Sugriežtinta savivaldybių valdomų įmonių steigimo tvarka

Publikuota: 2016-11-08
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas ne tik sugriežtino savivaldybių valdomų įmonių steigimo tvarką, bet ir nustatė naują savivaldybių viešųjų paslaugų teikimo modelį – prieš pradedamos teikti bet kokias viešąsias paslaugas savivaldos institucijos privalės atlikti bent pusmetį trunkančią procedūrą, per kurią būtų patikrinta, ar tokių paslaugų jau nesiūlo verslas.

Antradienį kadenciją baigiančio Seimo nariai priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytas pataisas Vietos savivaldos įstatyme. Už jas balsavo 81 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 13 parlamentarų.

Praėjusių metų pabaigoje valstybės vadovė inicijavo šias pataisas, kuriomis, anot prezidentūros, „valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms nustatomi didesni skaidrumo ir viešumo reikalavimai“. „Pataisos buvo inicijuotos į viešumą iškilus skandalingoms istorijoms apie Druskininkų savivaldybei priklausančioje įmonėje, poilsio centre „Aqua“, nemokamai teiktas paslaugas aukštiems valstybės pareigūnams, joje įdarbintus savivaldybės darbuotojų giminaičius“, – primenama prezidentūros pranešime spaudai.

„Neviešinama valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių teikiama parama, nepotizmas ir neskaidrus savivaldybių dalyvavimas komercinėje veikloje atskleidė būtinybę nustatyti griežtesnius skaidrumo filtrus“, – savo iniciatyvą grindė p. Grybauskaitė.

Naujomis Seime priimtomis pataisomis sugriežtinama savivaldybių valdomų įmonių steigimo tvarka. „Nauja įmonė galės būti įkurta tik gavus Konkurencijos tarybos leidimą. Tai užkirs kelią nepotizmui, nekontroliuojamam įmonių steigimui ir savivaldybių dalyvavimui ekonominėje veikloje pažeidžiant sąžiningą konkurenciją. Numatomos ir efektyvios baudos už šio įstatymo pažeidimus“, – paaiškino prezidentūra.

Savivaldybės taip pat bus įpareigotos viešinti informaciją apie savo valdomas įmones ir jų veiklos rezultatus, gautą paramą ir vykdomus paramos projektus.

Be to, naujame įstatyme nustatyta, kad „savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės“. Patikrinimui, ar nėra tokių viešųjų paslaugų teikėjų, skiriami ne mažiau kaip šeši mėnesiai.

Šiuo metu valstybė valdo 124 įmones, kurių valdomo turto vertė – 9,4 mlrd. Eur, o savivaldybės turi 46 įmones ir 177 akcines bei uždarąsias akcines bendroves.

Kartu inicijuotomis ir jau anksčiau prezidentės pasirašytomis Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis grąžinamas draudimas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą savo steigėjui, jo kontroliuojamiems ar su juo susijusiems juridiniams asmenims, išskyrus tuos, kurie veikia kultūros, švietimo, sporto, socialinių paslaugų arba visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Iki šiol tokios įmonės galėjo net neviešindamos remti savo pagrindinius akcininkus.

Taip pat įstatymo pataisomis nustatoma, kad politikams ir politinėms partijoms nebus galima perduoti iš privačių kompanijų nemokamai gautų paslaugų.

Nuo kitų metų valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės privalės viešinti informaciją apie suteiktą paramą – tai užtikrins skaidresnį visų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą. Šiuo metu jos neprivalo viešai atsiskaityti, kam ir pagal kokius kriterijus skiria paramą. Pvz., valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ per pirmą šių pusmetį gavo beveik pusę milijono – 0,48 mln. Eur grynojo pelno, bet paramai paskirstė du kartus daugiau – 0,9 mln. Eur.

Naujos pataisos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau