Kaip susigrąžinti darbuotoją

Publikuota: 2017-07-15
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Jei darbdaviai suprastų, jog žmogus turi užsidirbti tokį atlyginimą, kad jam netektų sukti galvos, ką valgyti rytoj, kaip vaikus į mokyklą išleisti, kuo iki jos ar iki darbo atvažiuoti ir už ką nueiti pas gydytoją ar išvažiuoti atostogų, jam greičiausiai net mintis nekiltų palikti namus ir išvažiuoti dirbti svetur.

Statistika negailestinga: per pastaruosius 25 metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo bemaž ketvirtadaliu. Kasmet gyventojų skaičius mažėja daugiau kaip 1%. Tai bene prasčiausias skaičius visoje Europos Sąjungoje. Vien pernai, Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos emigravo daugiau kaip 50.000 žmonių, o sugrįžo tik kiek daugiau kaip 14.000, tad neigiamas balansas viršija 35.000 žmonių. Bet tyrimai rodo, kad apie 80% sugrįžtančiųjų po kurio laiko vėl išvažiuoja.

Kas Lietuvos gyventojus išgina iš gimtinės? Linas Stankus, VšĮ „Backto.lt“ direktorius, Tauragės industrinio parko vienas iš steigėjų, kurio iniciatyva Lietuvos įmonių atstovai jau ne kartą vyko į užsienį ir ten gyvenantiems lietuviams pristatė galimybes dirbti čia, gimtinėje, įsitikinęs, kad ne vien noras užsidirbti lietuvius sulaiko svetur. Vienas iš esminių dalykų yra Lietuvos darbdavių požiūris, kurį daugelis išvykusiųjų vertina negatyviai.

„Renginiuose, į kuriuos susirenka nemažai užsienyje studijuojančių ar jau baigusių studijas ir ten dirbančių lietuvių, vis nuskamba motyvas – mūsų emigrantams svarbiausia motyvacija yra ne atlyginimas, bet vadovų požiūris. Jie pratę, kad, tarkim, Skandinavijoje vadovai su pavaldiniais bendrauja vienu lygmeniu, savęs nesureikšmina, kartais vakarais su darbuotojais ir alaus bokalo nueina į barą. O pas mus dalies įmonių vadovai save laiko kur kas viršesniais. Toks požiūris ir atgraso išsilavinusius žmones“, – yra minėjęs p. Stankus.

Vis dėlto daugiausia išvykusiųjų yra ekonominiai emigrantai: jie paprasčiausiai nori susikurti materialinę gerovę, o tai padaryti gimtinėje ne visada pavyksta.

„Manau, jei dviejų asmenų šeima per mėnesį gautų apie 1.500 eurų „į rankas“, niekas į užsienį net nevažiuotų. Mūsų įmonėje tikrai galima tiek užsidirbti, tad jau turime keletą darbuotojų, kurie anksčiau dirbo užsienyje, bet pamatę, jog yra galimybių gauti neblogą atlyginimą ir gimtinėje, čia sugrįžo“, – yra pasakojęs Liutauras Juška, Plungėje minkštus baldus Skandinavijos rinkai gaminančios UAB „Hovden“ direktorius.

Kuo daugiau darbdavių supras, kad darbuotojams reikia mokėti teisingą atlyginimą, tuo daugiau išvykusiųjų pargrįš čia ir dirbs Lietuvoje. Nes juk čia – namai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau