Nuskriaustieji gali prisiteisti pelną

Teisininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas liepos 2 d. nutartimi formuoja naują praktiką. Nors dalis teismo išvadų aktualesnės ne tiekėjams, o perkančiosioms organizacijoms, viena iš nuostatų svarbi ir įmonėms.

Justina Ramašauskaitė, advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ teisininkė, šioje byloje atstovavusi UAB „VSA Vilnius“, pabrėžia: jeigu įmonė dalyvauja viešajame pirkime ir jos pasiūlymas lieka antras eilėje po pirkimo laimėtojo, neatitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimų, ir tai pripažįsta teismas, antroje vietoje likęs tiekėjas įgyja teisę reikalauti sutarties vertės žalos atlyginimo. Arba tiksliau – negauto grynojo pelno.

„Tiekėjas, kurio pasiūlymas liko antroje vietoje po neteisėtai pirkimą laimėjusiu pripažinto tiekėjo ir kuris negalėjo tiekti prekių arba suteikti paslaugų, gali reikalauti žalos atlyginimo teisme. Žalos dydį sudarytų pajamos iš sutarties, jeigu ji būtų buvusi įgyvendinta, iš šių pajamų atskaičiavus sąnaudas ir mokėtinus mokesčius. Kitaip tariant, teismas priteistų negautą grynąjį pelną“, – aiškina teisininkė.

Jos atstovaujama bendrovė „VSA Vilnius“ viešojo pirkimo nelaimėjo, o nugalėtoju buvo pripažintas kitas tiekėjas, kuris, kaip konstatavo teismai, net neturėjo teisės dalyvauti pirkime, nes neatitiko nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Teismams pripažinus, kad perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, konstatuotas ir su neteisėtu laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties neteisėtumas.

„VSA Vilniaus“ ieškinys

„Viešojo pirkimo sutartis palikta galioti dėl viešojo intereso, nes tai susiję su atliekų tvarkymu. Tačiau už tai perkančiajai organizacijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai – teismas skyrė baudą“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Atmetus tiekėjo, kuris neturėjo teisės dalyvauti pirkime, pasiūlymą, teisėtu pirkimo nugalėtoju turėjo būti pripažintas „VSA Vilnius“, nes jo pasiūlymas sudarytoje pasiūlymų eilėje buvo antras. Palikus sutartį galioti, „VSA Vilnius“ prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti pajamų.

Neteisėtai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliotos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro viešojo konkurso laimėtoja nepripažinta įmonė įgaliotajai perkančiajai organizacijai ir perkančiajai organizacijai jau pareiškė ieškinį dėl daugiau nei 39.500 Eur žalos priteisimo.

Vis dėlto, kad ši nutartis įmones paskatintų dažniau kreiptis į teismus su ieškiniais, p. Ramašauskaitė abejoja. Teismai, kaip rodo praktika, viešųjų pirkimų bylose dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų dažniau atsižvelgia ne į tiekėjų, o į perkančiųjų organizacijų argumentus. Įrodyti, kad perkančioji organizacija padarė pažeidimų, būna sudėtinga.

„Be to, jeigu nėra susiformavusi aiški teismų praktika taikant ir aiškinant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, pirmos ar apeliacinės instancijos teismai paprastai nedrįsta patys formuoti praktikos. Tad rimčiau į tiekėjų argumentus atsižvelgia tik kasacinis teismas“, – nurodo „iLAW“ teisininkė.

Bauda – iki 10% sutarties

Marius Endzinas, advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ partneris, sako, kad teismo nutartis kur kas svarbesnė perkančiosioms organizacijoms nei tiekėjams. Pavyzdžiui, teismui nustačius, kad pirkimo sutartis sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, atsiranda pagrindas tokią sutartį pripažinti negaliojančia.

Vis dėlto socialiai jautrių viešųjų pirkimų atvejais, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo sutartį pripažinus negaliojančia ir galint kilti pavojui aplinkai, teismas gali ne nutraukti sutartį, o skirti baudą perkančiajai organizacijai.

Maksimali bauda perkančiajai organizacijai gali siekti iki 10% pirkimo sutarties vertės.

„Santykinai didžiausia Aukščiausiojo Teismo perkančiajai organizacijai skirta bauda siekia 5%, mažiausia – apie 0,27% sutarties vertės. Bet, vykdant didelės vertės viešąjį pirkimą, net ir nedidelė, matuojant procentais, bauda gali tapti sunkiai pakeliama našta perkančiajai organizacijai“, – įspėja p. Endzinas.

Todėl, jo nuomone, alternatyvios sankcijos drausmins perkančiąsias organizacijas. Juolab kad pirkimą neteisėtu pripažinus ir baudą paskyrus aukštesnės instancijos teismui, perkančioji organizacija iš esmės neturi galimybės pasinaudoti teise į apeliaciją ir prašyti sumažinti paskirtos baudos dydį.

Baudos tenka biudžetui

Vytautė Šmaižytė, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai, patikina – Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika didelės įtakos tiekėjams neturės. Perkančiųjų organizacijų mokamos baudos patenka į valstybės biudžetą, o ne atitenka tiekėjams.

Tai, kad Aukščiausiasis Teismas nusprendė ne nutraukti sutartį, o taikyti baudą, anot jos, taip pat nėra pirmas atvejis Lietuvos teismų praktikoje – panašių atvejų jau yra buvę. Be to, tokią teisę numato Viešųjų pirkimų įstatymas.

„Nauja šioje nutartyje gal tik tai, jog teismas pasisakė, kad „alternatyvių sankcijų tikslas – labiau ne nubausti perkančiąją organizaciją, nors jos elgesys – viena iš vertinamų aplinkybių, o užtikrinti viešojo intereso apsaugą“, – pabrėžia p. Šmaižytė.