Siekiant apsaugoti draudikų interesus, taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas

2015 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-444-611/2015, galutinai išaiškino, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi tiesiogiai į žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, tai tarp nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens draudiko susiklosto teisiniai draudimo santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Teismas konstatavo, kad tokiais atvejais nukentėjusio asmens reikalavimui atlyginti žalą taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje.

LAT ankstesnėje praktikoje buvo išaiškinęs, kad analizuojamo pobūdžio reikalavimas kyla iš delikto ir, nepaisant to, kad nukentėjęs asmuo tiesiogiai kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, tokiam reikalavimui taikytinas LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (pavyzdžiui, LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2005; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2008).

Trejų metų ieškinio senaties termino taikymo taisyklės iš esmės laikytasi ne vienerius metus – iki LAT 2012 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 priėmimo. Šioje nutartyje pirmą kartą suformuluota priešinga, t. y. vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo taisyklė. LAT pozicija grįsta tuo, kad kai žalą padariusį asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, jų apimtis turi įtakos įgyvendinant nukentėjusiojo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko. Kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus teisinius draudimo santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Nukentėjusiam asmeniui pareiškus reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, nukentėjęs asmuo tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių draudimo santykių dalyviu, o tokia draudimo sutartis atitinka sutarties trečiojo asmens naudai esmę. Dėl šių priežasčių, LAT vertinimu, taikytina LR CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš teisinių draudimo santykių atsirandantiems reikalavimams.

Vėlesnėse LAT priimtose analogiško pobūdžio nutartyse šios taisyklės laikymasis išliko nuoseklus – taikytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ne išimtis ir paskutinė šiuo klausimu 2015 m. liepos 3 d. priimta bei praktiką nagrinėjamu klausimu galutinai apibendrinanti LAT nutartis.

Tendencija aiški – teisės taikymo problema dėl senaties termino trukmės, nukentėjusiam asmeniui reiškiant tiesioginį reikalavimą žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, išspręsta ir nebeturėtų būti iš naujo keliama, bylas nagrinėjant bet kurios instancijos teisme.

Kitos Glimstedt įžvalgos:

Bendrovės vadovas atsako už nemokios įmonės skolas kreditoriams

Perkančiosioms organizacijoms darosi vis sunkiau manipuliuoti viešųjų pirkimų procesu

Europos Žmogaus Teisių Teismas: naujienų portalai gali būti atsakingi už lankytojų komentarus