Kodėl tyli švietimo specialistai

Publikuota: 2015-11-03
Suskaičiuoti ministerijos ar kokios agentūros, ar kokio nors centro specialistus, nėra taip paprasta. Herkaus Milaševičiaus nuotr.
Suskaičiuoti ministerijos ar kokios agentūros, ar kokio nors centro specialistus, nėra taip paprasta. Herkaus Milaševičiaus nuotr.
Redakcijos nuomonė

Kol politikos ir verslo elitas ieško būdų, kaip sustabdyti aukštojo mokslo devalvaciją (tiesą sakant, reiktų kalbėti apskritai apie visos švietimo sistemos nuosmukį), „Verslo žinios“ (VŽ) pateikia vieną detalę – kaip ta sistema veikia.

Manydami, kad apie išsimokslinimą daugiausia, įdomiausiai ir racionaliausiai turėtų kalbėti šios srities specialistai, pirmiausia bandome išsiaiškinti, kiek žmonių Lietuvoje dirba švietimo sistemoje, tiksliau būtų, institucijose ir įstaigose, kurios formuoja ir vykdo švietimo politiką mūsų šalyje.

Taigi Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) šiuo metu dirba 258 žmonės, ministerijai pavaldžios 16 institucijų, kuriose, VŽ skaičiavimu, dirba per 1.060 žmonių.

Daugiausia jų Europos socialinio fondo agentūroje – 199, mažiausiai Nacionaliniame egzaminų centre – 11. Pavyzdžiui, Švietimo aprūpinimo centre dirba 59 žmonės, Švietimo informacinių technologijų centre – 71. Kuo tie centrai skiriasi? Net labai gali būti, kad tik tuo, kad vienas centras leidžia e. leidinius, o kitas – popierinį žurnalą „Švietimo naujienos“. Beje, birželio, rugpjūčio ir spalio mėnesių numerių viršelyje publikuojamos ministrės Audronės Pitrėnienės nuotraukos.

Įspūdingas ir Ugdymo plėtotės centro darbuotojų sąrašas, centre dirba 116 žmonių, greta įvairių sričių specialistų čia triūsia 4 buhalterės, 14 darbuotojų ūkio skyriuje.

Kone visose ŠMM pavaldžiose įstaigose direktoriai turi bent porą pavaduotojų, kai kur dirba po porą administratorių.

Kiek žmonių dirba įgyvendindami įvairius ES projektus – atskiro tyrimo reikalaujantis darbas, kurio, reikia tikėtis, kada nors imsis Valstybės kontrolė, Valstybės tarnybos departamentas. Ir iš anksto ruoštis, ką daryti su bedarbiais, kai pasibaigs ES pinigai.

VŽ renkant duomenis apie darbuotojų skaičių, pirmas nerimastingas klausimas, kurį užduoda ŠMM ir jai pavaldžių institucijų komunikacijos ar personalo specialistai: „O jus domina etatų skaičius, valstybės tarnautojai, o gal dirbantieji pagal etatą ar dirbantieji su projektais, ar domina etatai su administracija, darbininkais, valytojomis ar be jų?..“ Pasirodo, suskaičiuoti ministerijos ar kokios agentūros, ar kokio nors centro specialistus nėra taip paprasta. Juo labiau suvokti, ką tie specialistai veikia, ką jie vertina, ką jie kuria ir kur savo analizes skelbia.

Žmonės gerieji, specialistai puikieji, – tai paprastas klausimas, kiek ministerijoje yra darbuotojų, kuriems mėnesio pradžioje mokamas atlyginimas. Jei paklausite įmonės vadovo, kiek jo bendrovėje darbuotojų, retas pasiųs žurnalistą į komunikacijos skyrių, o šis į buhalteriją, toji nukreips į personalo departamentą. Dažniausiai verslininkas pasakys, kiek dirba šiemet ir kiek atleido ar priėmė žmonių pernai.

Panaršius internete po minėtų institucijų tinklalapius net nekyla abejonių, kad šiose institucijose protingų galvų netrūksta, čia dirba išsilavinę, pasaulio matę specialistai. Tai rodo ir išlaidos, skirtos komandiruotėms. Visgi esminis klausimas: kodėl mes negirdime jų nuomonės, ko trūksta Lietuvos švietimo sistemai?

Akivaizdu, kad dauguma jų dirba tyliai, tik paburbėdami ant nuolat besikeičiančių ministrų reformatorių, kad šie net ir geriausią idėją gali paleisti šuniui ant uodegos. Jei tai pasakys garsiai, sudie ES projektai ir papildomi pinigai... Bet jeigu jie, tie tikrieji švietimo ir mokslo specialistai, tylės, labai gali būti, kad ministerijoms ir kitoms svarbioms institucijoms pradės vadovauti asmenys, įstoję į universitetus be valstybinių egzaminų, o tada jau jokios prezidentės siūlomos pataisos nepadės.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau