip įvairūs Lietuvoje platinami investiciniai fondai).


Paradoksas, tačiau labai gali būti, jog ši lengvata padarė meškos paslaugą investavimo kultūros formavimuisi Lietuvoje. Jei, kaip aš įtariu, šio „investavimo“ rezultatai yra apverktini, žmonėms, kurie per šį produktą pirmą kartą susidūrė su investavimu, tai bus atgrasantis faktorius nuo kitų bandymų.Taigi valstybine subsidija būsime pasiekę atvirkštinį rezultatą.

Dalį lengvatos panaikinimu sutaupytų pinigų siūlau skirti finansiniam visuomenės raštingumui kelti, švietimui. Tikiuosi, kad taip galėsime iš žmonių, bėgiojančių paskui valstybines subsidijas vienam ar kitam finansiniam produktui tapti piliečiais, kurie patys yra pakankamai išsilavinę nuspręsti kur, kaip, kodėl ir ar iš viso investuoti savo pinigus.

Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas, „Mandatum Life“ vyr. turto valdymo projektų vadovas

Sulaužyti pažadai ir programa

  Dar prieš rinkimus buvo padalinti pažadai, kad mokestiniai klausimai bus sprendžiami „dviejų datų“ principu, o tai reiškia, kad pataisų įsigaliojimo terminas nebūtų trumpesnis nei 6 mėnesiai nuo teisės akto paskelbimo. Tokia pati nuostata buvo įrašyta į naująją Vyriausybės programą 195.3 punkte. Minėti pažadai, tiek viešai, tiek privačiuose, rinkiminės programos pristatymuose buvo ne kartą pasakyti S.Skvernelio, S.Jakeliūno ir V.Poderio, tačiau praėjus vos mėnesiui paskutiniai du jau atsisakė savo žodžių ir netgi pasirašė po melą rinkėjams tvirtinančioms „Gyventojų pajamų mokesčio“ (GPM) pataisomis.   Lapkričio 30d. registruota GPMįstatymo pataisa, pagal kurią siūloma panaikinti galimybę iš pajamų atimti per mokestinį laikotarpį patirtas išlaidas - gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis, kurios įsigaliojimui siūloma 2017 m. sausio 1 d., mus nemaloniai nustebino. Pataisą registravo Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Virgilijus Poderys, Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, Tomas Tomilinas, Algirdas Sysas.   Fiskalinis efektas artimas nuliui
  Nepaisant sulaužytų rinkiminių pažadų ir programos nuostatų, yra itin skubama priimti pataisas per 2 savaites vietoje 6 mėnesių, nediskutuojama su socialiniais partneriai. Su biudžetu, mokestinius klausimus galima spręsti tik esant ypatingai situacijai ir reikšmingam fiskaliniam efektui – didelei įtaka surenkamiems mokesčiams. Tačiau čia ryškėja dar viena pataisų rengėjų melagystė, nes pataisos duos artimą nuliui efektą.   Net ir priėmus pataisas 2017 metais fiskalinis efektas bus nulinis, nes GPM permokas mokesčių mokėtojai susigrąžins pagal 2016 metų pajamas ir 2016 metų draudimo įmokas. Fiskalinis efektas pradės jaustis tik 2018 metais ir turėtų sudaryti apie 2 mln. eurų per metus, tačiau jau sudarytos ilgalaikės sutartys ir toliau grąžinsis mokesčio permokas.   Kyla klausimas – jei tai nulio vertės mokesčių pakeitimas, tai kodėl jis stumiamas meluojant ir nesilaikant terminų su biudžetu?   Pataisų kūrėjai vardijo, kad pataisa sutaupys apie 24 mln. eurų, tačiau to nebus, nes seniau sutartys ir toliau grąžinsis panašias sumas net ir priėmus pataisą, tad šis argumentas yra iš visai kito konteksto ir skirtas dumti akis balsuojantiems seimo nariams, kurie ne iki galo įsigilino į „buldozeriu“ stumiamai pataisai.   Egzaminas Seimo daugumai ir Vyriausybei
  Akivaizdu, kad laukia melo detektoriaus testas Seimo daugumai ir Vyriausybės nariams bei premjerui Sauliui Skverneliui, kiek galima tikėti pažadais ir Vyriausybės programa, kurios patikimumas gali kristi vos ją priėmus.   Nepaisant argumentų, kad Lietuviai per mažai taupo senatvei ir ketinama atimti iš jų dar vieną instrumentą tai daryti, pataisų rengėjai Stasys Jakeliūnas, Virgilijus Poderys, Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, Tomas Tomilinas, Algirdas Sysas neatlaiko jokios kritikos dėl terminų nesilaikymo ir fiskalinio efekto. Kyla klausimas ko dar mokestinėje sistemoje galima laukti iš Seimo ir kokių nenumatytų slaptų planų turi dauguma?  

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

Statyba ir NT
2022.05.26
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Paaiškinimo dėl gryninamų 10.000 Eur prašysiantis „Swedbank“ tenori geriau pažinti klientus Premium 42

Didžiausią indėlių portfelį Lietuvoje valdantis „Swedbank“ parengė pinigų plovimo prevencijos testą, kurį...

Rinkos
2022.05.24
„Citadele“ skaičiuoja rekordinį pirmąjį metų ketvirtį

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse...

Rinkos
2022.05.23
„Finbee“ paskolos sulaukė 5 mln. Eur vokiškos injekcijos

Vokiečių turto valdymo bendrovė „nordIX“ investuos mažiausiai 5 mln. Eur į tarpusavio skolinimo platformos...

Rinkos
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 12

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
Šiaulių bankas paskolino „Infra Group“ daugiabučio statyboms sostinės Šnipiškėse 1

Šiaulių bankas pranešė suteikęs 2,6 mln. Eur dydžio finansavimą nekilnojamojo turto plėtotojai „Infra Group“...

Statyba ir NT
2022.05.22
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 82

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Artėja aukštesni skolinimosi kaštai – kurias bendroves prislėgs labiausiai Premium

Investuotojams ateina metas pradėti kritiškai vertinti primirštą veiksnį – bendrovių atsparumą kylančioms...

Rinkos
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku