Bendrovės vadovas atsako už nemokios įmonės skolas kreditoriams

Bendrovių vadovas privalo stebėti finansinę įmonės situaciją ir, atsiradus nemokumo požymių, imtis skubių veiksmų situacijai ištaisyti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Šios pareigos ignoravimas leidžia nemokios bendrovės kreditoriams ir bankroto administratoriui reikšti ieškinius asmeniškai vadovams ir išieškoti iš jų asmeninio turto. Tokią praktiką ir toliau formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skatindamas vadovus rūpintis bendrovių veikla bei drausti savo atsakomybę.

Pagal šiuo metu galiojančią LR įmonių bankroto įstatymo redakciją, bendrovės vadovas arba akcininkas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, jei ši bendrovė negali ir(arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais arba jei bendrovė viešai ir paskelbusi arba pranešusi kreditoriams, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia skatinti geriausiai su įmonės finansine situacija susipažinusius subjektus imtis skubių priemonių, kad žalą patirtų kuo mažiau kreditorių bei kad pradelstų įsipareigojimų dydis būtų kaip įmanoma mažesnis.

Deja, praktikoje ši įstatymo nuostata buvo (ir tebėra) dažnai ignoruojama. Priešingai, dažnai įmonės vadovai ir akcininkai, žinodami, jog įmonė yra nemoki ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų, slepia tikrąją situaciją, neinformuoja kreditorių, sudarinėja naujus sandorius, prisiima naujų įsipareigojimų, įsigyja turtą, gauna kitokią naudą, visai neketindami sutarčių vykdyti patys.

Tuomet, kai dėl nemokios bendrovės bankroto bylos iškėlimo kreipiasi kreditoriai, bendras įmonės įsiskolinimas dažnai būna toks didelis, kad didžioji dalis kreditorių bankroto byloje taip ir lieka su nepatenkintais reikalavimais, nes bankrutuojančios įmonės turto būna nedaug arba jis yra įkeistas hipoteka ar įkeitimais.

Tokiais atvejais kreditoriams lieka tik galimybė nukreipti savo reikalavimus į bankrutavusios bendrovės vadovus bei akcininkus ir siekti įrodyti, jog jie tyčia delsė ir laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl privalo atlyginti dėl tokio delsimo kreditorių patirtą žalą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir LR įmonių bankroto įstatyme, be to, būtent tokios praktikos pakankamai aktyviai laikosi ir Lietuvos teismai.

Vienoje paskutiniųjų bylų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, ar bankrutavusios bendrovės vadovas privalo atlyginti žalą, kurios reikalavo bankroto administratorius, atstovaudamas bendrovės kreditoriams ir pačiai bendrovei. Byloje buvo nustatyta, kad dar 2007 metų pabaigoje UAB ONDUBALT balansas rodė, jog bendrovė yra nemoki, todėl jos vadovui ir akcininkams (vadovas buvo ir vienas iš akcininkų) kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi tai nebuvo padaryta iki pat 2008 metų pabaigos, kuomet akcininkai savo akcijas perleido trečiajam asmeniui, Lietuvos Aukščiausiais Teismas konstatavo, kad bendrovės vadovas pažeidė savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip padarė nuostolių tiek pačiai bendrovei, tiek ir jos kreditoriams. Atsakovo argumentai dėl tuo metu šalies ūkį ištikusios pasaulinės krizės buvo atmesti kaip nepašalinantys įstatyme nustatytos pareigos.

Spręsdamas apie priteistinos žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog įmonės vadovas atsako už žalos visiems kreditoriams padidėjimą nuo pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momento iki savo įgaliojimų pabaigos. Be to, teisėju kolegija pažymėjo, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo jo valdymo laikotarpiu. Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo metu buvusius įmonės įsipareigojimus kreditoriams (tiek pradelstus, tiek dar ne) ir įsipareigojimų, nepatenkintų bankroto procese, dydį.

Tai jau nebe pirmojo tokio pobūdžio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje konstatuojama, kad ignoravęs bendrovės finansinę padėtį ir laiku nesikreipęs dėl bankroto bylos iškėlimo vadovas privalo asmeniškai savo turtu atsakyti kreditoriams. Tikėtina, kad tokia susiformavusi Lietuvos teismų praktika privers bendrovių vadovus atidžiau stebėti vadovaujamų bendrovių finansinę situaciją, laiku imtis tinkamu priemonių ir taip apsaugoti savo pačių interesus. Be to, tai kartu gali paskatinti bendrovių vadovus dažniau kreiptis dėl bendrovių vadovų civilinės atsakomybės draudimo, kuris, priklausomai nuo draudimo sąlygų, gali apsaugoti vadovus ir padengti ne tik bylinėjimosi išlaidas, tačiau ir išmokėti bet kokias priteistas sumas.