Subrangos ribojimai viešuosiuose pirkimuose. Ar visada tai yra teisėta?

Publikuota: 2016-09-26
Feliksas Miliutis, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas.
Feliksas Miliutis, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas.

Vykdydamos viešuosius pirkimus, perkančiosios organizacijos neretai nustato kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos privalo tenkinti išskirtinai pagrindinis konkurso dalyvis arba jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasiūlymą teikianti įmonių grupė. Įrodinėti atitiktį tokiems kvalifikaciniams reikalavimams remiantis subrangovų patirtimi neleidžiama. Be to, perkančiosios organizacijos kartais nustato specifinę darbų ar paslaugų dalį, kurią privalo atlikti būtent pagrindinis konkurso dalyvis arba jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasiūlymą teikianti įmonių grupė. Ar visada tokios konkurso sąlygos yra teisėtos?

Pakankamai nuoseklioje ES Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinančioje ES viešųjų pirkimų teisę, yra įtvirtinta aiški taisyklė: tiekėjui leidžiama remtis kitų įmonių (pvz., subrangovų) pajėgumais atitikties konkurso reikalavimams aspektu nepriklausomai nuo jo ryšio su tokiomis įmonėmis teisinio pobūdžio (pvz., subrangos ar jungtinės veiklos).

Vienintelė papildoma sąlyga - tiekėjas privalo įrodyti, kad „iš tikrųjų“ disponuoja ketinamų pasitelkti subjektų turimais resursais, kurių pats neturi ir kurie yra reikalingi sutarčiai įvykdyti.

Tokia nuostata leidžia viešuosius pirkimus atverti kuo platesnei konkurencijai ir suteikti naudos ne tik juose dalyvaujančioms įmonėms, bet ir perkančiosioms organizacijoms. Be to, taip suteikiama daugiau galimybių viešuosiuose pirkimuose dalyvauti mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytu principu, neseniai išnagrinėtoje byloje ES Teisingumo Teismas pripažino, kad reikalavimas tiekėjui, kad jis, naudodamasis savo ištekliais, atliktų tam tikrą procentinę to pirkimo objektą sudarančių darbų dalį, yra neteisėtas.

Žinoma, būna išskirtinių darbų, kuriems reikalingų pajėgumų neįmanoma pasiekti susumavus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus. Tokiu atveju ES Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama perkančiosios organizacijos teisė reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė, su sąlyga, kad toks reikalavimas yra susijęs su atitinkamos sutarties dalyku ir jam proporcingas. Vis dėlto, toks atvejis pripažintinas išimtiniu.

Reikalavimus, kad tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus (pvz., dėl specifinės sutarties įvykdymo) privalo tenkinti pats tiekėjas ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti įmonių grupė, Lietuvos perkančiosios organizacijos paprastai grindžia Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodikos rekomendacijų nuostatomis.

Pagal Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodikos rekomendacijas, tiekėjas, grįsdamas atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, gali remtis tik tokiais kitų ūkio subjektų pajėgumais, kuriuos galima faktiškai perimti, pasiskolinti ir naudotis. Kartu nurodoma, kad tiekėjas negali perimti ir disponuoti tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai perduoti kitiems asmenims naudoti. Tokie yra, pavyzdžiui, pajamų, pelno rodikliai.

Vis dėlto kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos privalo tenkinti išskirtinai tiekėjas, nustačiusi perkančioji organizacija neretai neįvertina, kad pagal minėtas rekomendacijas, kaip ir pagal susiklosčiusią ES Teisingumo Teismo praktiką, esminiu elementu sprendžiant tokio reikalavimo teisėtumą yra tiekėjo galimybė įrodyti, kad jo subrangos ar kitais pagrindais pasitelkti ištekliai jam bus prieinami ir naudojami sutarties vykdymo metu.

Dėl šios priežasties tiekėjui nustatytus reikalavimus, susijusius, pvz., su patirties vykdant konkrečią sutartį turėjimu, turėtų būti galima tenkinti subrangos ar kitais pagrindais, kadangi gali būti įrodyta, jog tokią sutartį įgyvendinant įgyta patirtis bus prieinama tiekėjui per sutartį įgyvendinant dalyvavusius subrangovo ekspertus ar kitu būdu.

Tiesa, pagal šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos naujosios viešųjų pirkimų direktyvos nuostatas, darbų pirkimo sutarčių, paslaugų pirkimo sutarčių ir įrengimo ar montavimo operacijų pagal prekių pirkimo sutartį atveju perkančiosios organizacijos galės reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats tiekėjas ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti įmonių grupė. Vis dėlto, atsižvelgiant į minėtą ES Teisingumo Teismo praktiką, tai neturėtų suteikti perkančiosioms organizacijoms teisės nustatyti kiekybinius (pvz. procentine atliktų darbų dalimi grindžiamus) reikalavimus dėl paties tiekėjo pajėgumais atliktinų darbų apimties ar reikalauti, kad tiekėjas pats tenkintų ekonominius, profesinius ar techninius reikalavimus, kurių prieinamumas jam subrangos pagrindais gali būti įrodytas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Baltijos šalių įmonės mažėjant pelningumui 2019 m. suka skirtingais keliais 1

Kas penkta Lietuvos didžioji įmonė numato, kad svarbiausias 2019 metų veiklos prioritetas bus investicijos...

PVM galima bus mokėti kas tris mėnesius 7

Bendrovės, kurių pajamos neviršija 300.000 Eur, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasirinkti mokėti PVM mokestį...

Finansai
06:56
TOP 20 didžiausių viešųjų įstaigų: statusas praranda patrauklumą Premium

Didžiausia viešoji įstaiga, Lietuvoje dėvėtų drabužių prekyba užsiimanti „Humana People to People Baltic“,...

Finansai
05:45
VVĮ grąža stokoja ambicijų Premium

Vyriausybė artimiausiu metu numato sumažinti siektinos nuosavybės grąžos kartelę keturioms iš dešimties...

Finansai
05:45
Tiesioginės užsienio investicijos gyventojui Lietuvoje pasiekė 5.544 Eur 1

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje per metus išaugo 4,1% ir 2018 m. trečio...

Finansai
2019.01.03
FNTT išaiškino PVM vengimo schemą 1

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išsiaiškino PVM ir akcizo mokesčių vengimo schemą, kurią vykdę...

Energetika
2019.01.03
Kai dividendai grįžta į Lietuvą taip niekur ir neapmokestinti Premium 3

Galutinių naudos gavėjų registras atvers naujų mokesčių administravimo galimybių: lengviau bus kontroliuoti...

Finansai
2019.01.03
Gali tekti rinkti ir teikti duomenis apie visą akcininkų grandinę Premium

Įmonėms gali tekti rinkti, saugoti, teikti informaciją Registrų centrui ne tik apie galutinį akcininką ilgos...

Finansai
2019.01.03
Kaip atrodys ateities bankas: trys pokyčių scenarijai 2

Bankų veiklos esmė – padėti klientams pasiekti savo finansinių tikslų. Nuo jų atsiradimo finansinės...

Finansai
2019.01.02
„Sodra“ atnaujino pensijų skaičiuoklę – grąžos iki 8% 11

„Sodra“ pristato skaičiuoklę, kuri padės apsispręsti, ar dalyvauti antroje pensijų kaupimo pakopoje ir kokiu...

Finansai
2019.01.02
Visi 2019 m. pajamų mokesčio tarifai – vienoje vietoje 1

Nuo 2019 m. su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos 20% arba 27% tarifu, o dividendų ir...

Finansai
2019.01.02
Mokestiniai ginčai dėl „Metrail“ virsta Damoklo kardu įmonėms Premium

Nenorėdamos mokėti dėl „Metrail“ istorijos priskaičiuotų baudų, vis daugiau įmonių kreipiasi į teismus...

Išsamiai: kiek kam didėja pajamos 2019 m. 2

Mokesčių ir pensijų reforma labiausiai padidins tokių darbuotojų pajamas po mokesčių, kurie pasirinks...

Finansai
2019.01.01
Ekonomistai: mokesčių pakeitimai padidins pajamas, bet būtinos reformos 22

Dauguma ekonomistų sako, kad sausį įsigaliojantys mokesčių pakeitimai pagerins žmonių gyvenimą, nes padidins...

Finansai
2018.12.31
Suomių mokesčių administratorius: ir Kalėdų seneliai turi mokėti mokesčius 1

Prieš prasidedant kalėdiniam šurmuliui Suomijos mokesčių administratorius įspėjo, kad laisvai samdomi Kalėdų...

Verslo aplinka
2018.12.30
Ekspertų apklausa: kurie 2018 m. ekonomikos įvykiai buvo svarbiausi 5

Svarbiausias 2018-ųjų Lietuvos ekonominis įvykis buvo šalies tapimas Ekonominio bendradarbiavimo o ir plėtros...

Verslo aplinka
2018.12.28
11 mėnesių centrinės valdžios perviršis – 377 mln. Eur

Finansų ministerijos duomenimis, 2018 metų sausio-lapkričio mėnesių centrinės valdžios perviršis buvo 377,3...

Finansai
2018.12.28
II pensijų pakopoje galima kaupti ir didesnėmis sumomis 8

Antroje pensijų pakopoje galima kaupti ir didesnėmis sumomis nei 3% nuo atlyginimo – 3% viršijančioms įmokoms...

Finansai
2018.12.28
Iki, 2018 metai, sveiki, dar įdomesni 2019 metai! 2

Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“,...

Finansai
2018.12.28
ES direktyvoje – baigtinis įrodymų sąrašas taikant 0% PVM Premium

Europos Sąjungos Taryba patvirtino „greitus“ PVM direktyvos pataisymus, kurie palengvins verslui 0% PVM...

Finansai
2018.12.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau