Kada dėl darbuotojo padarytos kaltės žalą turi tiesiogiai atlyginti įmonės vadovas

Publikuota: 2015-11-10
GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė Inga Klimašauskienė
GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė Inga Klimašauskienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo(LAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2015-10-26 nutartimi priėmė sprendimą, kuris įtvirtina įmonės vadovo tiesioginę atsakomybę už padarytą žalą darbuotojui.

Bylos aplinkybės

Nagrinėjamoje byloje darbuotojui (ieškovui), atliekant gyvenamojo namo statybos darbus (vykdant darbo funkcijas), įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas nukrito nuo perdangos ir buvo sunkiai sužalotas (neteko 80 proc. darbingumo). Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, pažeidimo atsakovė (darbdavio vadovė) pripažinta kalta padariusi nusikaltimą. Darbdavys bankrutavo, galiausiai buvo likviduotas, nors žala iš dalies buvo atlyginta baudžiamojoje byloje, bet ieškovas civiline tvarka pareiškė reikalavimą dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjęs, kad pagal civilinę teisę galioja visiškas nuostolių atlyginimo principas, priteisė darbuotojui iš įmonės vadovės 21 721,50 EUR neturtinės žalos.

Naujausia kasacinio teismo praktika

Pagal įstatymą, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tai netiesioginės civilinės atsakomybės atvejis pagal kurį nors ir dėl padarytos žalos kaltas yra darbuotojas, tačiau atsakomybė tenka darbdaviui, t.y. įmonei, nes samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas.

Tačiau šioje byloje LAT nustatė taisykles, kai dėl darbuotojo padarytos kaltės žalą turi tiesiogiai atlyginti įmonės vadovas, o ne darbdavys (įmonė), t.y.

- tais atvejais, kai įmonė, pagal CK 6.264 straipsnį atsakinga už žalos atlyginimą, tačiau jos neatlyginusi, likviduojama dėl bankroto, darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklėturi būti aiškinama ne kaip naikinanti savo veiksmais (neveikimu) žalą sukėlusio asmens atsakomybę, bet kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam.

- darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę.

Taigi, tuo atveju, kai darbdavio (vadovo) atsakomybė už nelaimingą atsitikimą konstatuota baudžiamąją tvarka, darbdavys (įmonė) likviduota, reikalauti žalos atlyginimo galima tiesiogiai iš vadovo (tinkamas atsakomybės subjektas pagal deliktinę prievolę).

Ką daryti darbdaviams

Viena iš galimybių įmonėms vadovams – išsireikalauti iš akcininkų papildomą civilinės atsakomybės draudimą už darbuotojams ir jų padarytą žalą, kai ją tenka atlyginti vadovui. Tačiau vadovai turėtų preciziškai išsinagrinėti draudimo sąlygas, kad nebūtų nustatyta eilė išimčių kada draudimo išmoka nemokama ar įvykis laikomas nedraudiminiu.

Kitos GLIMSTEDT įžvalgos:

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau