Sukūrė pakuotę: pardavimai padidėjo 3.5 karto

Publikuota: 2015-09-21
Ūkio viceministras Marius Skarupskas
Ūkio viceministras Marius Skarupskas

Dizaino panaudojimas pardavimų didinimui – dar neišnaudota niša Lietuvos verslininkų gretose. Jungtinės Karalystės dizaino tarybos vertinimu, 1 euras investuotas į verslo dizainą padeda pajamas padidinti 28 eurais, o grynąjį veiklos pelną padidina net 6 eurais.

Tai, kad dizainas padeda konkurencinėje kovoje pardavimus auginti tiek mažoms ar vidutinėms, tiek ir didelėms įmonėms, buvo aptarta rugsėjo 17 d. vykusioje konferencijoje „Dizainas inovatyvaus verslo pradžiai“.

„Verslo konkurencija yra globali, rinka - visas pasaulis, tad kai didžiosioms įmonėms nebėra galimybių konkuruoti kaina, reikia pergalvoti savo strategiją ir ieškoti konkurencinio pranašumo kitur ir kurti unikalų produktą, - sako ūkio ministras Evaldas Gustas. - Tad įmonių inovatyvumas gali būti grindžiamas tiek technologiniais, tiek netechnologiniais – pavyzdžiui, dizaino – sprendimais“.

Anot ūkio viceministro Mariaus Skarupsko, dėl šios priežasties, vienas iš Ūkio ministerijos siekių yra paskatinti tradicinę pramonę transformuotis ir judėti modernizacijos link.

„Stipri pramonė yra stabilios ekonomikos garantas, tačiau šiandieniniame pasaulyje stabilumas turėtų būti kuriamas pokyčių pagrindu, todėl tikiu, jog dizainas gali sudaryti sąlygas įgyti konkurencinį pranašumą bei sustiprinti pozicijas rinkoje tiek didžiosioms įmonėms, tiek smulkiam ir vidutiniam verslui“,- pastebi M. Skarupskas.

Investuoja, bet nerizikuoja

„Lietuvos versle ženklus postūmis dizaino vertės suvokimo atžvilgiu atsirado prieš 3 – 5 metus, įmonėms pradėjus kurti inovatyvius produktus ir plėsti eksporto rinkas“, - sako Dizaino inovacijų centro direktorius Marius Urbanavičius.

Lietuvos verslininkai tiesiog ėmė ieškoti geresnių galimybių globalioje rinkoje.

Tačiau M. Urbanavičius pastebi, kad Lietuvos verslininkai neskuba investuoti į dizainą, nes kol kas šią sritį vertina kaip rizikingą investiciją.

Lietuvos grafinio dizaino asociacijos valdybos narys, dizaineris Edvardas Kavarskas yra tvirtai įsitikinęs, kad dizaineris kartu su verslininku gali sumažinti šią riziką.

„Svarbu suprasti verslo dvejones, kad investicijos į dizainą gali nepasiteisinti, ir to rezultate ilgai puoselėtas produktas gali nebesurasti vartotojo atsako. Šią riziką verslininkas su dizaineriu gali sumažinti. Šiais laikais dizaineris yra suvokiamas ne tik kaip gražaus daikto kūrėjas, bet ir kaip viso produkto kūrimo proceso dalyvis“, - teigia E. Kavarskas.

Jis įsitikinęs, kad profesionalus dizaineris turi dalyvauti gaminio kūrime – nuo apsilankymo gamyklose, produkto, prototipo bandymų, vartotojų reakcijų stebėjimo iki bendravimo su spaustuvėmis ir žiūrėjimo, kokios jų galimybės. Ir tai ne viskas: dizaineris taip pat turėtų dalyvauti kuriant rinkodaros planą, užduoti keliasdešimt klausimų apie vartotojų auditoriją, poreikius, psichologiją, taip pat apie platinimo kanalus, talpas, temperatūrų pokyčius ir t.t.

Ir tik atlikus šiuos „namų darbus“ bus galima tikėtis teigiamo rezultato.

E. Kavarskas teigia, kad parduodant unikaliai pateikiamą, o ne „pliką“ produktą, grąža gali būti skaičiuojama net ne procentais, bet – kartais.

„Tarkime, 2011 m. „Biržų duonos“ užsakymu jų gaminamoms „Grissini“ duonos lazdelėms buvo sukurtos naujos pakuotės. Per 2012 — 2014 m. šio produkto pardavimai, su nauju dizainu ir rinkodaros palaikymu, išaugo 340 proc.”, - pavyzdį pateikia dizaineris.

Sukūrė pakuotę – atrado vartotoją

Dizaino naudą verslui mato ir nedidelės įmonės MB „Medika“, kurioje dirba 4 žmonės, vadovė Oksana Krasovskaja.

„Tai, kad nuo pakuotės tiesiogiai priklauso pardavimų sėkmė, pirmą kartą pastebėjome prieš 10 metų. Tuomet pamatėme, kad kai pakuotė patinka tikslinei klientų grupei, pardavimai padidėja 40-60% per tą patį laikotarpį“. –sako O. Krasovskaja.

Verslininkė taip pat pateikia ir šių dienų pavyzdį. Pastaruoju metu jų įmonė rinkai pateikė Lietuvos vartotojams nežinomą produktą - sausą raugą, iš kurio namuose gaminamas šviežias jogurtas.

Raugas buvo atvežtas tokiose pakuotėse, kokiose jis buvo parduodamas užsienio šalyse: Lenkijoje, Graikijoje ir kt. „Tačiau Lietuvoje pardavimai nedžiugino. Mūsų turimą pakuotę žmonės tapatino su vaistais, medicininiu produktu ir bijojo jį įsigyti. Taigi, tuomet ryžomės radikaliai keisti įpakavimą,“ - prisimena pašnekovė.

Šis žingsnis, anot verslininkės, buvo sėkmingas ir padėjo pasiekti įspūdingą rezultatą.

Šiuo metu MB „Medika“ kuria naujo produkto – valgomųjų ledų su probiotikais – pakuotę. O. Krasovskaja įsitikinusi, kad investicijos į šio produkto dizainą – taip pat pasiteisins.

Net įtvarams reikia dizaino

„Lietuviai dizainą dažniau supranta kaip tiesiog grožį, tuo tarpu užsienyje dizainu laikomas daikto kūrimo procesas“, - primena inovatyvų atvirą medicininį įtvarą projektuojanti dizainerė ir įmonės „Creatus“ vadovė Gintarė Černiauskaitė. Ji priduria, kad dalyvauja visose naujo įtvaro kūrimo procesuose.

Šis inovatyvus įtvaras leidžia reabilitaciją jo nenuėmus nuo, pavyzdžiui, lūžusios galūnės.

Anot jos, kai naudojamas įprastas įtvaras, be reabilitacijos, per mėnesį sunyksta 30 proc. lūžusios galūnės raumenų. Tuo tarpu šį sunykimo procentą galima sumažinti turint atvirą įtvarą, nes pažeistos vietos reabilitaciją galima pradėti tą pačią lūžio dieną, kai įtvaras yra uždedamas, nes yra priėjimas prie odos. Dėl to į pažeistą vietą galima suleisti vaistų, atlikti lazerio ar elektroterapiją, kitas reikalingas procedūras. Taikant reabilitaciją sumažėja patinimas, pagerėja kraujotaka, veikliosios medžiagos patenka į lūžio vietą ir ši vieta greičiau gyja.

Dar vienas šio inovatyvaus įtvaro privalumas tas, kad jis susideda iš kelių dalių. Tad kaului pusiau sugijus, galima nuimti tam tikras įtvaro dalis ir taip atlaisvinti kai kuriuos sąnarius, kad šie pradėtų judėti

O graži įtvaro išvaizda, anot G. Černiauskaitės, pavyko tarsi savaime.

„Pirmiausiai siekėme funkcionalumo. Turėjome problemą, rinkai reikėjo pasiūlyti daugiau nei paprastą įtvarą. Siekiant šio tikslo, dar gavosi ir gražus gaminys. Tai žmonėms imponuoja, ir, pastebime, jie dėl to geriau jaučiasi“, - sako G. Černiauskaitė.

Ji tikisi, kad, pasirodęs rinkoje, naujasis įtaisas bus pelningas ir dar kartą pasitvirtins tai, kad unikalūs gaminiai verslininkams padeda išsikovoti vietą po saule.

Padeda dizainą integruoti į verslą

„Ūkio ministerija vykdo kompleksinę inovacijų skatinimo įmonėse politiką: investuojame tiek į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), tiek ir į su kūrybiškais sprendimais susijusias inovacijas“, - teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.

Pavyzdžiui, Ūkio ministerija į intelektinės nuosavybės apsaugą investuoja per Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros administruojamą priemonę, skatinančią intelektinės nuosavybės teisių apsaugą tarptautiniu mastu. Viena iš remiamų veiklų - dizaino registravimas (veiksmai, susiję Bendrijos dizaino arba tarptautinės dizaino registracijos liudijimo gavimu). Taip pat, su dizainu susijusiems sprendimams parama buvo ir ateityje bus teikiama ir inovaciniais čekiais.

„Naujuoju Europos Sąjungos struktūrinių investicijų laikotarpiu Ūkio ministerija dizaino sričiai skirs dar didesnį dėmesį – planuojama verslo paramos priemonė

„Dizainas LT, kuri turėtų sudominti daugelį inovatyvaus dizaino kūrėjų. Mūsų tikslas – skatinti įmones investuoti į gaminių ir paslaugų dizaino kūrimą bei tobulinimą ir pritaikyti originalius sprendimus, siekiant išlaikyti įmonės konkurencinį pranašumą rinkoje“, - sako E. Gustas.Projektas

Projektas „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“ finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau