DNB: Lietuva perims augimo lyderės statusą

DNB banko analitikai teigia, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos vidaus rinkos potencialas ir atsigaunantis eksportas užtikrins spartesnį augimą, o Lietuva šiemet turėtų perimti augimo lyderės vėliavą, skelbiama banko pranešime.

DNB analitikai kasmetinėje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje „Baltic Economic Outlook“ nurodo, kad šiemet Baltijos šalių ūkiams gali tekti „absorbuoti ES fragmentacijos grėsmes, susitaikyti su faktu, kad ES monetarinė politika praktiškai išeikvojo efektyvius įrankius rinkoms stimuliuoti, išmokti veikti sumažėjusių strateginių žaliavų kainų laikotarpiu, įveikti mažėjančią paklausą eksporto rinkose“.

„Kiekviena šių grėsmių didina netvarumą, tačiau Baltijos šalys turi pakankamai potencialo tokio laipsnio riziką absorbuoti ūkiams išlaikant augimą. Be abejonės, 2016-ieji nebus šuoliuojančių Baltijos tigrų metai, anaiptol – manau, kad tokį stereotipinį įvaizdį apskritai reikėtų pamiršti. Tačiau ir 2-3% atrodys labai gerai bendrame fone. Juolab, kad solidus, ramus augimas yra tvaresnis ir palankesnis apgalvotiems sprendimams priimti nei staigūs šuoliai, dažniausiai sukuriantys nepagrįstus lūkesčius“, - cituojama DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

Lietuvoje – spartesnis eksporto augimas

Anot DNB, tiek šiemet, tiek kitąmet Lietuvos ekonomika turėtų stiebtis 3%. Anksčiau DNB šiems metams prognozavo 2,8% Lietuvos BVP augimą.

Palyginimui, „Swedbank“ spėja, kad Lietuvos BVP augs 3,3%, „Nordea“ – 3,2%, „Danske“ ir SEB – po 2,8%.

Pernai Lietuvos vidutinės metinės infliacijos rodiklis buvo neigiamas (-0,7%), tačiau šiemet DNB tikisi 1% infliacijos, o 2017-aisiais kainos turėtų augti 2%.

Nedarbo lygis nuo 9,1% pernai turėtų sumažėti iki 8% šiemet, o 2017 m. – iki 7%, prognozuoja DNB.

Gerų prognozių pagrindas – vidaus vartojimas. Pasak DNB, didėjantys atlyginimai ir sumažėjusios energijos kainos didina vartojimui skirtų pajamų dalį, todėl Lietuvos namų ūkiai neketina mažinti pirkinių krepšelio.

Kaip rodo rinkos tyrimai, 2015-aisiais Lietuvos vartotojai sutaupytas lėšas skyrė kokybiškesnio maisto bei IT prekių įsigijimui –telekomunikacijos įrangos pardavimai pernai augo 85%.

Šiemet DNB tikisi spartesnio eksporto augimo, nes pagrindinės eksporto partnerės, išskyrus Rusiją, demonstruoja plėtrą.

Taip pat DNB pastebi, kad Lietuvos pramonė bus priversta investuoti į gamybos plėtrą – šiemet pirmąjį ketvirtį šalies pramonė dirbo išnaudodama net 75% savo pajėgumų.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::9615aac8-3b2b-4c21-8608-592a8ac10f53

Latvijoje – augimo šuolis

Latvijos ekonomikai prognozuojamas 2,5% augimas o 2017 m. Latvijos ūkis turėtų augti net 3,5%. Kartu su augimo šuoliu prognozuojama ir 2,5% metinė infliacija, šiemet šis rodiklis turėtų išlikti ties 0,2% riba.

Latvijos nedarbo lygs vis dar išlieka gana aukštas ir didelių pokyčių DNB analitikai neprognozuoja – šiemet nedarbas turėtų siekti 8,5% kitąmet – 8%.

Kaip ir Lietuvoje, Latvijos namų ūkiai disponuoja didesnėmis pinigų sumomis dėl sumažėjusių energijos kainų, todėl vidaus vartojimas išliks svarbiausiu augimo skatinimo faktoriumi.

Tačiau sumažėjusios eksporto ir tranzito galimybės toliau mažins galimybes subalansuoti Latvijos ūkį regionuose. Nors Rygoje bei centrinėje šalies dalyje situacija pakankamai gera, šalies pakraščiai ir Liepojos bei Ventspilio uostai šiuo metu išgyvena ne geriausias dienas, teigiama DNB apžvalgoje.

Estijai prognozuoja 3% infliaciją

Estijos BVP turėtų augti 2%, o 2017-aisiais – 2,7%. Šiemet prognozuojama 1% infliacija, o kitąmet tikimąsi 3% siekiančio kainų augimo.

Darbo rinkoje prognozuojamas atvirkštinis procesas nei kaimyninėse šalyse – šiemet nedarbas augs nuo 6,2% iki 6,5%, o 2017 m. – iki 7%.

Tokie pokyčiai siejami su ribotomis galimybėmis didinti gamybos apimtis į eksportą orientuotuose sektoriuose. Augantis nedarbas signalizuoja ir palankius struktūrinius pokyčius: vis daugiau gyventojų sugrįžtą į darbo rinką, nes darbo užmokestis auga greičiau nei socialinės išmokos, teigia DNB analitikai.

Estijai neigiamą poveikį daro ne tik Rusija, bet ir sudėtinga situacija Suomijoje – antroje pagal dydį Estijos eksporto rinkoje.

Tačiau analitikai pabrėžia, kad puiki Estijos fiskalinė disciplina, gebėjimas naudotis naujausiomis technologijomis ir pigus kapitalas leidžia tikėtis, kad sunkumai yra įveikiami ir laikini.

„Nors Estija kiek išsiskiria dėl savo ūkio struktūros, visų trijų šalių problemos ir džiaugsmai labai panašūs, todėl galima prognozuoti, kad jų keliai artimiausiu metu neišsiskirs. Nepaisant Rusijos faktoriaus svarbos, Baltijos šalys pasirodė pajėgios operatyviai perorientuoti savo ūkius ir problemas konvertuoti į naujas galimybes“, – sako p. Rojaka.

infogr.am::lietuvos_bvp_augimo_prognoze_2016