Atnaujinus centrinės valdžios viešuosius pastatus Lietuva kasmet galės sutaupyti iki 4 mln. eurų

Publikuota: 2015-08-24
Energijos efektyvumo fondo lėšomis atnaujinus centrinės valdžios viešuosius pastatus kasmet planuojama sutaupyti iki 4 mln. eurų.
Energijos efektyvumo fondo lėšomis atnaujinus centrinės valdžios viešuosius pastatus kasmet planuojama sutaupyti iki 4 mln. eurų.

Birželio mėnesį Vilniuje vykusioje diskusijoje „Viešųjų pastatų renovacija: Energijos taupymo paslaugų teikėjo modelio pritaikymas“ buvo pristatyta planuojamos centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimo eiga. Pastatų renovacijos procesus palengvins ir siekti Lietuvai užsibrėžtų tikslų – taupyti energijos išteklius ir valstybės lėšas – padės du finansavimo modeliai. Skaičiuojama, kad įvykdžius planus, Lietuva kasmet galėtų sutaupyti iki 4 mln. eurų.

„Energetikos ministerijos paskelbtame sąraše yra apie 1 200 pastatų, kurių bendras plotas viršija milijoną kv. m. – dalis jų reikalauja atnaujinimo. Įgyvendinus programoje (Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje – aut past.)numatytus tikslus Lietuva kasmet sutaupys apie 3,7–4 mln. eurų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą sumažės apie 14 tūkst. tonų. Atnaujindami viešuosius pastatus saugome gamtą, didiname energijos vartojimo efektyvumą, taupome energijos išteklius, tuo pačiu ir valstybės biudžeto lėšas“, – sako Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Mindaugas Stonkus.

ETPT modelis –atnaujinimo efektyvumui

Lietuvoje netrukus ketinama pradėti centrinės valdžios institucijų valdomų pastatų atnaujinimą. Europos Sąjungai Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 metų pasiekti minimalius tokių pastatų energinio naudingumo reikalavimus ir kasmet atnaujinti po 3 proc. bendro tokių šildomų bei vėsinamų pastatų ploto.

Viešojo sektoriaus galimybės vykdyti plataus masto viešųjų pastatų atnaujinimą yra ribotos, todėl nuspręsta panaudoti Energijos taupymo paslaugų teikėjo (ETPT arba angl. ESCO) modelį. Manoma, kad panaudojant šį modelį galima pasiekti didesnį atnaujinamų objektų skaičių per trumpesnį laiką, užtikrinti didesnį energijos vartojimo efektyvumą bei ilgalaikį Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimą.

Pereinama prie grąžintinų finansavimo formų

Uždaros akcinės bendrovės „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (VIPA) direktorius Gvidas Dargužas pastebi, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama kuo toliau, tuo labiau tampa suvaržyta, mažinamas finansavimo intensyvumas. G. Dargužo teigimu, vis labiau pereinama prie rinkoje įprastų finansavimo modelių, kurie leidžia susigrąžinti lėšas, pvz., prie paskolų teikimo. Grįžusios lėšos gali būti pakartotinai panaudojamos finansuoti naujus projektus ir pritraukti privačių investuotojų lėšas.

Energetikos ministerija centrinės valdžios viešiesiems pastatams atnaujinti yra numačiusi du finansavimo būdus: grąžinamąją subsidiją ir Energijos efektyvumo fondo paskolas. Pastarasis finansavimo būdas laikomas pagrindiniu. Projektą finansuojant grąžinamosios subsidijos būdu visas arba dalį lėšų projekto sutartyje nustatytomis sąlygomis projekto vykdytojas privalės grąžinti finansavimą suteikusiai institucijai.

Svarbu paminėti, kad 2015 m. Energetikos ministerija patvirtino tinkamų atnaujinti pastatų sąrašą, kurį sudaro 30 centrinės valdžios viešųjų pastatų. Didžioji dauguma šių pastatų bus atnaujinami taikant ETPT modelį. Šio modelio įgyvendinimui iš šiais metais įsteigto Energijos efektyvumo fondo bus skiriama 65 mln. eurų paskoloms centrinės valdžios viešųjų pastatams atnaujinti. Viso Energetikos, Finansų ministerijų ir VIPA įsteigtame Energijos efektyvumo fonde numatyta turėti 79 mln. eurų lėšų.

„Tikimės, kad šios lėšos padės sukurti ETPT rinką ir sėkmingai įgyvendinti ETPT modelį, kurio Lietuvoje, ypač viešajame sektoriuje, iki šiol nebuvo. Papildomai yra vykdomos derybos, kuriomis siekiama pritraukti papildomas lėšas iš tarptautinių finansų institucijų šio modelio finansavimui“, – teigia G. Dargužas.

Efektyvumo klasė – ne žemesnė nei C

Viešųjų pastatų efektyvumo didinimo programoje numatyta, kad iki 2020 m. turi būti atnaujinti apie 700 tūkst. kv. m. viešųjų pastatų ploto. Iš jų 470 kv. m. ploto pastatų turi priklausyti centrinei valdžiai, o 230 kv. m. ploto – savivaldybėms.

Energinio efektyvumo programoje dalyvauja visi centrinės valdžios institucijų valdomi pastatai, kurių energinio efektyvumo klasė yra D, E, F, arba G. Šių pastatų sąrašas buvo skelbtas 2014 m. Po atnaujinimo šių pastatų energinio efektyvumo klasė turės būti ne žemesnė kaip C.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau