„Saulininkų“ byla: bendrovių nesėkmė Lietuvos teismuose

Publikuota: 2015-11-23
GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas Audrius Žvybas
GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas Audrius Žvybas

Saulės jėgainių bendrovės sulaukė neigiamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo: teismas įžvelgė „saulininkų“ nesąžiningumą, konstatavo, jog skatinamojo tarifo pakeitimas buvo pakankamas pagrindas bankams atsisakyti finansuoti projektus, ir nustatė principus, kaip turėtų būti vertinami „saulininkų“ priekaištai dėl patirtų nuostolių. Teismo pozicija turės didelės reikšmės nagrinėjant ir „saulininkų“ ginčus su valstybe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išanalizavo kelių saulės energiją ketinusių plėtoti bendrovių pretenzijas bankams, kurie atsisakė suteikti garantijas ir kreditus saulės jėgainių parkams plėtoti ir taip užkirto kelią projektams įgyvendinti. Savo ieškiniu „saulininkai“ siekė pripažinti, jog kredito sutarčių nutraukimas buvo neteisėtas, jog tokiais veiksmais bankai sukėlė itin didelių nuostolių, ir siekė tokius nuostolius (iš esmės negautą pelną) prisiteisti. Ginčydami sutarčių nutraukimą, verslininkai taip pat argumentavo, jog ir sumažintas supirkimo tarifas būtų buvęs pakankamas pelningai plėtoti veiklą ir sėkmingai grąžinti kreditus.

Šios pretenzijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo atmestos kaip nepagrįstos. Teismas konstatavo, kad pasikeitę teisės aktai ir žymiai sumažintas skatinamasis supirkimo tarifas sudarė prielaidas bankams remtis kredito sutartyse aptarta priverstinio vykdymo nuostata ir atsisakyti suteikti garantijas bei finansuoti saulės jėgainių projektus. Kolegija atmetė verslininkų argumentus, jog ir sumažintas tarifas būtų leidęs tinkamai vykdyti kredito sutartis ir paskolas grąžinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė į žemesniųjų instancijų teismų nustatytas faktines bylas aplinkybes ir vertino, jog bankams buvo kilusi pagrįsta abejonė dėl „saulininkų“ finansinių pajėgumų ir galimybių vykdyti kredito sutartis.

Pažymėtina, kad teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į galimo kreditinio sukčiavimo požymius, kurie buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo institucijų nagrinėjant ieškovų veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, „saulininkų“ naudota finansavimo schema, kuomet nedidelė suma buvo perskolinama iš vienos įmonės į kitą daugybinių pavedimų rangovui ir iš jo „saulininkams“ forma, tokiu būdu formaliai rodant projekto finansavimą nuosavomis lėšomis, ne tik gali būti kvalifikuojama kaip nusikalstamas veiksmas, tačiau aiškiai patvirtino, jog įmonių finansinė padėtis buvo prasta ir bankai turėjo teisę nutraukti kredito sutartis siedami tai su „saulininkų“ kreditingumo rizikos padidėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į ieškovų ieškinyje suformuluotus reikalavimus. Teismas konstatavo, jog ieškovų reikalavimas atlyginti negautas pajamas rodo „saulininkų“ siekį pasipelnyti iš situacijos, o ne tikrą siekį toliau vykdyti projektą ir išsaugoti kredito sutartis. Teisėjų kolegija tai vertino kaip aplinkybę, kuri atima galimybę ieškovams tikėtis nuostolių atlyginimo ar bent jau reikalauja iš jų papildomų įrodymų, patvirtinančių pažeistus „saulininkų“ interesus. Tikėtina, kad vadovaudamiesi šiuo principu teismai nagrinės ir kitus „saulininkų“ ieškinius valstybei ar kitoms kredito įstaigoms. Po šios nutarties sėkmės gali tikėtis tik tie ieškovai, kurie pagrįs, jog jų ketinimai vystyti saulės jėgaines buvo rimti, o ne tik deklaruojami.

Kitos GLIMSTEDT įžvalgos:

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau