Ar susijusių įmonių pasiūlymai pirkimuose privalo būti atmetami?

Publikuota: 2015-11-16
GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas Karolis Smaliukas
GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas Karolis Smaliukas

Ar susijusios įmonės negali teikti konkuruojančių pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose ir tokie pasiūlymai automatiškai turi būti atmetami? Kol įstatymai to tiesiogiai nereglamentuoja, teismų praktikoje pastebima tendencija, kai už netinkamą elgesį nesąžiningi dalyviai gali būti pašalinti.

Atkreiptinas dėmesys, jog viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas nedraudžia tame pačiame pirkime dalyvauti ūkio subjektams, kurie susieti tam tikrais ekonominiais, pavaldumo ar kitais ryšiais.

Absoliutaus susijusių ūkio subjektų dalyvavimo pirkimuose draudimo nepateisinamumas išplaukia ir iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, kurioje konstatuota nacionalinės teisės normos, griežtai ribojusios vienas kitą kontroliuojančių ūkio subjektų dalyvavimą, neatitiktis proporcingumo principui (ESTT 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Nr. C-538/07).

Kita vertus, tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos teisėje konkurencijos apsauga ir skatinimas laikomas saugoma ir ginama vertybe, o konkurencijos užtikrinimas yra viena iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo priežasčių. Veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose siekiama lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.) bei kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių nuostatų laikymusi.

Taigi, situacija, kai tame pačiame pirkime dalyvauja kelios susijusios įmonės gali kelti klausimų dėl veiksmų derinimo ir konkurencijos teisės pažeidimų. Paradoksalu, tačiau konkurencijos teisės prasme susijusios įmonės nelaikomos konkurentais. Būtent šiais tikslais ilgą laiką Viešųjų pirkimų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose pirkimo dokumentuose reikalauta pateikti sąžiningumo deklaracijas, patvirtinančias, kad viešajame pirkime veikiama nepriklausomai nuo susijusių subjektų ir jie laikytini konkurentais. Pažeidus šią pareigą pasiūlymai turėjo būti atmetami. Šiandien įstatyme tokios pareigos ir reikalavimo pateikti sąžiningumo deklaraciją nebeliko. Tačiau tai nereiškia, kad Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia nesąžiningą elgesį viešųjų pirkimų dalyviams.

Sprendžiant dėl sąžiningos tiekėjų konkurencijos, kuri, pagal kasacinio teismo praktiką, yra iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas (LAT 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011), ūkio subjektų tarpusavio sąsajos ir jos naudojimosi prasme, pirmiausia nustatytina, ar ūkio subjektai yra tarpusavyje susiję pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalį. Jeigu pagal objektyvias, teismų patikrintas ir byloje nustatytas aplinkybes šie tiekėjai laikytini susijusiais Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, analizuotinos galimos dvi savarankiškos situacijos: a) ar perkančiosios organizacijos paprašytas ūkio subjektas išviešino susijusių ūkio subjektų sąrašą; b) ar visi atitinkamame pirkime dalyvavę tarpusavyje susiję ūkio subjektai iš tiesų veikė kaip konkurentai.

Pirmo kriterijaus atžvilgiu svarbu pastebėti, kad galimos situacijos, kai Perkančioji organizacija nepareikalauja išviešinti susijusius asmenis, o taip pat garantuoti sąžiningą konkurenciją, t.y. kad dalyviai patvirtintų, jog susijusios įmonės veikia kaip konkurentai. Tokiais atvejais atmesti nesąžiningų dalyvių pasiūlymus gali būti pakankamai sudėtinga, o kita vertus atsakomybė dėl nesąžiningos konkurencijos gali tekti pačiai Perkančiajai organizacijai, kai tretieji asmenys galėtų siekti ginčyti tokių konkursų rezultatus.

Tuo tarpu, antro kriterijaus atžvilgiu reiktų pastebėti, jog skirtingai nei konkurencijos pažeidimų atvejais, teismų praktikoje pažeidimai nustatomi lanksčiau vertinant įrodymus bei labiau analizuojant visų aplinkybių visumą ir ginčo kontekstą. Pavyzdžiui, vienoje iš nutarčių Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog dalyvių nesąžiningumą patvirtina dalyvių dokumentų panašumas ir bendrų darbuotojų turėjimas.

Apibendrinant, darytina išvada, kad dabartinis teisinio reglamentavimo vakuumas dėl susijusių įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ne draudžia, o įpareigoja Perkančiąsias organizacijas imtis papildomų priemonių sąžiningai konkurencijai užtikrinti (pvz. reikalauti pateikti deklaracijas, vertinti susijusių dalyvių elgesį pirkimo procedūrų metu). Tuo pačiu, nustačius nesąžiningą dalyvių elgesį, Perkančiosios organizacijos turi turėti teisę atmesti tokių dalyvių pasiūlymus.

Taigi, nors galioja bendra taisyklė, kad susijusios įmonės gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to, jų pasiūlymai negali būti atmetami. Pastarojo meto praktika, kaip tik patvirtina šios taisyklės išimtį ir būtinumą užtikrinti viešuosiuose pirkimuose sąžiningą konkurenciją.

Kitos GLIMSTEDT įžvalgos:

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau