Darbo tarybos – kaip prievolę paversti nauda

Publikuota: 2017-09-29
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Prievolė kurti darbo tarybas gali duoti naudos įmonėms: gerai veikiančios tarybos gali bendrovėje įvesti daugiau skaidrumo, nuo darbdavio pečių nukelti dalį sunkių sprendimų naštos. Tačiau ir pačių tarybų, ir darbdavio pečius gali užgriūti popierinė našta.

Pagal naująjį Darbo kodeksą kiekvienoje bendrovėje, turinčioje daugiau nei 20 darbuotojų, tarybos turėtų būti įkurtos iki šių metų galo. Tokių įmonių Lietuvoje yra 7.000. Nors prievolė steigti tarybas šiame kodekse yra griežtesnė, pačių tarybų funkcijos – siauresnės. Darbo tarybos nebeturi galios rengti kolektyvines sutartis, kuriose darbuotojai su darbdaviais galėtų susitarti dėl atostogų ar algų, – ši galia priklauso tik profesinėms sąjungoms.

Jei darbdavys nori kolektyvinės sutarties, jis priverstas inicijuoti steigti profesinę sąjungą ir skatinti darbuotojus tapti jos nariais. Jei bent trečdalis įmonės darbuotojų priklauso profesinei sąjungai, darbo tarybos steigti nereikia. Kuriant darbo tarybas, pagrindinė darbdavio prievolė – organizuoti darbo tarybos rinkimų komisiją: ją sudaro 3–7 asmenys, kurių stažas bendrovėje yra ilgiausias.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Darbo tarybų veiklą gali paskandinti protokolai

Komisija turi surengti pirmuosius darbo tarybos rinkimus, registruoti kandidatus ir t. t. Darbo tarybos (DT) nariais, renkamais 3 m. kadencijai, gali būti darbuotojai, kurie įmonėje dirba daugiau kaip 6 mėnesius. Darbdavys ir jam atstovaujantys asmenys negali būti taryboje.

Teisininkai aiškina, kad DT veiklą galima prilyginti standartinei bet kokios organizacijos veiklai. Ji, kaip ir bet kuri kita organizacija, pati nusistato savo veikimo principus ir taisykles. Darbo kodeksas įvardija, kad DT veiklos forma – posėdžiai. Štai iš čia ir kyla popierizmo srautai: teisininkai siūlo, kad kiekvieną darbdavio ir DT susitarimą reikėtų fiksuoti raštu, o posėdžius – protokoluoti. Esą taip galima išvengti ginčų. DT turi teisę reikalauti, kad darbdavys su ja konsultuotųsi: taryba įmonėje turi teisę 15 darbo dienų svarstyti pateiktus klausimus, o darbdavys negali per šį laiką svarstomu klausimu imtis kokių nors veiksmų.

Tiesa, darbdavys neprivalo besąlygiškai įgyvendinti visus DT pasiūlymus, tačiau negali ir visiškai užsimerkti: įstatymas įpareigoja konsultuotis ir siekti abi puses tenkinančio sprendimo. Negana to, konsultacijos su DT negali būti formalios – sprendimo ieškoti teks. O jei darbdavys nevykdys susitarimų, DT turi inicijuoti kolektyvinio darbo ginčą – darbdaviui tokiu atveju gresia iki 3.000 Eur bauda, kurią skiria darbo ginčų komisija. Valstybinė darbo inspekcija taip pat gali taikyti administracinę atsakomybę.

Darbdaviai iš anksto turi pranešti DT apie planuojamas patvirtinti darbo tvarkos taisykles, darbo normų nustatymo taisykles, darbo mokėjimo sistemą ir kt. Darbdavys, sumanęs atleisti grupę darbuotojų, parduoti ar reorganizuoti įmonę, privalo apie tai pranešti DT. Jei jis nesikonsultuos su DT dėl grupės darbuotojų atleidimo, su tokiais darbuotojais jis negali nutraukti darbo sutarties.

Priešingu atveju darbuotojams dėl neteisėto atleidimo iš darbo būtų priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, o įmonei tektų skaičiuoti patirtos žalos pasekmes.

Teisininkai pataria darbdaviams iš anksto susitarti su DT dėl jų teisių įgyvendinimo tvarkos – geriausia raštu. Taip pat įmonėms vertėtų peržiūrėti savo valdymo bei verslo sprendimo priėmimo procesus, užtikrinti DT atstovų informavimą ir dalyvavimą.

VŽ nuomone, išrinkus darbo tarybas, darbdaviai turėtų pagalvoti, kaip organizuoti bendradarbiavimą su darbuotojų atstovais, kad nenukentėtų nei verslo, nei darbuotojų interesai, kad kiltų kuo mažiau konfliktų. Ir, pataria teisininkai, kiekvieną susitarimą tarp dviejų šalių fiksuoti raštu.

Daugiau apie darbo tarybas skaitykite Darbo teisės vadove.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau