Kuo giliau į mišką, tuo daugiau interesų

Publikuota: 2017-07-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Kibirkščiuojančios aistros dėl valstybinių miškų valdymo (ne)pertvarkos pasiekė apogėjų – ko gero, nebuvo atvejo, kai buvo išnaudota tiek laiko ir energijos temai, nuo kurios nepriklauso nei valstybės saugumas, nei koks kitas šalies ateičiai gyvybiškai svarbus sprendimas. Sunku nesutikti su premjeru Sauliumi Skverneliu: nė vienas ekonominis ar vadybinis klausimas iki šiol nebuvo pakeltas į tokį politinį lygmenį, kuriame valstybės interesas nustumtas į šoną. Viršų mėgino imti visiškai kiti interesai.

Miškų valdymo reformą mėginta judinti prieš gerą dešimtmetį, tačiau veiksmai buvo gana fragmentiški, tarsi niekas rezultato ir neketino siekti. Tačiau tai, kas vyksta šiame Seime, regis, galėtų pretenduoti į politikų darbo resursų sunaudojimo rekordus. Nesuprantama, kuo galima pateisinti tokią laiko gaišatį Seime temai, kuri negrasina nei valstybės saugumui, nei kitai strateginei sričiai, – temai, prie kurios politikai limpa it musės prie medaus.

Ir dar nežinia, ar labai suktų galvą tautos išrinktieji, jei tektų skubiai svarstyti valstybės saugumui iškilusios grėsmės klausimus. Gal jie pirmiausia paklaustų urėdų, ar nesutrukdys jiems ir jų globotiniams medžiokliams pramogauti miškuose... Nes sunku protu suvokti skandalingą atvejį, kai dėl medžiotojų įnorio teko pasitraukti... NATO pratybų dalyviams. Mat toje vietoje, Marijampolės rajone, kur turėjo vykti karinės pratybos „Geležinis vilkas“, kurias organizavo JAV sausumos pajėgų Europoje vadavietė, medžioklėn išsiruošė generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis, vedinas sūnumi ir įtakingu šilumininkų atstovu. Kas toms personoms valstybės saugumas, kas tas Suvalkų karinis koridorius – vyrams panižo žvėrienos skubiai paragauti... Gal kitą kartą paslaugieji urėdai paprašys kariškių išvis palūkėti, kol „visagaliai“ vyrukai pagainios žvėrelius miškuose?

Liaudies išmintis, teigianti, kad kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių, jau paseno – pakilę virš miško iš paukščio (oro baliono, lėktuvo) skrydžio pamatysime, kad vietomis miško jau nebėra: jo viduryje galime išvysti tik plynus, iškirstus plotus. Nes kuo giliau į mišką, tuo daugiau interesų. Valstybės kontrolė yra konstatavusi: valstybinių miškų ūkis valdomas neefektyviai. Toks verdiktas nestebina, nes mišką kertant ne tik skiedros lekia: į visus šonus (kišenes) lekia į apskaitą neįtraukti pinigai. Jei Utenos urėdo kėdė buvo įvertinta 100.000 tuomečių litų, tenka tik spėlioti, kiek gali uždirbti į tokį sostą savo sėdimąją įspraudęs urėdas...

Retas iš mūsų, apsilankęs valstybiniame miške, nepastebėjo gilių provėžų, kurias išmurkdė sunkiasvorė nemenkus pinigus kainavusi technika – nepritaikyta tam miško plotui, nereikalinga nei tai, nei kitai urėdijai. Užtat, kai valdai pinigus ir interesus, valdai ir įtaką savivaldybių rinkimuose, vienmandatininkų batalijose, medžioklėje etc. Vis dažniau pasirodantys faktai apie nemokamas įtakingų politikų medžiokles – toli gražu ne paistalai. Politikai valstybiniuose miškuose elgiasi tarsi būtų vienvaldžiai jų šeimininkai, o už jų pramogas sumoka kiti – juk toks dosnumas grįžta keleriopai. Miške galima dėl visko susitarti ir „susidraugauti“ – juolab kad pakrūmių sandorių aidas iki STT retai atkeliauja... Premjeras Skvernelis vakar nebeiškentė ir Seime pareiškė, kad netvarka valdant miškus leidžia klestėti tam tikriems reiškiniams. „Ar šiame liūne yra valstybės interesas? Kol kas viršų ima tik politikavimas“, – teigė jis. O visa tai maskuojama demonizuotomis baimėmis – esą paprasti miškininkai neteks darbo ir pan. Iš tikrųjų riebūs kąsniai (rąstai), privilegijos, pinigai, įtaka sprūsta tik iš urėdijų vadukų, uoliai socialdemokratų ginamų, panosės.

VŽ nuomone, jei politikai tiek energijos ir laiko, kiek sugaišo mūšiuose dėl miškų valdymo (ne)pertvarkos, skirtų strateginėms reformoms, mūsų šalis, ko gero, prestižiniuose tarptautiniuose ekonominiuose reitinguose jau seniai puikuotųsi lyderių gretose.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau