Korupcija privačiame sektoriuje: išgalvota ar reali grėsmė?

Publikuota: 2017-07-01
Instituto nuotr.
Instituto nuotr.
 

Kai Lietuvoje prieš maždaug 10 metų buvo pradėta kalbėti apie korupcijos privačiame sektoriuje aktualumą, daugelis tik šyptelėdavo: jei aš, būdamas kepyklėlės savininkas, įdarbinsiu savo sūnų ar dukrą, tai jau bus korupcija? Tokiu atveju, ar šeimos verslas apskritai įmanomas? Išties, korupcijos privačiame sektoriuje reiškinį tam tikrais atvejais suvokti sudėtinga.

Korupcija tradiciškai apbrėžiama kaip piktnaudžiavimas patikėtais įgaliojimas siekiant naudos. Tačiau apibrėžime praleidžiamas kaip savaime suprantamas dalykas tai, kad korupcinė veika turi sukelti žalą. Kitaip tariant, nauda dėl patikėtų įgaliojimų viršijimo gaunama kažkieno kito sąskaita, kažkam tuo daroma žala. Korupcijos viešajame sektoriuje atveju žalą paprastai patiria arba valstybė (pvz., eikvojami jos ištekliai), arba visuomenė (pvz., gauna prekes ar paslaugas didesnėmis kainomis). Jei žalos elemento nebūtų, korupcija kaip reiškinys nekeltų visuomenės susirūpinimo.

Žalos elementas ypač svarbus siekiant suvokti korupcijos privačiame sektoriuje svarbą. Grįžtant prie pateikto pavyzdžio, šeimos versle įdarbindamas savo giminaičius verslo savininkas daro žalą nebent sau – samdo galimai mažiau kvalifikuotą, mažesnius gebėjimus turintį darbuotoją, nei galėtų, jei rinktųsi pagal kitus (kompetencijų, gebėjimų, patirties) kriterijus. Čia savininkas įsivertina savo prioritetus: ar turėti našesnį darbuotoją, ar įdarbinti giminaitį. Tačiau jei įmonės valdytojas bei savininkas yra atskiri asmenys ir savo giminaitį įdarbina įmonės valdytojas, tokio elgesio žalą patiria įmonės savininkas (jis negauna jokios naudos, tačiau labai tikėtina, kad jis patiria žalą, dėl to kad samdomas valdytojo giminaitis, o ne pagal verslo kriterijus atrinktas darbuotojas).

Daugiau abejonių dėl įdarbinimo kyla tuo atveju, jei tai yra daug darbuotojų turinti įmonė, ir jos savininkas joje įdarbina savo giminaičius. Iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, kad kaip ir pirmiau aptartu atveju, žala gali kilti tik pačiam įmonės savininkui. Tačiau tokiu atveju reikėtų užduoti kelis su galima žala susijusius klausimus: ar dėl tokių veiksmų darbuotojai nepradedami traktuoti pažeidžiant lygybės principą? Ar jie išties už tokios pačios komptetencijos reikalaujantį darbą gauna vienodą atlyginimą? Nelygybė ir žala kitiems darbuotojams gali kilti ir visai netikėtais aspektais. Pvz., siekiant skaidrumo mokant premijas, įmonės vidaus tvarka nuspręsta, kad kiekvieno skyriaus darbuotojai rekomenduoja savo kolegą, kuriam premija būtų mokama. Konkrečiame skyriuje dirba įmonės vadovo dukra, ir natūralu, kad to skyriaus darbuotojai, siekdami įsiteikti įmonės savininkui, rekomenduoja premiją būtent jo dukrai. Tokiu atveju, žalą patiria potencialiai geriau dirbantis darbuotojas, kuris esant įprastinėmis sąlygomis nusipelnytų premijos.

Palyginus visai neseniai tarptautiniame ir regioniniame lygmenyse padėta kalbėti apie poreikį kovoti su korupcija privačiame sektoriuje: 2003 m. priimtas ES Tarybos pagrindų sprendimas dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje bei Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją (pastarosios 12 str. įpareigoja konvencijos šalis kovoti su korupcija privačiame sektoriuje). Iki tol ilgai buvo laikomasi nuomonės, kad įmonės savininkai patys atsakingi už neskaidrius veiksmus, kurių padarinius patiria jie patys bei manoma, kad korupcija privačiame sektoriuje yra mažesnė nei viešajame sektoriuje, nors tą patvirtinančių tyrimų nebuvo atlikta.

Tačiau pradėjus korupcijos privačiame sektoriuje reiškinį analizuoti išsamiau, buvo pamatyta, kad dėl tik įmonėje ar tarp įmonių praktikuojamos korupcinės praktikos žalą patiria ne tik įmonės savininkai, bet ir kiti asmenys bei visuomenė. Tam įtakos turi ir kiti veiksniai: globalizacija, konkurencija, viešojo ir privataus sektorių suartėjimas ir pan. Pereita prie požiūrio, kad norint išspręsti korupcijos problemą reikėtų koncentruotis ne į konkretų sektorių, o į darbuotojų kultūrą bei etiką. Kitaip tariant, korupciją lemia individų mąstymas. Čia pasitelkiamas supuvusio obuolio pavyzdys: jei vienoje pintinėje obuolys pūva, jis puviniu užkrečia ir šalia esančius obuolius. Jei tokį užkrėstą obuolį perdėtume į kitą pintinę (kitą sektorių), obuoliai pradėtų pūti ir ten.

Klausimas dėl giminaičių įdarbinimo versle – tik vienas korupcijos privačiame sektoriuje galimybės aspektas. Korupcija gali pasireikšti labai įvairiuose įmonės veiklos lygmenyse. Pirma, kaip ir aptartuoju atveju – įmonės viduje. Tai gali būti ne tik įdarbinimo klausimai, bet ir kiti atvejai, kai žalą patiria įvairūs subjektai. Įmonės valdytojai gali tyčiniais veiksmais, piktnaudžiaudami turimais įgaliojimais siekdami gauti asmeninę naudą daryti žalą įmonės savininkams (pvz., pasisavindami arba iššvaistydami turtą ir slėpdami tokias veikas), įmonės darbuotojai gali daryti žalą visai įmonei (pvz., gali imti kyšius už įvairių veiksmų, tokių, kaip nepranešimas apie turto švaistymą, neteisėtų sandorių atlikimą atlikimą ar susilaikymą nuo jų), darbuotojų atstovai gali už kyšius „pardavinėdami“ darbuotojų teises daryti žalą darbuotojams ir pan.

Antra, korupciniai veiksmai gali būti atlikti įmonės santykių su tarpininkais, agentais ar klientais lygmenyje. Klientas gali mokėti kyšius įmonės darbuotojams tiek už teisėtus veiksmus (pvz., greitesnis paslaugos suteikimas ar greitesnis prekių išdavimas), tiek ir neteisėtus veiksmus (pvz., pirkimo sąlygų pažeidimas, prekių pardavimas asmenims, neturintiems teisės jas pirkti). Su tarpninkais ar klientais susitarę darbuotojai korupciniais veiksmais gali švaistyti įmonės turtą.

Trečias lygmuo – įmonės santykiai su konkurentais. Tai — karteliniai susitarimai, iš rinkos išstumiant kai kuriuos jos dalyvius, šantažas (grasinimas paviešinti apie įmonę ar jos dalyvius teisingą ar melagingą informaciją) ir pan. Šiais atvejais įmonė gali tiek pati patirti žalą dėl korupcinių konkurentų veiksmų, tiek ir pati sukelti žalą kitoms įmonėms, jei elgiasi nesąžiningai.Tiesa, šią sritį reguliuoja konkurencijos taisyklės, kurių taikymą mūsų valstybėje užtikrina Konkurencijos taryba. Galiausiai, korupcija gali pasireikšti įmonei palaikant ryšius su valdžios institucijomis (kyšiai pareigūnams ar tarnautojams, viešųjų pirkimų pažeidimai ir t.t.) – tačiau šiame lygmenyje korupciniai veiksmai laikomi viešojo sektoriaus problema, nes paprastai žalą patiria valstybė ar visuomenė (tam tikrais atvejais – plačiąja prasme, kai mokant kyšius už spartesnių paslaugų teikimą nukenčia kiti paslaugų gavėjai).

Korupcijos privačiame sektoriuje padarinių analizė leidžia išsamiau suprasti šio reiškinio pavojus. Kalbant apie korupcijos žalą įmonės savininkams ir valdytojams, išskiriama žala įmonės reputacijai, valdytojo karjerai, finansiniai nuostoliai bei verslo ryšių praradimas. Išties, dėl paaiškėjusių korupcinių veiksmų įmonės patiria didelę reputacinę žalą. Pvz., skaičiuojama, kad „Volkswagen“ koncernas dėl 2015 m. įvykusio variklių išmetimo sistemų skandalo patyrė apie 20 mlr. eurų reputacinę žalą. Lietuvoje nebuvo atlikta tyrimų, kokia žala verslininkus labiausiai atbaido nuo korupcijos toleravimo įmonėse. Toks tyrimas, atliktas lyginant Danijos ir Estijos verslininkų nuomones, atskleidė, kad Danijos verslininkai yra labiau susirūpinę galima žala. Dauguma jų (69,7%) nurodė, kad įmonės reputacija yra svarbiausias veiksnys, atgrasantis nuo korupcijos toleravimo. Antroje vietoje danai nurodė valdytojo karjeros praradimo baimę (63,8%), 53,3 % danų baiminasi finansinių nuostolių, ir 39,7 % – prarasti verslo ryšius.

Atitinkamai, 54,9% estų verslininkų nenori prarasti įmonės repuitacijos, 47,7 % – patirti finansinių nuostolių, 38,5 % – pabloginti valdytojų karjeros galimybes, ir 34,5% – prarasti verslo ryšius. Teigiama, kad dėl korupcijos privačiame sektoriuje kenčia ir visas verslo sektorius: sudaromos nevienodos galimybės įmonėms veikti, formuojama nepriimtino, neetiško elgesio aplinka įmonėse, ardoma pati verslo aplinka (didėja šešėlinė ekonomika, daromi finansiniai pažeidimai, dėl to sektorius yra daugiau kontroliuojamas valstybės, ir nuo to nukenčia viso sektoriaus, įskaitant ir sąžiningas įmones, reputacija). Tai yra sunkiai valdomas procesas, reikalaujantis tiek verslo sektoriaus susitelkimo, tiek ir valstybės įsikišimo. Žala didėja sniego gniūžtės efektu: iš atskirų įmonių kylantys pavojai tampa grėsme visam sektoriui, o iš jo neigiami padariniai kyla visai visuomenei: atbaidomi užsienio investuotojai, valstybė turi skirti didesnes pajėgas kovai su korupcija, pinigai perskirstomi neskaidriai, dėl kartelinių susitarimų kenčia vartotojai, didėja nelygybė, mažėja tarptautinė prekyba ir t.t.

Nors iki šiol nėra atliktų tyrimų apie korupcijos privačiame sektoriuje mastą, atskirų įmonių veiklos pavyzdžiai liudija, kad žalos grėsmė egzistuoja visai visuomenei. Dėl to į korupciją privačiame sektoriuje pradėta žiūrėti rimtai, pradedant nuo antikorupcinių iniciatyvų įmonės viduje skatinimo, iki baudžiamosios atsakomybės už korupcijos versle taikymo. Taigi, valstybė taip pat suvokia korupcijos privačiame sektoriuje kylančias grėsmes ir yra suinteresuota, kad verslas būtų skaidrus. Siekdama padėti verslui žengti pirmuosius žingsnius kuriant antikorupcinę aplinką įmonėje Specialiųjų tyrimų tarnyba inicijavo Antikorupcinio vadovo verslui parengimą. Gerosios praktikos pavyzdžių taip pat galima pasisemti ir iš kai kurių įmonių (pvz., „Telia Lietuva“, „Lietuvos energija“, „Teva“, „Fima“, „Orion Global PET“ ir kt.) viešai skelbiamų darbuotojams, tiekėjams ir kitiems susijusiems subjektams taikomų antikorupcijos politikų.

Komentaro autorė — Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Vilniaus politikos analizės instituto Gero valdymo programos direktorė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Parse Error line 0, character 0
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau