Kamerinio orkestro sezono pradžia – su Sergejumi Krylovu

Po intensyvių vasaros kelionių ir gastrolių Siono (Šveicarija), Liublianos (Slovėnija), Krokuvos (Lenkija) festivaliuose Lietuvos kamerinis orkestras pradeda sezoną savo pagrindinėje scenoje Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, orkestras su meno vadovu ir publikos mylimu smuikininku Sergejumi Krylovu atliks programą Romansas styginiams.
Aukščiausio lygio kameriniai orkestrai pasaulyje tapo retenybe. Jūs tokį turite ir galite jį dar plačiau išgarsinti projektais, kurių niekas kitas nedaro. Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) turi gražią praeitį, puikią dabartį, tikiu, ir šaunią ateitį, taip LKO įvertino su orkestru koncertavęs Lioras Shambadalas, Berlyno simfoninio orkestro (Berliner Symphoniker) vyriausiasis dirigentas.
Šiemet aštuonios programos
Kad pagyros nėra tuščiažodžiavimas, LKO liudija darbais. Spalį orkestras vyks į gastroles Kinijoje, o Lietuvos publikai vien Vilniuje iki naujųjų metų pristatys aštuonias naujas koncertines programas. Sezoną orkestras pradės ir 2016-uosius palydės koncertais su meno vadovu, smuiko virtuozu Sergejumi Krylovu, aukštai keliančiu kolektyvo meninės vertės kartelę: Iš orkestro noriu to, ko siekiu pats: instrumentinės, techninės atlikimo kokybės, nuolatinių interpretacinių paieškų. Tikiu, kad tai įmanoma pasiekti, nes mūsų kolektyvas vertas būti Europos kamerinių orkestrų dešimtuke. Įdomus faktas: Maskvoje gimęs, Italijoje, Kremonos mieste, gyvenantis (2013 m. jis išrinktas Kremonos garbės piliečiu) pasaulinio garso smuikininkas vieną pirmųjų savo plokštelių, būdamas 15-os, įrašė būtent su LKO, diriguojamu dar prof. Sauliaus Sondeckio.
Sezono pradžia
Pirmąjį šio sezono koncertą LKO pradės G. Finzi Romansu styginiams. Žydų kilmės anglų kompozitorius G. Finzi, sekdamas XIX a. pab.XX a. pr. anglų muzikos tradicijomis, sukūrė savitą stilių ir buvo vadinamas vienu originaliausių britų kompozitorių. Daugiausia rašęs vokalinę, chorinę muziką, jis paliko ir įsidėmėtinų instrumentinių opusų.
Antroje dalyje skambės muzika iš I. Stravinskio baleto Apolonas Musagetas. Baletas kone besiužetis, įkūnijantis mitą apie menų, grožio ir šviesos dievą Apoloną ir mūzas Kaliopę, Polihimniją bei Terpsichorę. Ar rašydamas šį kūrinį galvojote apie Graikiją? kadaise buvo paklaustas kompozitorius.
Ne, aš galvojau apie stygas! atsakė šis. Į stygas ir per jas išgaunamą muziką kvies susitelkti vakaro solistas Sergejus Krylovas, solo pagriešiantis du kūrinius: A. Panufniko Koncertą smuikui ir orkestrui bei B. Bartoko siuitą Rumunų liaudies šokiai. A. Panufnikas XX a. Lenkijos kompozitorius, esmingai prisidėjęs prie lenkų avangardo formavimo. Vilniuje skambėsiantis koncertas smuikui ir orkestrui buvo sukurtas 1971 m. maestro Yehudi Menuhino užsakymu (jis buvo ir pirmasis atlikėjas), ir yra vienas dažniausiai atliekamų A. Panufniko opusų.
Tautinės dvasios persunkta ir vengrų kompozitoriaus B. Bartoko siuita Rumunų liaudies šokiai smuikui ir orkestrui. Tai šešios Transilvanijos regiono melodijos, kompozitoriaus nuspalvintos originalia harmonija. Siuita buvo skirta fortepijonui (1915 m.), vėliau orkestruota. LKO atliks A. Strelnikovo aranžuotą siuitą smuikui ir orkestrui.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti