Ar komandos sudėtis ir intelektualusis kriterijus gali būti vertinimo kriterijumi viešuosiuose pirkimuose?

Publikuota: 2015-10-13
GLIMSTEDT partneris, advokatas dr. Deividas Soloveičik
GLIMSTEDT partneris, advokatas dr. Deividas Soloveičik

ES Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) pripažino, jog komandų, viešojo pirkimo dalyvių konkrečiai siūlomų viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, profesionalumas bei patirtis gali būti laikomi ekonominio naudingumo kriterijaus subkriterijumi.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau - VPĮ) numato, jog perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, gali pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijų – mažiausios kainos arba ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo. Tiesa, 2016 m. įsigaliosiančiame naujajame VPĮ, įtvirtinamas tik vienas pasiūlymų vertinimo kriterijus – pasiūlymai turės būti vertinami remiantis išimtinai ekonominio naudingumo kriterijumi. Taigi, perkančiosios organizacijos, vertindamos pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų, privalo užtikrinti, jog sutartys būtų sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, galinčiais užtikrinti skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų laikymąsi ir garantuoti, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Kitaip tariant, ekonominio naudingumo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję išimtinai su sutarties objektu, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos sprendimu, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, gali būti vertinama kokybė, kaina, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatacinės sąnaudos, ekonomiškumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba užbaigimo laikotarpis ir panašūs pasiūlymo aspektai.

Tuo tarpu vertinant dalyvių, pateikusių pasiūlymus, tinkamumą, patikimumą ir pajėgumą įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ nuostatomis, patikrina dalyvio finansinį, ekonominį, taip pat techninį ir

profesinį pajėgumą, atitiktį kuriam dalyvis gali įrodyti pateikdamas, pavyzdžiui, informaciją apie anksčiau įvykdytas sutartis.

Kaip matyti, vienokie kriterijai yra nustatomi ir vertinami siekiant įsitikinti dalyvių tinkamumu, patikimumu, kompetencija, gebėjimu tinkamai ir laiku įvykdyti būsimą viešojo pirkimo sutartį, ir visai kitokie kriterijai – siekiant išrinkti ekonomiškai naudingiausią, t. y. geriausią kainos ir kokybės santykį atspindinti pasiūlymą iš tų, kuriuos pateikė pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantys tiekėjai.

Nepaisant nusistovėjusios nacionalinių teismų praktikos, įtvirtinančios aiškų skirtumą, tarp reikalavimų, taikomų tiekėjų, dalyvaujančių viešajame pirkime, kvalifikacijai ir reikalavimų, taikomų, siekiant įvertinti pateiktų pasiūlymų ekonominį naudingumą, ESTT priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, jog intelektualusis potencialas, profesinė patirtis gali būti ne tik kvalifikacinės atrankos kriterijus, bet taip pat ir ekonominio naudingumo kriterijaus sudedamasis elementas.

ESTT pažymėjo, jog intelektinių paslaugų, įskaitant, bet neapsiribojant, mokymo, konsultavimo paslaugų pirkimo atveju viešojo pirkimo sutarties įvykdymo kokybė gali labai priklausyti nuo asmenų, kuriems pavesta ją vykdyti, profesinių gebėjimų, kuriuos neabejotinai apibūdina išsilavinimas bei profesinė patirtis. Kai intelektinių paslaugų sutartį turi vykdyti komanda, būtent komandos narių kompetencija ir patirtis turi lemiamos reikšmės vertinat šios komandos

profesionalumą, kuris gali būti esminė pasiūlymo savybė, apibūdinanti sutarties dalyką. Atsižvelgiant į tai, jog intelektualiųjų paslaugų viešojo pirkimo atveju tiekėjo ar jo pasiūlyme nurodytos konkrečios pirkimo sutartį vykdysiančios komandos profesionalumas yra tiesiogiai susijęs su pirkimo dalyku ir gali būti laikomas esmine pasiūlymo savybe, profesionalumas skelbime apie pirkimą / pirkimo dokumentuose gali būti nurodomas kaip sutarties sudarymo kriterijus, t. y. kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijus, bet ne kaip kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui.

Apibendrinant galima teigti, jog teismų praktika viešųjų pirkimų srityje dėl to, ar komandos sudėtis, intelektualusis potencialas, profesinė patirtis, išsilavinimas gali būti pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, tapo aiški – perkančiosios organizacijos, siekdamos įsigyti intelektinio pobūdžio paslaugas, vertindamos tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų, turi teisę nustatyti kriterijų, kuriuo vadovaujantis būtų galima vertinti komandų, konkurso dalyvių konkrečiai siūlomų šiai sutarčiai įvykdyti, profesionalumą, atsižvelgiant į komandos sudėtį ir į jos narių patirtį bei anksčiau atliktus darbus, kadangi tai neišvengiamai lemia viešojo pirkimo sutarties įvykdymo kokybę.

Kitos GLIMSTEDT įžvalgos:

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau