Kas tai? Eksperto įžvalgos

Išėjimo iš bendro verslo scenarijus: tarpusavio opcionai

Publikuota: 2017-08-16

Prieš pradedant bendrą verslą itin svarbu pagalvoti, kas bus, jei verslas nepavyks arba santykiai tarp partnerių nesusiklostys taip, kaip planuota ar tikėtasi. Prieš imantis bendros veiklos, svarbu sureguliuoti ne tik verslo partnerių teisinius santykius, bet ir iš anksto numatyti galimus išėjimo scenarijus. Susitarimas dėl disponavimo akcijomis yra geroji verslo praktika, leidžianti ateityje išvengti problemų.

Vienas iš galimų išėjimo scenarijų yra dalyvių (vidiniai tarpusavio) opcionai. Verslo partneriai, prieš pradėdami bendrą veiklą, turėtų sudaryti opciono susitarimą. Tai gali būti tiek akcininkų sutartis, tiek siauresnės apimties opciono sutartis. Svarbiausia, kad šalys aiškiai įsivardintų esmines susitarimo sąlygas ir įsipareigotų jų laikytis.

Tradiciškai tarpusavio opcionai skirstomi į pirkimo opcionus (angl. call option) ir pardavimo opcionus (angl. put option).

Pirkimo opcionas – teisė, bet ne įsipareigojimas, pirkti akcijas/dalis (toliau – akcijas) už iš anksto sutartą kainą opciono galiojimo laikotarpiu. Pardavimo opcionas – teisė, bet ne įsipareigojimas, parduoti akcijas už iš anksto sutartą kainą opciono galiojimo laikotarpiu. Jei opciono teisę turinti šalis per nustatytą laikotarpį ja nepasinaudoja, šalis tokios teisės paprastai netenka.

Pagrindinės opcionų sąlygos, kurias partneriai turėtų įvertinti, aptarti ir įtvirtinti opciono sutartyje:

  • Sąlygos, kurioms esant šalys (ar viena iš šalių) gali inicijuoti opciono įgyvendinimą. Jos gali būti susijusios su bendros įmonės veiklos rezultatais, verslo plano įgyvendinimu ir kt. Taip pat gali būti numatytas tik laikotarpis ar konkreti data, kada pradeda veikti opcionas. Dažniausiai šias sąlygas lemia opciono teisę suteikusios šalies komerciniai siekiai. Tačiau opcionas gali būti struktūruojamas ir taip, kad jo teisės turėtojas gali opcioną pradėti bet kuriuo metu.
  • Opciono akcijų kainos nustatymo mechanizmas. Opciono akcijų kainos nustatymo būdai labai įvairūs – nuo iš anksto sutartos kainos už akciją (angl. strike price arba exercise price) iki sudėtingų formulių, kurių dedamosios gali būti įmonės veiklos rezultatai, palūkanų normos, EBIDTA ir kt. Atskirais atvejais teigiamos kainos iš viso gali nebūti, nes galimybė opciono teisės turėtojui ją gauti gali būti siejama su veiklos rezultatais, kurie atitinkamu periodu ar momentu nėra pasiekti, pavyzdžiui, dėl šalies įvykdyto esminio sutarties pažeidimo.
  • Opciono galiojimo laikotarpis, t.y. konkretus terminas/data, per kurį šalys ar viena iš jų turi teisę inicijuoti opciono įgyvendinimą, taip pat terminas, iki kada galioja opcionas. Jo inicijavimo laikotarpis paprastai fiksuojamas praėjus keleriems metams nuo bendros veiklos pradžios – per šį laikotarpį šalys spėja įsitikinti, ar partnerystė sėkminga, ar klostosi verslas ir pan. Kitais atvejais fiksuojama ir konkreti data, kuri, pavyzdžiui, gali būti susieta su iškeltu tikslu – per tam tikrą laiką išvystyti verslą, o vėliau iš jo pasitraukti. Opciono sutartyje gali būti numatyta, kad jis nustoja galioti įvykus tam tikram įvykiui ar atsiradus tam tikrai aplinkybei.
  • Opciono įgyvendinimo apimtis. Opciono sutartyje gali būti numatoma, ar jis įgyvendinamas visa apimtimi, ar iš dalies. Įgyvendinimas visa apimtimi reiškia, jog opciono teisės turėtojas privalo įsigyti visas parduodamas akcijas. Opciono davėjui šis būdas suteikia daugiau užtikrintumo. Dalinio opciono atveju paprastai susitariama dėl minimalaus akcijų kiekio bei paliekama teisė įsigyti opciono metu įsigyti likusias akcijas.
  • Opciono įgyvendinimo terminas. Ši sąlyga numatoma tam, kad šalys iš anksto žinotų, per kiek laiko turės būti užbaigtas sandoris ir atsiskaityta už akcijas. Tai aktualu tuomet, kai opciono akcijas įgyjanti šalis turi pasirūpinti įsigijimo finansavimu.
  • Susitarimas, ar sutartyje bus numatytas tik pirkimo, tik pardavimo, ar abu opciono mechanizmai. Šis susitarimas dažniausiai priklauso nuo to, kokio dydžio įmonės kapitalo dalys priklauso akcininkams. Jei proporcijos apylygės, paprastai nustatomi tiek pirkimo, tiek pardavimo opciono mechanizmai, kitu atveju prerogatyvą turi daugumos dalininkas, t. y. jis turi pirkimo opciono teisę pirkti mažumos dalininko akcijas kapitale už sutartą kainos formulę opciono galiojimo laikotarpiu.
  • Tarpusavio opcionai gali būti pasitelkti ieškant išeities, kai akcininkų santykiai patenka į valdymo aklavietę (angl. dead-lock) ir negali būti priimtas šalis tenkinantis sprendimas. Tai gali būti ir įrankis investuotojui skatinti akcininkus-steigėjus, jei jie toliau lieka dalyvauti įmonės kapitale. Opcionai tai pat gali pasitarnauti didžiajam akcininkui, siekiančiam sutelkti kontrolę savo rankose ir išperkančiam mažumos akcininko dalį, bei kitais atvejais.

    Rašyti komentarą

    Rašyti komentarą

    Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

    Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















    Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



     

    Verslo žinių pasiūlymai

    NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

    NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

    Nepraleiskite savo srities naujienų

    „Verslo žinių“ akademija

    „Verslo žinių“ akademija

    Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

    Pažintinis žurnalas

    Pažintinis žurnalas

    Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

    Nepamirštamos kelionės laiku

    Nepamirštamos kelionės laiku

    Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

    Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
    Sutinku Plačiau