Teismas pripažino perkančiųjų organizacijų teisę į nuostolių atlyginimą viešuosiuose pirkimuose

Publikuota: 2015-11-03
GLIMSTEDT partneris, advokatas dr. Deividas Soloveičik
GLIMSTEDT partneris, advokatas dr. Deividas Soloveičik

Jeigu atsisakysite sudaryti viešo pirkimo sutartį, rizikuosite atlyginti perkančiosios organizacijos dėl to patirtus nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) pripažino perkančiųjų organizacijų teisę į nuostolių atlyginimą tuo atveju, kai viešojo pirkimo laimėtoju išrinktas tiekėjas bei antrojoje ir žemesnėse pasiūlymų eilės vietoje esantys tiekėjai atsisako pasirašyti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau -VPĮ) nuostatos tiesiogiai neįtvirtina perkančiųjų organizacijų teisės į žalos, patirtos vykdant viešųjų pirkimų procedūras, atlyginimą. Priešingai – VPĮ nukentėjusiąja šalimi, galinčia reikalauti patirtos žalos atlyginimo, pripažįsta išimtinai tiekėjus. Nepaisant nurodytojo viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, perkančioji organizacija neabejotinai turi teisę į nuostolių, kilusių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, atlyginimą.

Naujausioje LAT praktikoje konstatuota, jog visų viešojo pirkimo pasiūlymų eilėje įrašytų tiekėjų atsisakymas pasirašyti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija sukelia nuostolius perkančiajai organizacijai, tačiau skirtingose pasiūlymų eilės vietose esančių tiekėjų atsakomybė tokiu atveju negali būti vertinama vienodai, kas reiškia, jog skirtingose pasiūlymų eilės vietose esančių tiekėjų pareigos kompensuoti perkančiosios organizacijos nuostolius dydis taip pat nėra vienodas. Kitaip tariant, išaiškinta, kad tiekėjai perkančiajai organizacijai atsako kiekvienas už save, bet ne solidariai. Teismų praktikoje išaiškinat, jog vertinant tiekėjų, atsisakiusių pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, veiksmus, matyti, jie yra tapatūs. Tačiau vienodi tiekėjų veiksmai – atsisakymas sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija – lemia skirtingus padarinius. Pavyzdžiui, atsisakius sudaryti viešo pirkimo sutartį pirmoje vietoje esančiam tiekėjui, kaip žinia, sutartį siūloma sudaryti antroje vietoje esančiam, taigi ir brangesnę kainą (arba mažiau naudingą pasiūlymą) pasiūliusiam dalyviui. Tuo tarpu kai sutartį pasirašyti atsisako paskutinis pasiūlymų eilėje nurodytas tiekėjas, toks atisakymas nulemia viešojo pirkimo procedūrų pabaigą be sutarties pasirašymo. Kaip matyti, tuo atveju, kai vienam tiekėjui atsisakius pasirašyti sutartį, perkančioji organizacija turi galimybę pasiūlyti pirkimo sutartį sudaryti kitam tiekėjui, atisakymo padariniai yra ženkliai švelnesni nei tuo atveju, kai sudaryti pirkimo sutartį atsisako tiekėjas, esantis paskutinėje pasiūlymų eilės vietoje. Taigi, skirtingose pozicijose esančių tiekėjų tapatūs veiksmai perkančiajai organizacijai sukelia absoliučiai skirtingus padarinius, todėl ir tokių tiekėjų atsakomybė turi būti skirtinga. Ypatingai atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjai yra profesionalūs viešųjų pirkimų dalyviai, kurie privalo elgtis atsakingai, savo veiksmais nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei. Todėl teismų praktikoje išaiškinat, kad skirtingose pasiūlymų eilės vietose esantys tiekėjai, kaip savo srities profesionalai, privalo suvokti ir, priklausomai nuo pasiūlymų eilėje užimamos vietos, skirtingai vertinti savo veiksmų padarinius bei, atsisakydami pasirašyti prikimo sutartį, prisiimti su tuo susijusią riziką.

Taigi, taikomos tiekėjams dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą perkančiajai organizacijai sukėlusių tiekėjų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų ir jų sukeltų pasekmių. Teismų pripažinta, jog tokiu atveju, kai tiekėjui atsisakius pasirašyti sutartį su perkančiąja organizacija, pastaroji nepraranda galimybės įsigyti pirkimo objektą sudariusi sutartį su žemesnėje pasiūlymų eilės vietoje esančiu tiekėju, perkančioji organizacija patiria tokio dydžio nuostolius, koks yra skirtumas tarp atsisakiusiojo sudaryti sutartį tiekėjo ir žemesnėje pasiūlymų eilės vietoje esančio tiekėjo pasiūlymų kainų. Tuo tarpu tiekėjo, esančio paskutinėje pasiūlymų eilės vietoje, atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį sukelia žymiai sunkesnius padarinius, atsižvelgiant jau vien į tai, kad viešasis pirkimas yra baigiamas nesudarius viešojo pirkimo sutarties, t. y. nepasiekus viešųjų pirkimų tikslo, o perkančioji organizacija yra įpareigota organizuoti ir vykdyti naujas viešųjų pirkimų procedūras. Taigi, tokio tiekėjo atsakomybė gali būti didžiausia lyginant su kitais pasiūlymų eilėje esančiais dalyviais.

Papildomai teismų nurodoma, jog tokiais atvejais perkančiosios organizacijos patirti nuostoliai negali būti apskaičiuojami paprasčiausiai palyginant nesudarytos sutarties kainą su ta, už kurią perkančioji organizacija įsigijo jai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Naujausioje praktikoje suformuluoti kriterijai į kuriuos būtina atsižvelgti skaičiuojant perkančiosios organizacijos dėl tiekėjų atsisakymo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį patirtų nuostolių dydį. Visų pirma pažymėtina, jog ypač svarbu įvertinti pačios perkančiosios organizacijos veiksmus, galimai lėmusius išlaidų pirkimo objektui įsigyti padidėjimą. Pavyzdžiui, Viešojo pirkimo paskelbimo (organizavimo) momentas yra vienas iš reikšmingų kriterijų, nustatant (mažinant) perkančiajai organizacijai priteistinų nuostolių dydį. Kitaip tariant, perkančioji organizacija privalo dėti maksimalias pastangas tam, kad būtų galima išvengti ar bent jau sumažinti žalos atsiradimo riziką. Vienas iš būdų tai padaryti – pasirinkti tinkamą pirkimo paskelbimo (vykdymo) laiką, pavyzdžiui, įvertinus esamos sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminą, perkančiosios organizacijos veiksmų vykdant pirkimo procedūras apskundimo galimybę ir panašias aplinkybes. Tai reiškia, kad „pavėluotas“ konkurso paskelbimas negali būti laikomas VPĮ pažeidimu, tačiau tai turi neabejotiną reikšmę sprendžiant dėl perkančiajai organizacijai priteistinų nuostolių dydžio, jie bus mažinami. Progresyvu yra tai, kad teismai siunčia aiškią žinutę perkančiosioms organizacijoms – pavėluotas, nesavalaikis ir neapdairus viešo pirkimo paskelbimo ir organizavimo pradžios momentas yra perkančiosios organizacijos rizika ir problema.

Perkančiosios organizacijos veiksmai po konkurso pabaigos taip pat vertinami skaičiuojant jos patirtų nuostolių dydį. Teismams nurodyta įvertinti perkančiosios organizacijos pastangas, kuriomis siekiama sumažinti kilsiančius nuostolius, kas reiškia, jog, pavyzdžiui, perkančioji organizacija, pasirinkdama pirkimo objekto įsigijimo būdą, turi tinkamai apsvarstyti visas galimybes ir pasirinkti tinkamiausią, bet ne paprasčiausią būdą įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų tiekėjams atsisakius sudaryti pirkimo sutartį.

Ypatingai akcentuojama, jog siekiant įvertinti perkančiosios organizacijos patirtus nuostolius po atsisakymo pasirašyti pirkimo sutartį, be kita ko, būtina įvertinti objektyvių aplinkybių, turinčių įtakos pasiūlymų kainai, pasikeitimą. Pavyzdžiui, reikalavimas tiekėjams pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą potencialiai didina pasiūlymų kainą, todėl, jeigu toks reikalavimas nebuvo numatytas pirminio vykdyto pirkimo sąlygose, negalima objektyviai sulyginti neįvykusio ir sudarytų sandorių vertės. Todėl, apskaičiuojant perkančiosios organizacijos dėl tiekėjo atsisakymo pasirašyti sutartį patirtus nuostolius, automatinis nesudarytos pirkimo sutarties ir naujai įvykdyto pirkimo sutarties verčių palyginimas nėra taikomas. Tiesa, teismai laikosi nuomonės, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimo reikalavimas bei jį nustačius, jo įvykdymo natūra reikalavimas – yra perkančiųjų teisė, ne pareiga. Kitaip tariant, esant pasiūlymo galiojimo užtikrinimui nereiškia, kad perkančioji organizacija negalės pareikalauti nuostolių atlyginimo, ypač, jeigu jie bus didesni nei pasiūlymų galiojimo užtikrinimo suma.

Apibendrinant galima teigti, jog teismų praktikoje formuojama aiški tendencija, jog perkančioji organizacija, visiems tiekėjams, kurių pasiūlymai pirkime nebuvo atmesti, atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, turi teisę į dėl to patirtų nuostolių atlyginimą. Tačiau tokiu atveju atlygintinų nuostolių dydis yra atskirai apskaičiuojamas kiekvieno tiekėjo, atsisakiusio pasirašyti sutartį, atžvilgiu. O tiekėjo, kurio pasiūlymas yra paskutinėje pasiūlymų eilės vietoje, atsakomybė yra griežčiausia, kadangi jo veiksmai sukelia sunkiausius padarinius – viešojo pirkimo pabaigą nesudarius viešojo pirkimo sutarties, kitaip tariant – nepasiekus viešojo pirkimo tikslo. Dar vienas ir ypač svarbus aspektas – nurodyta teismų praktika tiesiogiai įtakos nesąžiningus, kartelinius bei kitus susitarimus viešuosiuose pirkimuose. Kitaip tariant, vadinamosios „žirklės“ viešuosiuose pirkimuose realiai turėtų nebeatsipirkti. Žinoma, tai priklausys ir nuo perkančiųjų organizacijų aktyvumo imantis priemonių nuostolių atlyginimui.

Kitos GLIMSTEDT įžvalgos:

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau