Vienos kišenės – pilnės, kitos kiek subliūkš

Seimo nariams p. Skvernelis išvardijo svarbiausius būsimos Vyriausybės prioritetus: „Demografiniai iššūkiai, socialinės atskirties mažinimas ir švietimo reforma siekiant konkurencingos švietimo sistemos.“ Nenutylėta buvo ir mokesčių sistemos reforma, apie kurią kandidatas į premjerus jau yra anksčiau kalbėjęs viešoje erdvėje. „Pertvarkysime pensijų sistemas, griežčiau prižiūrėsime biudžeto balansą, didinsime savivaldybių finansinį savarankiškumą, kartu užtikrindami efektyvią kontrolę. Apskritai finansų politikos srityje mūsų siekiamybė – skaidrumas ir efektyvumas. Bet kartu ir atsisakymas bet kokių staigių mokesčių bei finansinės politikos sprendimų“, – parlamente dėstė p. Skvernelis.

Būtent galimos permainos mokesčių srityje ir įžiebė diskusiją. Liberalų sąjūdžio (LS) atstovai vakar pareiškė, kad nepritars teikiamai kandidatūrai, jei Vyriausybė neatsisakys planų didinti mokesčius. „Girdime, kad „valstiečių“ lyderiai žada naują mokesčių pertvarką, po kurios uždirbantys 1.000 eurų, arba maždaug 760 eurų į rankas, turės mokėti dar didesnius mokesčius. Tai būtų esminė naujosios Vyriausybės klaida. Liberalai kategoriškai nepritaria ir nepritars tokiems siūlymams, nes tai sužlugdys bet kokią žmonių motyvaciją, norą stengtis ir dirbti. Be to, tai reikštų, kad dar daugiau žmonių nusipirks bilietą į vieną pusę skrydžiui iš Lietuvos“, – tikino Seimo LS frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, Vyriausybė turėtų kuo greičiau priimti sprendimus dėl mokesčių naštos dirbantiems mažinimo, verslo sąlygų gerinimo, naujų darbo vietų ir investicijų pritraukimo. Ponas Skvernelis tikina, kad Vyriausybė ir turi tikslą mažinti darbo jėgos apmokestinimą, kartu didinant realias mažiausiai uždirbančiųjų pajamas. Jis skaičiuoja, kad, jei pavyks įgyvendinti planus, vidutinis darbo jėgos apmokestinimas sumažės iki 38%. Visa tai valdantieji žada derinti su socialiniais partneriais, ekspertais ir specialistais. Pokyčiams įgyvendinti norima turėti bent vienų metų limitą.

Mažesnis darbo jėgos apmokestinimas – viena iš sąlygų, kurios Lietuvą padarytų patrauklesnę investicijoms, tarp jų – ir užsienio. Pastaruoju metu tiesioginių užsienio investicijų statistika Lietuvoje visiškai nedžiugina. Naujoji valdžia tikina ypatingą dėmesį skirsianti palankiai investicinei aplinkai sukurti. Kokiomis priemonėmis? Sako, kad aktyviai kovodama su korupcija ir šešėline ekonomika. Priemonės – geros, tačiau kuri Vyriausybė jų neminėjo? Suprantama, kad ir korupciją, ir šešėlį nugramzdinti iki nulio praktiškai neįmanoma, tačiau bent jau ryškesnių poslinkių pergalės link norėtųsi – deja, iki šiol dauguma pastangų buvo bevaisės.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas investicijoms vien minėtų priemonių nepakanka. Be lankstesnių darbo santykių Lietuvoje investicijų, o tai reiškia, ir naujų darbo vietų, nepadaugės. Kad ir kaip būtų demonizuojamas naujas Darbo kodeksas, priimti jį vis tiek teks. Valdantieji žada jį atidėti – gal pusmečiui, gal metams, nes „būtina pasiekti darbo santykių lankstumo ir darbuotojų saugumo balansą“. Atidėti, žinoma, galima, tobulinti – taip pat, tik laikas eina labai greitai, o konkurencija – stiprėja. Investuotojus graibstančios šalys nesnaudžia ir verslui palankias sąlygas kuria nelaukdamos, kol Lietuvoje viena kitą keičiančios valdžios atranda amerikas ir viską pradeda nuo nulio.