Kiekvienai industrijai – po atskirą IT sprendimą

Publikuota: 2015-12-20
Zbignevas Gulbinovičius: „ Kalbėdamas apie plėtrą, galiu pasakyti, kad į Rytus eiti nenorim, nes konkurencinis pranašumas ten yra ne tai ką sugebi, o tai, ką pažįsti“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Zbignevas Gulbinovičius: „ Kalbėdamas apie plėtrą, galiu pasakyti, kad į Rytus eiti nenorim, nes konkurencinis pranašumas ten yra ne tai ką sugebi, o tai, ką pažįsti“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Zbignevas Gulbinovičius, 1993 m. įsteigtos lietuviško kapitalo IT verslo grupės – „Blue Bridge“ – įkūrėjas ir vadovas, sako, kad ES fondų pinigai, užsienio investuotojai ir konfliktai su Rusija pakeitė Lietuvos IT rinką. Kartu buvo priversti keistis ir senbuviai. Viena iš aiškiausių ateinančių tendencijų – IT produktų pritaikymas konkretiems ūkio sektoriams.

Pono Gulbinovičiaus teigimu, rinkoje ateityje matysime vis daugiau standartizuotų IT sprendimų, nes jie gerokai pigesni už valstybės įstaigų paprastai užsakomus unikalius sprendimus, o kartu geriau atitinka konkrečių sektorių atstovų poreikius. Pavyzdžiui, „Blue Bridge“ netrukus žada pristatyti debesų kompiuterijos paslaugą su vaizdo generavimo (angl. rendering) galimybėmis. Šis sprendimas skirtas kino industrijai ir kitoms vaizdo kūrimo bei apdorojimo įmonėms, pavyzdžiui, reklamų kūrėjams.

„Daugelis pirmą kartą ateinančių klientų sako: „Esam unikalūs ir mums reikia unikalaus sprendimo.“ Bet kai apskaičiuojame, dažniausiai išgirstame, kad tiks ir standartinis“, – šypteli pašnekovas.

Informacinių technologijų versle jūs – jau du dešimtmečius, matėte, kaip nepriklausomos Lietuvos IT rinka gimė ir augo. Kaip ją ir įvykusius pokyčius vertinate dabar, kaip ši rinka atrodo jūsų akimis?

Reikėtų nagrinėti tai, kas skatina rinką judėti. Bene svarbiausias dalykas yra investicijos. Pirmas svarbus aspektas – kiek pelno įmonės investuoja į naujoves. Kitas dalykas – bendros investicijos į sektorių, t. y. kiek apskritai investuojama pinigų (įskaitant ES finansavimą ir užsienio investicijas – VŽ).

Su pirmuoju aspektu susijusių didelių pokyčių nematyti. Tikslių duomenų neturiu, bet nejusti, kad įmonės stipriai investuotų savo pinigus. Antra dalis akivaizdžiai gyvesnė, bet šie dalykai labai priklauso nuo Europos finansavimo, įvairių programų ir jų įgyvendinimo vietos lygiu, nuo ministerijų ir įstaigų, tad bangavimo būna. Viena vertus, gerai, kad tuos pinigus gauname, kita vertus, jie mus gadina, nes už savus pinigus ką nors daryti dabar jau nelabai kas nori.

Dabar yra pertrauka tarp ES finansavimo periodų. Todėl šiemet vieno didelio elemento, skatinančio rinką judėti į priekį, nėra.

Kita vertus, mūsų rinka globalėja. Prie to prisideda ir įtempta padėtis su Rusija. Įmonės bando daugiau dirbti Vakaruose, kur konkuruoti galima arba išskirtinumu, arba kaina. Lietuva vis dar turi pigesnės darbo jėgos, bet jau nedaug. Mūsų sektoriuje jos jau nebėra. Tad, norint atlaikyti konkurencinę kovą, belieka ieškoti vidinių efektyvumo didinimo sprendimų.

Keik Lietuvos IT sektoriui svarbūs ES pinigai, ar jie iš tikrųjų „veža“ visą rinką?

Kalbant apie programavimo segmentą, turbūt reikėtų suskirstyti įmones į dvi grupes: tas, kurios kuria standartinius sprendimus (kaip, pavyzdžiui, verslo valdymo ar apskaitos sistemas), ir tas, kurios gamina unikalius sprendimus pagal konkrečius užsakymus (pvz., VMI, e. sveikatos ir kitas sistemas). 80% pastarųjų sprendimų užsakovų sudaro viešojo sektoriaus įstaigos. Tokių sprendimų kūrėjams ES pinigai yra svarbūs, nes jų kontraktų portfeliuose šie sprendimai sudaro didžiąją dalį. Nuo ES pinigų labiausiai priklausomos yra didžiosios įmonės, bet tai natūralu, mažos įmonės didelių sudėtingų projektų „nepavežtų“, ne tik dėl turimų specialistų kiekio ir kvalifikacijos, bet ir dėl to, kad užsakovai neretai atsiskaito projektų pabaigoje, o šie gali trukti metus, dvejus ir daugiau.

Verslas paprastai renkasi standartinius sprendimus, nes jie daug pigesni. Pavyzdžiui, buhalterinės sistemos – jų reikia visoms įmonėms. O jų šalyje yra keliasdešimt tūkstančių. Tokie sprendimai, palyginti su unikaliais, yra labai pigūs. Bet grūdas prie grūdo ir rinkos mastu susidaro nemaža suma.

Jeigu kalbėtumėme apie visą IT sektorių, neskirstant segmentais ir įskaitant licencijų pirkimą bei kitus dalykus, ES lėšos Lietuvos IT rinkoje turbūt sudarytų apie 50%. Tai subjektyvus mano vertinimas. Sakykim, taip, ES lėšos – tai vienas iš dvejų variklių.

Kurioje IT sektoriaus vietoje pagal šį skirstymą būtų „Blue Bridge“?

Mes turbūt esame kažkur per vidurį. „Blue Bridge Code“ portfelyje didžiąją dalį užsakymų sudaro viešojo sektoriaus projektai. O, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ yra dviejų mūsų įmonių klientas. Bet šiaip „Blue Bridge“ ir „Blue Bridge Bond“ daugiau dirba su privačiu verslu.

Minėjote rinkos pokyčius ir įmonių transformaciją – gal galite plačiau papasakoti, ką turėjote galvoje?

Tie, kurie buvo orientuoti į Rusiją, turėjo ieškoti kitų rinkų. Bet tie konkurenciniai pranašumai, kurie veikė Rusijoje, nebūtinai veiks Skandinavijoje. Kalbu ne apie IT įmones, o apie mūsų klientus. Jiems einant į Vakarų ar Šiaurės rinkas, prireikia ir kitokių IT sprendimų. Pavyzdžiui, elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus atitinkančios sistemos. Dirbant Rusijoje ar kitose Rytų rinkose jos nebūtinos, o Europoje – būtinos. Vakarų rinkose lietuviais jau pasitiki, bet iš mūsų tikisi patrauklesnės kainos, tad technologijų panaudojimas tampa labai svarbus.

Judėjimas išties vyksta, nemažai bendrovių pastaraisiais metais atrado ir nuėjo į naujas egzotines šalis, taip pat ir IT įmonės. Pavyzdžiui, BAIP ir NRD dirba Afrikos šalyse ir Vietname, „Nortal“ – Arabų kraštuose, „Alna“ – Azijos šalyse ir t. t. Pavyzdžių netrūksta. Kas, jūsų manymu, įmones ten taip traukia?

Sakyčiau, kad čia yra verslo ir valstybės valdymo brandos klausimas. Vakaruose ta branda yra didžiausia. Lietuvos įmonės pasauliniame kontekste yra maždaug per vidurį, tad eksportuoti savo patirtį ir žinias į Vakarus sunkoka. Todėl žvalgomės į Afriką, Aziją ir Vidurio Rytų valstybes, nes ten galime būti naudingi. Į egzotines rinkas paprastai eina didelės bendrovės, kurios jau yra plėtojusios didelius viešojo sektoriaus projektus, nes tikėtina, kad vystantis Afrikai, Azijai ir Vidurio Rytams tokie projektai bus ir ten. O štai pradedantieji, sukūrę savo produktus, svajoja apie Jungtinę Karalystę arba JAV.

Kad jau užsiminėte apie pradedančiuosius, pakalbėkim apie „Blue Bridge“ grupės startuolį „Teamgate“. Kokie šios įmonės planai, juoba kad Lietuvoje dar gana neįprasta pradedančiąsias bendroves kurti verslo grupių viduje.

Į Afriką tikrai netaikėm, bet klientų turim ir ten.

„Teamgate“ atsirado iš dviejų įmonių. Mes turėjome vidinę pumpurinę įmonę, komandą, kuri kūrė klientų ir pardavimų valdymo įrankį. Vėliau atradome ir investavome į mažą jauną bendrovę „Synergy CRM“, kuri turėjo kitą dalį mums tinkančio sprendimo. („Blue Bridge“ perėmė didžiąją dalį šios įmonės akcijų – VŽ) Galiausiai, siekiant geriau paskirstyti resursus, šias komandas sujungėme į vieną įmonę.

Iki dabar į „Teamgate“ produktą investuota apie 1 mln. Eur. Bet tai dar ne pabaiga.

Be to, jeigu matysime, kad grupės viduje gimsta daugiau idėjų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su dabartine veikla, bet yra perspektyvios ir gali išaugti į naują savarankišką tvarią veiklą, investuosime ir į jas. Bendrą kalbą bandome rasti ir su tais jaunais žmonėmis, kurie pas mus su savo idėjom ateina iš šono.

Šiuo metu, be „Teamgate“, esam investavę ir į dar kelis verslus. Bet tai ne Lietuvoje registruoti juridiniai vienetai, todėl be jų pačių žinios nenoriu komentuoti.

Kokios yra pagrindinės „Teamgate“ rinkos?

Kai prisijungiam prie sistemos, matom, kad eurai ateina iš visur: Afrika, Pietų Amerika, Kinija, JAV ir Europa. Bet pagrindinėmis rinkomis laikome anglakalbes valstybes, nes ir pati sistema kol kas prieinama tik anglų kalba. Be to, skirtingose šalyse yra vis kitokie sistemų naudojimo įpročiai, mes viską darėme pagal amerikietiškus intuityvumo principus, kad naudojimo patirtis jiems būtų kuo artimesnė. Kai jausimės pakankamai stiprūs anglakalbėse rinkose, žiūrėsim, ką rinktis toliau. Brazilijoje matome daug galimybių, tai viena iš potencialių rinkų. Tačiau ten reikalinga portugalų kalba.

Dabar, užsienyje, tiesą pasakius, neturim nė vieno pardavėjo, tik liepą nusprendėm pradėti aktyvius rinkodaros veiksmus, tą mūsų sistemą iki šiol visi klientai atrado patys, per „Google“. Aišku, skaitmenine rinkodara, „Twitter“, kitais tinklais ir paieškos variklių optimizavimo (angl. Search Engine Optimization, SEO) galimybėmis naudojamės.

Kokius tikslus keliate „Blue Bridge“ įmonių grupei, kokią perspektyvą regite?

Apie kasdienį mūsų įmonių gyvenimą visko aš net norėdamas nepapasakočiau. Didžiausius iššūkius ir projektus žinau, bet nuo kasdienės veiklos esu atitolęs.

Stengiamės grupėje palaikyti vienodus valdymo principus, požiūrį į darbuotoją ir klientą. Bet „Blue Bridge“ grupė vieno bendro tikslo neturi, kiekviena iš 4 įmonių kelia savo tikslus, o aš tik formuoju finansinius rezultatus, žiūriu bendrą vaizdą, taip sakant.

Kalbėdamas apie plėtrą, galiu pasakyti, kad į Rytus eiti nenorim, nes konkurencinis pranašumas ten yra ne tai ką sugebi, o tai, ką pažįsti. Negalim eiti į dideles rinkas, nes tiesiog nerasim tiek žmonių, kiek reikėtų. Į Vakarų ir Šiaurės rinkas eiti, kaip minėjau, yra sunkoka. Bet ieškom galimybių, per investicijas, įsigijimus ir kartu su dabartiniais klientais. Jei klientas atidaro biurą kitoje šalyje, mes pasiūlome aptarnavimą, juoba kad daugeliu atvejų tai galim daryti iš čia, internetu.

Be to, nebūtinai plėstis geografiškai, galima plėsti sprendimų portfelį ir sprendimų galimybes. Žvalgomės saugumo, infrastruktūros, nuotolinių darbo vietų srityse. Taip pat žiūrime, kaip galime patobulinti savo sprendimus. Kaip minėjau, verslas ieško pigių standartizuotų dalykų, todėl žiūrime, kaip turimus sprendimus pritaikyti konkretiems sektoriams, kad klientai gautų ne tik debesų paslaugą, bet paslaugą, pritaikytą, pavyzdžiui, transportui, medicinai, energetikai, vaizdo apdorojimo industrijai ir t. t. Štai dabar kuriam ir netrukus žadam pasiūlyti debesų paslaugas su vaizdo generavimo (angl. rendering) funkcijomis. Šis sprendimas būtent ir skirtas kino industrijai ir kitoms vaizdo kūrimo bei apdorojimo įmonėms, pavyzdžiui, reklamų kūrėjams. Taip pat kuriam sprendimus su skirtingiems sektoriams pritaikytais analitikos sprendimais. Ir tik mes šia kryptimi einam. Po dvejų trejų metų daug IT sprendimų bus pritaikyta konkretiems sektoriams.

Kokie šiuo metu yra didžiausi iššūkiai rinkoje?

Pasirodė daug naujų darbdavių, kurie ieško žmonių su patirtimi ir sertifikatais. Jie stengiasi perpirkti visus, tiek žemo, tiek ir aukšto lygio specialistus. Atvejų būta visokių, bet turim neblogą vardą ir stengiamės, kad darbuotojai būtų patenkinti, nes internete skundai ir nepasitenkinimas plinta žaibu. Tad kol kas atsilaikom.

infogr.am::infogram_0_zbignevas_gulbinovicius_dosje

Straipsnis gruodžio 7 d. publikuotas „VŽ Premium“.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
RRT: Mobiliojo interneto vartojimas auga šuoliais

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia, kad bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos 2018 m. II...

„ACC Distribution“ perka „ACME Europe“

Konkurencijos taryba (KT) praneša leidusi vykdyti koncentraciją „ACME Grupei“, Orūnui Albertui Urbonui ir...

Lietuvos banko „filtras“ suveikė: neįleido teisto prancūzo įmonės

Lietuvos bankas atmetė šalyje registruotos įmonės „Hush LT“ prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos...

Rinkos
13:09
„MoQ” reakcija į „Swedbank“ bekontakčių mokėjimų telefonu startą 16

Praėjus maždaug porai valandų po „Swedbank“ spaudos konferencijos, kurioje bankas pranešė apie naują...

Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

VŽ bando: „Swedbank“ paleidus mokėjimus telefonu, „MoQ“ reikės labai pasistengti Premium 19

„Swedbank“ šiandien, praėjus vos mėnesiui nuo „MoQ“ starto, pristato NFC principu veikiančius bekontakčius...

Užsieniečiai ES pinigų prašo ekstraktų išgavimo ir celiuliozės pluošto technologijoms Premium

Užsienyje registruotos kompanijos Lietuvoje varžysis dėl ES investicijų į mokslinius tyrimus: akcininkų iš...

Pramonė
09:58
„Swedbank“ paleido bekontakčius mokėjimus telefonu 21

Antradienį, rugsėjo 18 d., „Swedbank“ pristato bekontakčius atsiskaitymus telefonu. Ši naujovė yra viena iš...

Pramonės sektoriaus apžvalga: lyderių receptai, pamokos, tendencijos Premium

Šiemet į dešimties „Verslo žinių“ pramonės lyderių reitingo dešimtuką patekusių įmonių bendras vardiklis –...

Pramonė
06:00
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Baigta byla dėl duomenų vagystės iš „Grožio chirurgijos“ klinikos 6

Generalinė prokuratūra ir policija baigė tirti bylą dėl duomenų vagystės iš „Grožio chirurgijos“ klinikos.

Technologijos
2018.09.17
Prekybininkų karus pakeitė „Tele2“ ir „Telios“ duetas Premium

Rudens pradžios tendencijos svarbios ir dėl auditorijos besikaunantiems televizijos kanalams, ir reklamos...

Rinkodara
2018.09.17
„Robotex“: kompetencija išaugo tiek, kad taisome užsieniečių klaidas Premium 3

Pramoninių robotų integravimo ir automatizavimo paslaugas siūlanti UAB „Robotex“ pernai dvigubai padidino...

Pramonė
2018.09.17
Protingi mokosi iš svetimų klaidų – paleista žinių dalijimosi platforma startuoliams

Lietuvos startuolių bendruomenės profesionalai ir pradedantys jungiasi į platformą „Startups for Startups“,...

Technologijos
2018.09.16
„Samsung“ serijos telefono „Note9“ apžvalga: vienas geriausių, bet šlamšto per daug 4

Šiemet „Samsung“ pristatė dar vieną „Galaxy Note“ serijos telefoną – „Note9“. Nuo „Note8“ ar „Galaxy S9“ šis...

Verslo klasė
2018.09.16
„SpaceX“ pasirašė pirmą kosminio turizmo sutartį

Elono Musko raketų bendrovė „Space Exploration Technologies Corp.“ („SpaceX“) pasirašė sutartį su pirmu...

Technologijos
2018.09.15
Analitikai: „iPhone“ gerbėjai nepagailės ir 1.500 USD 26

Naujausius „Apple“ įrenginius Volstrito analitikai vertina gerai. Ypatingo technologijų lūžio šiuose...

Technologijos
2018.09.14
Svarstoma, kas kelia bitkoino kainų bangas 11

Kriptovaliutų rinkoje nerimsta spekuliacijos, kas nulėmė staigų bitkoino kainos kritimą praėjusią savaitę.

Rinkos
2018.09.14
„Tonbo Imaging“ kuria tyrimų ir plėtros centrą Kaune: 10 mln. Eur investicijų, 50 darbo vietų 7

Indijos „Tonbo Imaging“, kurianti sprendimus savavaldžiams automobiliams – žada įkurti tyrimų ir plėtros...

Pramonė
2018.09.14
Kaunas kuria startuolių akceleratorių 1

Kauno miesto savivaldybės viešoji įstaiga, atsakinga už turizmo ir verslo ir investicijų skatinimą bei miesto...

Technologijos
2018.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau